Pasaulio žiniasklaidai grėsmingai trimituojant apie JAV bankų krizę, persimetančią ir į kitų šalių finansų sistemas, ekonomikos ekspertai teigia, kad Lietuvoje pagrindo panikuoti nėra, o JAV bankų scenarijus mūsų šaliai negresia.
Ketvirtam pagal dydį JAV investiciniam bankui „Lehman Brothers“ pirmadienį teko pripažinti savo bankroto faktą. Nors JAV federalinis atsargų bankas ir JAV finansų ministerija mėgino išgelbėti jį nuo tokios baigties, pastangos nuėjo perniek.
Šią savaitę taip pat paaiškėjo, kad investicinį banką „Merril Lynch“, kovojantį dėl savo išlikimo, už 44 milijardus dolerių įsigijo „Bank of America“. Šių metų pavasarį subankrutavo stambus JAV investicinis bankas „Bear Stearns“.
Į šios savaitės įvykius skaudžiai sureagavo akcijų rinkos – akcijų indeksai visame pasaulyje ritasi žemyn. Blogos naujienos iš už Atlanto smogė ir Lietuvos biržai – vakar per visą dieną Vilniaus vertybinių popierių biržoje (VVPB) nebuvo nė vienos akcijos, kurios kursas kiltų.
Portalo „Balsas.lt“ kalbinti ekonomikos ekspertai teigė, kad Lietuva reaguoja ir reaguos į problemas globalinėje finansų rinkoje, tačiau ramina, kad situacija nėra bloga.
R. Šimašius: nėra „tragiška“
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius teigia, kad Lietuvoje jau juntamos bankų krizės, purtančios JAV, pasekmės. Visi finansų rinkos mūsų šalyje dalyviai jaučia pablogėjusią situaciją per bendrą finansų nuosmukį, finansavimo galimybių sumažėjimą ir per bendrą pinigų „susitraukimą“, vykstantį JAV.
„Tai, kas vyksta Amerikoje, nėra tik JAV bankų krizė. Tai yra krizė, kuri iš esmės paveikia visą pasaulį“, - įvykius JAV finansų rinkoje vertino R. Šimašius. „Todėl ta įtaka jaučiama ir Lietuvoje. Galbūt ne tiek pat, kiek JAV, bet ji jaučiama“.
R. Šimašius atkreipia dėmesį, kad nerimą kelia ne tik pastarųjų dienų įvykiai, bet tai, kad JAV bankai jau beveik metus yra gelbėjami nuo bankroto. Ir, anot LLRI prezidento, - beviltiškai.
Maždaug prieš metus Amerikos bankuose pradėjo didėti nuostoliai, įsipareigojimai viršyti turimus rezervus. Tuomet JAV federalinė rezervų sistema bandė imtis gelbėjimo darbų. Tačiau, R. Šimašiaus teigimu, vis tiek „visų bankų išgelbėti tiesiog neįmanoma“. „Išgelbėjus vieną, visos bėdos persimeta ant kitų bankų. Galiausiai baigiasi taip, kad vis tiek kažkas bankrutuoja, bet ne tas, kas turėjo bankrutuoti pats pirmas“, - portalui „Balsas.lt“ dėstė R. Šimašius.
Liberalias ekonomikos pažiūras propaguojančio R. Šimašiaus teigimu, problema yra ne tai, kad dabar JAV bankai bankrutuoja, o tai, kad iki tol jau buvo imtasi gelbėti kai kuriuos iš jų.
Anot pašnekovo, situacija Lietuvoje dabar yra „jautri“, tačiau ji tikrai nėra tragiška ar išskirtinai bloga. Lietuvos finansinė sistema nėra blogiau pasirengusi tokiems įvykiams nei bet kurioje kitoje šalyje. „Bet pasakyti, kad visa šiuolaikinė finansinė sistema ar bankų sektorius yra vienareikšmiškai pasirengę krizėms, deja, negalima“, - portalui „Balsas.lt“ sakė R. Šimašius.
V. Titarenko: bankų krizė JAV – papildomas smūgis ekonomikai
„DnB Nord“ banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenko taip pat ramino, kad Lietuva neturėtų skaudžiai sureaguoti į JAV finansų sistemos krizę. Kaip jis sakė portalui „Balsas.lt“, vargu ar mes pajusime tiesioginę šių įvykių įtaką.
Visų pirma, Lietuva nėra ta šalis, kuri daug eksportuotų į JAV. Statistikos departamento duomenimis, JAV užima tik dešimtą vietą tarp svarbiausių užsienio prekybos partnerių šių metų sausio–liepos mėnesiais. Nors per metus eksporto apimtys į JAV padidėjo daugiau nei 60 procentų, jos vis tiek nesiekia nei 4 procentų nuo bendro Lietuvos eksporto.
Pasak V. Titarenko, tiesioginių užsienio investicijų iš JAV Lietuva beveik neturi. Anot statistikos, Jungtinės Valstijos nepatenka net į didžiausių šalių investuotojų dešimtuką (skaičius nesiekia net 2 procentų nuo visų tiesioginių užsienio investicijų).
Be to, Lietuvos verslininkai taip pat nėra daug investavę į JAV ir jos vertybinius popierius, teigia ekspertas. Dėl šių priežasčių tiesioginės įtakos dėl bankų krizės JAV Lietuva neturėtų justi.
Kita vertus, V. Titarenko, kaip ir R. Šimašius, tvirtina, kad visos pasaulio valstybės (tarp jų ir Lietuva) junta finansines JAV problemas. Anot jo, pabrangus finansavimui, didėjant nepasitikėjimui tarpbankinėje rinkoje, kyla palūkanų normos ir didėja finansavimo kaštai „motininėse“ Lietuvos komercinių bankų įmonėse.
Atitinkamai tuomet brangsta finansavimas ir mūsų bankams, o tai neigiamai atsiliepia ekonominei Lietuvos situacijai. Anot V. Titarenko, augančios palūkanų normos mažina įmonių investicinį aktyvumą, stabdo gyventojų norą skolintis iš bankų ir didinti išlaidas.
„Šiuo metu tai itin blogai, nes dabar ekonomikos plėtra Lietuvoje ir taip lėtėja. Visi į vidaus rinką orientuoti sektoriai mažina apsukas, pramonės eksportas taip pat buksuoja. Tai bus dar vienas papildomas smūgis visoms ekonomikoms, tarp jų ir Lietuvai“, - portalui „Balsas.lt“ sakė V. Titarenko.
„DnB Nord“ banko prezidento patarėjas teigė, kad šiuo metu nėra pagrindo panikuoti, kad Lietuvos bankams nutiktų taip, kaip atsitiko JAV – kol kas bankų rodikliai nuteikia optimistiškai, o mūsų bankų sistema yra pakankamai stipri, nes stiprios tos finansų grupės, kurioms ji priklauso.
Visgi jis pabrėžė, kad bankų gyvenimas tampa sudėtingesnis. Kaip V. Titarenko sakė „Balsui.lt“, bankų aktyvumas, veikla ir pelnas priklauso nuo to, kaip jaučiasi realusis sektorius ir kokia situacija yra visoje ekonomikoje. „Jei situacija prastėja, tikrai nėra taip, kaip sako mūsų gerbiamas premjeras, kai kurie kiti politikai ir žurnalistai, kad bankams tai tik į naudą. Jei blogai ekonomikoje, blogai yra visiems“, - portalui tvirtino V. Titarenko.
