marius busilas

Šiandien Vyriausybė patvirtino fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytinių organizavimo ir vykdymo tvarką. „Patvirtinus tvarką bus sudarytos sąlygos skaidriau parduoti bankrutuojančio fizinio asmens nekilnojamąjį ir įkeistą turtą. Artimiausiu metu planuojame parengti elektroninių varžytinių vykdymo tvarką, kuri suteiks galimybę bankroto administratoriams varžytines vykdyti ir elektroniniu būdu“, – teigia ūkio viceministras Marius Busilas.

Lietuvos pirkėjai šiandien ne tik žymiai geriau žino savo teises, bet neretai ima jomis piktnaudžiauti, teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA). Todėl siūloma nustatyti, kaip apskaičiuojamas natūralus prekių nusidėvėjimas. Per pastaruosius kelerius metus vartotojų skundų dėl garantinio aptarnavimo prekių gražinimo, išaugo daugiau kaip trečdaliu. 2008 m. į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi 12 397 vartotojai dėl jų teisių pažeidimų. Tai 34 proc.

Prekybininkai piktinasi, kad nesąžiningus jų veiksmus prieš tiekėjus turinčiame riboti įstatyme paliekama daug erdvės interpretacijoms. Premjero Andriaus Kubiliaus įsitikinimu, taip užkertamas kelias galimiems prekybos centrų bandymams įstatymą apeiti. "Nenuostabu, kad toks įstatymas kol kas neranda kelio. Vyriausybei nepavyksta suformuluoti tikslių frazių, kaip tai apibūdinti.

Stalčiuje dulkėjęs įstatymo projektas, turintis pažaboti stambiuosius prekybos tinklus, vėl ištrauktas į dienos šviesą, papildytas ir įteiktas Vyriausybei apsvarstyti.

Kai kurios šalies įmonės pradėjo draustis nuo galimų nuostolių, kuriuos jos patirtų devalvavus nacionalinę valiutą. Prieš kelias savaites prekybininkus pasiekė papildytos sutarties su mėsos gamintoja „Biovela“ sąlygos. Penkiais naujais punktais nustatoma pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio atsiskaitymo tvarka, jeigu lito ir euro kursų santykis būtų pakeistas. Vienas naujo susitarimo punktų numato, kad pirkėjo skola litais, pasikeitus nacionalinės valiutos kursui, būtų perskaičiuota.

Seime jau prasidėjo diskusijos, ar teks didinti PVM iki 21 proc. Vyriausybės pateiktame projekte siūloma dabartinį 19 proc. tarifą keisti nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Seimas šį projektą ketina pradėti svarstyti liepos viduryje, todėl dėl didesnio PVM gali būti apsispręsta tik paskutinėmis liepos dienomis. Valdžios blaškymasis iki paskutinės minutės verslo jau nestebina.

Per ilgi įmonių tarpusavio atsiskaitymo terminai ir nesiryžimas skaičiuoti delspinigių šiandien šalies ūkio subjektus suginė į skolų spūstį. Verslininkai skaičiuoja negrąžintus milijonus, keikia savo klientų uždelstus atsiskaitymo mėnesius, tačiau ir patys neskuba atsiskaityti už prekes ar paslaugas. Faktai: Žemės ūkio ministerija suskaičiavo, kad žemės ūkio produkcijos augintojams perdirbėjai kovo 1 dieną buvo skolingi 140,6 mln. litų, iš jų 86,8 mln.

Vieninteliai dalykai, kuriais užsienietiška prekė lenkia lietuvišką - viliojanti pakuotė ir puiki rinkodaros kampanija. Tuo yra įsitikinę Lietuvos pramonininkai, pastebintys, jog šią tiesą vis garsiau skambant šūkiui „Pirk prekę lietuvišką“ ar tiesiog skatinami noro taupyti atranda daugiau pirkėjų. Tad lietuviškos kosmetikos, buities chemijos, ekonominės klasės šunų ėdalo gamintojai prisipažįsta ekonomikos sulėtėjimą kol kas nelabai ir jaučiantys.

Seimui užsimojus apriboti maisto produktų antkainius parduotuvėse iki 20 procentų, prekybininkai tvirtina, jog kasdienėms prekėms didesni jie ir nebuvo, nors esama ir tokių, kurių antkainis perkopia ir 100 proc. Ūkininkus bei žvejus jau seniai piktina žemos jų produkcijos supirkimo kainos palyginti su keleriopai išaugusiomis, produktams atsidūrus parduotuvių lentynose.

„DnB Nord" banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka mano, kad šįmet biudžetas gali nesurinkti mažiausiai 2 mlrd. planuotų litų - dešimtadalio pajamų. Vartojimui šalyje smarkiai smunkant, sausio mėnesį Lietuvos biudžetas negavo 83 mln. litų. J. Rojaka pastebi, kad „2007 metai įmonėms buvo ypač pelningi. Pastebimai augo žmonių atlyginimai, daug kas gavo solidžias premijas, todėl visi išlaidavo", o šiemet nebesišvaistoma.

Verslininkų ir ekonomikos ekspertų nuomone, pernai lyg iš gausybės rago pasipylę bankrotai yra tik šio proceso pradžia. Jie mano, kad daugiausia bankrutuos prekeivių, perdirbėjų bei statybininkų, o vežėjams prognozuojama daugiau galimybių išlikti. Faktai Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais bankrotai buvo paskelbti 928 įmonėms. Palyginti su ankstesniais metais, tai 53 proc. daugiau. Bankrutavusių įmonių gerokai padaugėjo visose veiklos srityse, išskyrus žemės ūkį.

Didžiųjų prekybos centrų dominavimą ilgainiui pakeis kompaktiškos parduotuvės, kuriose minios ir masinės gamybos diktatas užleis vietą įasmenintam santykiui bei kokybei, - įsitikinę progresyviai mąstantys specialistai. Šiandien minima pasipriešinimo pirkiniams diena. Jeigu norite prisidėti prie šios akcijos, skirtos atsigręžti į vartotojų visuomenės klystkelius, turite atlikti paprastą užduotį. Tiesiog palikite namuose piniginę. Aplenkite parduotuves.

Maisto produktų krepšelis pinga ir tuštėja. Pastebėję, kad žmonės nebeįperka kasdienių maisto prekių, gamintojai jau mažina kai kurias kainas. „Kauno diena“ šeštadienį rašo, kad šį rudenį pirkėjai produktus renkasi ypač atidžiai žiūrėdami į jų kainą – stambieji prekybininkai jau užfiksavo, kad visuose miestuose iš lentynų greičiausiai iššluojami pigiausi produktai. „Dar neseniai gyventojai pirkdavo viską, kas pakliuvo po ranka, dabar to nebėra.

Jau kurį laiką mažėjančios naftos produktų kainos turėtų kristi ir toliau. Nepaisant to, mažinti maisto bei paslaugų įkainių prekybininkai nežada. Jau keletą savaičių pasaulinėje rinkoje krentanti naftos kaina gerokai nutolo nuo anksčiau pasiekto maksimalaus dydžio – 147 JAV dolerių už barelį. Ketvirtadienį Azijos biržose nafta kainavo apie 113 JAV dolerių už barelį, o tai lėmė ir benzino bei dyzelino pigimą daugelio šalių rinkose.

Nuo šiandienos įsigalioja naujos Darbo kodekso pataisos, liberalizuojančios streikų skelbimo tvarką ir sugriežtinančios viršvalandžių apmokėjimo tvarką. Jų dėka, anot verslininkų, valytojos gaus didesnį atlyginimą nei direktoriai, o streikai ir išaugusios išlaidos gali prie bankroto ribos privesti didžiausias įmones.

Praeitą savaitę žiniasklaidoje paskelbta informacija apie „žvėriškus“ maisto produktų antkainius sukėlė pasipiktinimą visuomenėje, tačiau specialistai teigia, kad žurnalistų padarytos išvados buvo „per drąsios“. Lietuvos Agrarinės ekonomikos instituto atlikto kainų tendencijos tyrimo rezultatai ir parodyti antkainiai, kuriuos „užsideda“ prekybininkai. Žemės ūkio ministerija teigia, kad analizes daryti dar anksti ir iš pateiktų duomenų negalima spręsti apie susiklosčiusią situaciją.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas nuo kitų metų sausio mėnesio siūlo uždrausti alkoholio prekybą kioskuose ir naktį. Komitetas sutiko, kad alkoholiu degalinėse ir parduotuvėse nebūtų leidžiama prekiauti nuo 22 val. iki 8 valandos ryto, tačiau parduotuvėse, kurios įrengtos daugiabučiuose, paliko iki šiol galiojantį draudimą alkoholiu pradėti prekiauti nuo 9 val. ryto. Parlamentarai nutarė, kad leidus alkoholiu prekiauti nuo 9 val.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) deklaruoja siekį riboti prekybininkų antkainius, profsąjungos - kelti algas. Nei pirmas, nei antras faktas prekybos įmonių atstovų nedžiugina, rašo „Respublika“. Siekį apriboti antkainius prekybininkai prilygina rinkos suvaržymui - esą tokiu atveju būtų galima ir nacionalizuoti parduotuvių verslą. Tuo tarpu profsąjungų ketinimai išsireikalauti didesnius atlyginimus neva atsispindėtų produktų kainose.

Brangstant maistui, Seimo Ekonomikos komitetas siūlo įstatymu prekybos tinklams drausti piktnaudžiauti rinka ir taip skriausti tiekėjus. Vyriausybė sako esanti pasirengusi suteikti daugiau galių rinką prižiūrinčiai Konkurencijos tarybai.

Gamintojai ir tiekėjai įspėja, kad, įstatymais nesuvaldžius didžiųjų prekybos tinklų, šie dar labiau įsigalės. O tai leis jiems dar labiau kelti kainas. Gamintojai ir tiekėjai verčiami kredituoti prekybininkų veiklą.

Gamintojai ir tiekėjai verčiami kredituoti prekybininkų veiklą. Prekybininkų atstovo teigimu, būtų keista, jei rinkos ekonomikos šalies valdžia imtų reguliuoti komercinius verslo santykius, praneša LTV „Panorama“. Duonos, mėsos, pieno ir kitų greitai gendančių produktų gamintojai sako, kad jų gaminius prekybininkai turi parduoti per penkias paras. Tuo metu pinigus už šias prekes jie perveda per 40-60 dienų.

Visiems metams nustatyta stabili gamtinių dujų kaina gyventojams neturėtų jų pernelyg džiuginti - įmonėms šis kuras nuolat brangsta, tad didėjančius gamybos kaštus kai kurie pramonininkai bus priversti perkelti ant vartotojų pečių. Gamtines dujas Lietuvoje naudoja ne vienas tūkstantis nebuitinių vartotojų.

Skambias nuolaidas ar netikslią reklamą vartotojams masinti naudojantiems prekybininkams netrukus gali būti apribota veiksmų laisvė, rašo „Respublika“. Lietuvos vartotojų institutas 2007 m. pabaigoje atliko pardavimo skatinimo būklės analizę ir Ūkio ministerijai pateikė rekomendacijas, kaip patobulinti teisinį pardavimo skatinimo priemonių reglamentavimą ir sugriežtinti prekybininkų veiklos kontrolę.

Stambieji prekybininkai, užvaldę Lietuvos didmiesčius, lenktyniaudami steigia mažesnes parduotuves miesteliuose. Aršėjanti konkurencija verčia smulkiuosius ieškoti būdų, kaip atremti stambiųjų invaziją į šalies regionus. „Su vėjo malūnais nekariaujame, ieškome savo nišos ir kol kas mums sekasi.

Iki balandžio pradžios Finansų ministerija žada apsispręsti dėl mažesnio pelno mokesčio technologijas diegiančioms ir kuriančioms įmonėms. Tačiau nenutariama, kurios ūkio šakos turės teisę pasinaudoti tokia lengvata, o kurios - ne.

Neregėtas naftos ir jos produktų brangimas pasaulyje jau atsiliepia ir Lietuvos ekonomikai. Ekonomistai konstatuoja, kad tik žiauri konkurencija bendrovėms neleidžia smarkiai didinti produktų ir paslaugų kainų. Visų ūkio šakų įmonės gyvena tik iš vidaus rezervų, kurie tirpsta kiekvienąkart padidinus degalų kainas. Ekonomistai nurodo tik skirtingus „didžiojo kainų sprogimo“ terminus - vienų nuomone, visuotinis brangimas prasidės po 4-5 mėnesių, kitų skaičiavimu - po kelių savaičių.