Bankai yra pasirengę iš nemokių klientų perimti jų valdomus nekilnojamojo turto (NT) objektus. Ir nors specialių skyrių, kurie administruotų perimtą turtą, bankuose dar nėra, neatmetama galimybė juos steigti.
NT plėtotojai sako, kad padėtis rinkoje tampa keblesnė, pasiūla ir paklausa tarsi sustingo, o bankai nenoriai ir daug atsargiau skolina, mažėja įmonių galimybė sumokėti net palūkanas. Todėl NT perėmimas, anot Tomo Bučo, „Inred“ direktoriaus, ne už kalnų.
„Galbūt 2009 ar 2010 metais. Tačiau jis tikrai bus. Paprastai bankai skolina su užstatu. Jei įmonė ima paskolą savo verslui ar jo plėtrai, tai užstatas dažniausiai padengiamas įmonės valdomu NT. Kai ši bendrovė negali atsiskaityti grynaisiais pinigais su banku, tai šis teoriškai gali inicijuoti procesą dėl to turto perėmimo. Tokia yra teorinė pusė. Tačiau ar bankai jau imasi tokių perėmimų, man nėra žinoma. Kiek teko girdėti, mūsų bankai dar noriai kalbasi ir derasi, teikia lengvatines sąlygas, „mokėjimų atostogas“ ir ieško kitų būdų taikiai spręsti nemokumą. Masinio turto perėmimo dar nėra“, – tikina Bučas.
Jam pritaria ir kitas NT rinkos dalyvis Robertas Dargis, „Eika“ generalinis direktorius. Jis tikina žinantis vieną konkretų šių dienų pavyzdį, kai dėl neįvardintos įmonės nemokumo jos NT perima bankas. Tačiau masinio reiškinio, anot pašnekovų, dar nėra. „Bankai galvoja apie specialių NT perėmimo skyrių kūrimą, tačiau kol kas tai proceso, kūrimo, reikalingų įrankių ieškojimo stadija. Jie mato bendrą padėtį ir problemų NT rinkoje mastą, todėl normalu, kad rengiasi valdyti šį procesą. O šiam valdymui reikalinga atskira struktūra: departamentas ar specialus skyrius, kuris galėtų užsiimti sunkiais atvejais, analizuoti padėtį ir priimti atitinkamus sprendimus: stabdyti projektą, perskirstyti finansus ar galų gale perimti kliento turtą ir parduoti jį rinkoje, o gal jį laikyti iki geresnių rinkos laikų“, – svarsto „Eikos“ vadovas.
„“SEB“ banke nėra vieno specializuoto padalinio, kuris užsiimtų perimto turto administravimu – šie klausimai sprendžiami dalyvaujant keliems banko padaliniams. Žinoma, bankas stebi padėtį ir, jeigu ekonomikos recesija Lietuvoje didėtų, jis gali svarstyti įvairius veiklos organizavimo variantus ieškodamas efektyviausios administravimo formos“, – nemokių klientų NT perėmimą komentuoja Nikita Ananjevas, „SEB“ banko Specialaus kreditų administravimo departamento direktorius.
Kito Lietuvoje veikiančio banko Danske bank (ISIN DK0010274414) atstovas spaudai Rolandas Kajokas tvirtina taip pat girdėjęs apie NT perėmimo atvejus. Tačiau, jo įsitikinimu, nė vienas bankas netrykšta džiaugsmu gaudamas nemokaus kliento turtą, mat bankas – finansų įstaiga, o ne NT bendrovė. Todėl, jei toks atvejis, kai būtinas NT perėmimas, susiklostytų, bankas, pasak Kajoko, kuo greičiau tokį turtą stengtųsi parduoti.
„Specialaus administracinio skyriaus tikrai nekuriame. Visais laikais turėjome ir turime tokį departamentą, kuris užsiima vėluojančiais ir nemokiais klientais. Taip, šiuo metu darbo jiems padaugėjo, tačiau tokių atvejų, kai vietoj skolos perimamas įmonės NT, kol kas nėra. Dabar stengiamasi ieškoti išeičių, kad visiems būtų gerai, sėdama prie stalo ir svarstomos kitos grąžinimo galimybės: paskolos sąlygų keitimas ar atidėjimas“, – tvirtina „Danske bank“ atstovas.
Jam pritaria ir Andrius Vilkancas, DnB NORD banko (ISIN LT0000100174) atstovas spaudai. Jo tvirtinimu, bankui už skolas gautas NT turtas tikrai nereikalingas ir džiaugsmo nekeltų. Todėl pirmiausia sėdama ieškoti kitų sprendimų, stengiamasi paprastinti sąlygas, deramasi su ties mokumo ir nemokumo riba atsidūrusiais klientais.
„Atvejų, kad bendrovės NT būtų perimamas už skolas, mūsų banke šiuo metu nėra. Specialaus skyriaus neturime. Manau, jo ir neprireiks. Pirmiausia deramės ir esame linkę daryti nuolaidų: atidėti mokėjimą arba pailginti jo laikotarpį, žodžiu, ieškoti taikaus sprendimo“, – tikina Vilkancas.
