Verslininkų ir ekonomikos ekspertų nuomone, pernai lyg iš gausybės rago pasipylę bankrotai yra tik šio proceso pradžia. Jie mano, kad daugiausia bankrutuos prekeivių, perdirbėjų bei statybininkų, o vežėjams prognozuojama daugiau galimybių išlikti.
Faktai
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais bankrotai buvo paskelbti 928 įmonėms. Palyginti su ankstesniais metais, tai 53 proc. daugiau. Bankrutavusių įmonių gerokai padaugėjo visose veiklos srityse, išskyrus žemės ūkį.
Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai bankrutavo didmeninės ir mažmeninės prekybos (248), apdirbamosios gamybos (205), transporto, sandėliavimo ir ryšių (95) bei nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos (91) įmonės. Itin padaugėjo bankrutuojančių statybos įmonių - palyginti su ankstesniais metais, jų buvo beveik 124 proc. daugiau.
„Natūralus apsivalymas“
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas įsitikinęs, kad tokiems dideliems mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių bankrotų rodikliams įtakos turi šalį krečianti finansų krizė. Jis teigė, kad šis rinkos „apsivalymas“ yra natūralus procesas - kas neprisitaikė, tas iškrito.
„Be to, prekybos įmonės yra glaudžiai susijusios ir su statybomis, ir su vežėjais, todėl sumažėjusi šių sričių darbų apimtis prekybai taip pat atsiliepė. Vartojimas neabejotinai yra sumažėjęs, tačiau valgyti vis tiek reikia. Galbūt bus atsisakyta brangesnių prekių, bet žmonės vaikščios ir apsirengę, ir apsiavę, naudosis ir namų apyvokos reikmenimis, ir technika“, - prekybininkų viltis atskleidė M.Busilas.
Vežėjus klampina kreditai
Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas Vytautas Kudzys LŽ aiškino, jog bankrotų banga taip smarkiai palietė transportą dėl dirbtinai išpūstos rinkos ir bankų lengvai dalytų kreditų. Pasak jo, pradedančiam verslininkui užtekdavo parodyti pasą ir jis gaudavo banke lėšų, o darbo buvo, kol klestint statybų sektoriui reikėjo vežti statybines medžiagas, baldus.
„Darbo užteko visiems. Tačiau dabar bankai kreditų nebeduoda net tiems, kurie turi turto ir dar galėtų išgyventi, bet jiems trūksta apyvartinių lėšų degalams, atlyginimams ar išperkamajai nuomai. Didelė dalis vežėjų veža prekes pigesniais tarifais nei jų darbo savikaina tik dėl to, kad gautų bent kokių nors įplaukų atsiskaityti su bankais ir lizingo bendrovėmis. Tačiau tai yra nenormalu ir tik laiko klausimas, kiek ši agonija truks. Daugiausia sunkumų patiria vežėjai, neturintys jokių rezervų ir prasiskolinę bankams. Į kampą įspraustos tos įmonės, kurios pervertino savo galimybes ir smarkiai išsiplėtė, tikėdamos, kad darbo tik daugės“, - pasakojo apie vežėjų bankrotų priežastis V.Kudzys.
Jo nuomone, Statistikos departamento pateikti duomenys rodo tik vežėjų bankrotų pradžią. Anot pašnekovo, įmonės, gaudamos beveik vien neigiamą informaciją apie ekonominę šalies ir pasaulio padėtį, bijo ateities, todėl net ir galėdamos dar veikti sustoja, bijodamos, kad bet kuris veiksmas baigsis blogai.
Trims vištoms vienas grūdas
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos valdybos pirmininkas Augenijus Gudžiūnas LŽ sakė, kad praėjusiais metais mėsos produktams buvo taikomas nevienodas PVM tarifas: šviežiai mėsai - 5 proc., o gataviems produktams - 18 procentų. Anot jo, šis skirtumas lėmė, kad prekyba šviežia mėsa turguje mažėjo, tačiau daugėjo dešrų ir kitų mėsos produktų.
„Lietuvos ūkininkai neužaugina tiek mėsos, kiek mes suvalgome, t. y. suvalgome 2 mln. kiaulių, o užauginame 800 tūkst., iš kurių dar 300 tūkst. išvežame į Rusiją. Bankrutavo daug mėsos perdirbėjų, nes dar SAPARD programos įgyvendinimo laikais buvo pristatyta per daug mėsos gamybos objektų, be to, smarkiai padidėjo importuotų mėsos produktų prekyba visoje Lietuvoje ir ypač turguje“, - dėstė mėsos perdirbėjų žlugimo priežastis A.Gudžiūnas.
Anot jo, mėsininkus galutinai pribaigs išaugęs PVM tarifas, mat jie nepajėgs konkuruoti su Lenkija, kuri šviežiai mėsai taiko 3 proc., o gataviems produktams - 7 proc. PVM tarifą.
Pašnekovo nuomone, jau artimiausiu metu kone kas antra mėsos perdirbimo įmonė bankrutuos.
Prognozuoja bankrotų laviną
„DnB Nord“ banko vyriausiasis ekonomistas Rimantas Rudzkis sutiko, jog dabar bankai verslui yra prisukę kreditų kranelį. Pasak jo, per pastaruosius kelerius metus įmonės iš tiesų labai lengvai gavo kreditus ir dėl to išlepo. Dauguma įmonių vadovų išsimokėtinai prisipirko prabangių automobilių, o taupymas, sąnaudų mažinimas buvo pamiršti, neva norėjosi iš karto gyventi geriau. Dabar bankai liko su menkais ištekliais, tad ir išduoda mažiau kreditų.
R.Rudzkio nuomone, mėsos perdirbėjai jau daug metų turėjo problemų dėl per didelio gamybinio pajėgumo, didžiulės tarpusavio konkurencijos, nesugebėjimo eksportuoti produkcijos į užsienį ir įmonių nenoro jungtis.
„Situacija dar labiau pablogėjo dėl kreditų stygiaus bei užsienio ir vietos rinkose sumažėjusios paklausos. Padidintas PVM yra tik papildomas minusas, nes bus sunkiau sukontroliuoti iš Lenkijos atvežamus mėsos produktus ir didės konkurencija. Tuo metu vežėjus pjauna ne tik kreditai, bet ir iš esmės pasikeitusi situacija. Itin smarkiai išaugo konkurencija užsienio rinkoje su bulgarais, rumunais, taip pat labai staigiai brango nafta, dėl to dalis gaminių buvo vežama traukiniais ir plukdoma laivais. Vežėjams nėra lengva dirbti ir su Rusija tiek dėl įtemptų politinių santykių, tiek dėl ten taip pat pablogėjusios padėties. O prekybininkai apskritai per daug buvo išsiplėtę. Prekybos plotai augo tokiu tempu, lyg įsivaizduotų, kad Lietuvoje vartojimas kasmet augs po 25 proc., nors buvo visiškai akivaizdu, jog vartojimas yra dirbtinai išpūstas paskolomis. Dabar prekybos sektorius yra labiausiai prasiskolinęs“, - konstatavo padėtį jis.
R.Rudzkis neabejoja, kad jau šių metų pirmaisiais mėnesiais bankrotų skaičius didės įspūdingai. Paskui save paliks vis didesnį būrį bedarbių žmonių.
„Aš manau, kad tik dabar ir prasidės bankrotų lavina, kai iš tiesų kris vidaus vartojimas. Vargu ar šiais metais kas nors pagerės dėl bankų paskolų. Todėl ir toliau sunkiausia bus išsilaikyti prekybininkams, perdirbėjams ir statybininkams. Kiek daugiau galimybių turi vežėjai, dirbantys užsienio rinkose“, - liūdną ateitį prognozavo banko ekspertas.
Eglė Kapočiūtė, „Lietuvos žinios“
