Didžiųjų prekybos centrų dominavimą ilgainiui pakeis kompaktiškos parduotuvės, kuriose minios ir masinės gamybos diktatas užleis vietą įasmenintam santykiui bei kokybei, - įsitikinę progresyviai mąstantys specialistai.
Šiandien minima pasipriešinimo pirkiniams diena. Jeigu norite prisidėti prie šios akcijos, skirtos atsigręžti į vartotojų visuomenės klystkelius, turite atlikti paprastą užduotį. Tiesiog palikite namuose piniginę. Aplenkite parduotuves.
Tačiau, žiū, kaip tik baigėsi duona, cigaretės, kava, savaitgalio proga norėtųsi pasilepinti kokiu skanėstu, nueiti į teatrą arba klubą. Galų gale, kur dar savaitinis apsipirkimas ištuštėjusiam šaldytuvui užpildyti!
Vargu ar atsirastų jėga, kuri iš mūsų kasdienybės išbrauktų prekinius piniginius mainus. Tačiau ekonomikos pokyčiai gali paskatinti dėsningus procesus ir pakeisti vartotojų bei prekybininkų įpročius, grąžindami į žaidimą specializuotas parduotuves bei į kokybę orientuotą gamybą.
„Brangininko“ ratas
Pastaruoju metu populiarūs leidiniai mirgėte mirga patarimais, kaip pergudrauti parduotuves - jose neišleisti daugiau nei suplanavai prieš įžengdamas pro jos duris.
Kaip pastebi rinkodaros strategijos konsultantas, tiklaraščio Pozicionavimas.lt autorius Linas Šimonis, kol žmonės turės pinigų, tol jie juos leis. Tad tikslinga būtų mokėti susidėlioti apsipirkimo prioritetus.
Juos, beje, neretai surikiuoja pats gyvenimas. Nemaža dalis mobilių tautiečių tikina įsidėmėję, kad plačiojo - ir ne tik - vartojimo prekių kitose šalyse gali įsigyti kur kas pigiau nei mūsų krašto parduotuvėse.
„Nenuostabu, kad mūsų miestuose tiek daug batų parduotuvių. Jų pardavimo kaina 5-10 kartų didesnė nei savikaina. Taigi parduotuvei apsimoka gyvuoti, net parduodant bent vieną kitą porą batų per dieną“, - kalbėjo konsultantas.
Šitaip dirbdami, prekybininkai atsiduria uždarame rate. Didžiausios perkamosios galios klientai greitai perpranta moraliai pasenusius „mažos rinkos“ principus ir Lietuvoje nebeperka. O kuklesnių pajamų gyventojai negali sau leisti pirkti po tris poras batų per vieną sezoną, todėl nedidina pelningumo.
„Iš tiekėjų Lietuvos prekybininkai įsigyja prekių brangiau, nes mažai parduoda. O mažai parduoda todėl, kad siūlo prekę pirkėjui per didele kaina“, - analizavo L. Šimonis.
Pokalbininko teigimu, dėl šios priežasties pastaruoju metu mūsų šalyje vis labiau populiarėja apsipirkti internetu.
„Netikri“ išpardavimai
Didieji prekybos centrai gali sau leisti radikalius žingsnius - parduoti prekes pigiau už jų savikainą.
„Stambiausių prekybos tinklų pasiūla aprėpia labai daug prekių segmentų. Padarę svarių nuolaidų vienur, jie kompensuoja jas kitose srityse“, - sakė L. Šimonis.
Tačiau išpardavimų drabužių, batų, aksesuarų parduotuvėse, per kuriuos sezoninių daiktų būtų galima įsigyti pusvelčiui, mūsų pirkėjai nesulaukia. „Mažesnė nei 23-30 proc. nuolaida, pavadinta išpardavimu, yra ne kas kita, kaip tyčiojimasis iš pirkėjo“, - įsitikinęs rinkodaros specialistas.
Jo nuomone, tai - dar viena nerašyta šalies prekybininkų tradicija, kuri nutrūks tik laikui bėgant.
„Sunkiausia yra pakeisti įpročius. Iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad tam reikalingas laikas skaičiuojamas metais. Taigi greitų pokyčių nesitikėčiau, tačiau ekonomikos krizė - vienas iš spyrių, galinčių priversti peržiūrėti šiuos prekybinius papročius, - sakė pokalbininkas. „Nujaučiu, kad gali įvykti lūžis. Visuomenė jau atsikando didelių prekybos centrų. Todėl, ekonomikos situacijai stabilizavusis, žmonių dėmesio centre galėtų atsidurti nedidukės specializuotos parduotuvės, kurios gali užtikrinti įasmenintą pardavėjo santykį su pirkėju, pasiūlyti geros kokybės išskirtinių prekių, savo ruožtu atsigaus nemasinės gamybos įmonės. Visa tai įvyks gal po penkerių metų. Žinoma, laimės tas, kuris šioje srityje bus pirmasis.“
Stebuklingas miškas
Ne vienas iš mūsų pastebi, kad parsinešę namo pirkinių maišelį, jame aptinkame tik mažą dalį to, ką iš anksto numatėme įsigyti. Užtat abejotino reikalingumo daiktų - apsčiai. Tai įrodo prekybininkų profesionalumą, įrengiant salių erdves taip, kad jose ilgai klaidžiotum lyg stebuklų miške, pamiršęs laiką, pirkinių sąrašą ir kraudamasis į krepšelį ir viena, ir kita, ir trečia.
O štai didžiųjų prekybos tinklų lojalumo programoms specialistas turi pastabų. „Lojalumas šiuo atveju suprantamas blogai - kaip pirkėjo lojalumas prekybos tinklui. O juk turėtų būti atvirkščiai. Išdalyti korteles ir vilioti simbolinėmis nuolaidomis gali kiekviena parduotuvė, tai labiau žaidimas psichologiniais dalykais.
Svarbu, kad aš, konkretus pirkėjas, visuomet eičiau į vieną iš jų. Tam praverstų specialūs pasiūlymai, skirti būtent man, atsižvelgiant į mano įprastą prekių krepšelį. Tarkim, jeigu reguliariai perku vaikiškų sauskelnių, manytina, jog man galima pasiūlyti ir vaikų maisto. Šį tą panašaus daro garsioji interneto parduotuvė Amazon.com - pasirinkus vieną daiktą, pasiūlomi kiti, kuriais domėjosi žmonės, pirkę tą patį, ką ir jūs“, - sakė specialistas.
Už Atlanto buvo susiklosčiusi tradicija leisti pinigus, kurių dar neužsidirbai - kreditinės kortelės uždarė vartotoją į savotišką gyvenimo skolon narvelį, kuris tvirtas tik tol, kol bankas leidžia skolintis.
L. Šimonio nuomone, kol kas baimintis dėl itin pavojingų vartotojiškumo išdavų mūsų šalyje nėra pagrindo. „Bet man, kaip žmogui, atrodo, kad skolintis pramogai nereikėtų. Įsigyti išsimokėtinai tai, kas tau reikalinga kasdien, tarkim, būstą arba automobilį, yra visiškai suprantamas dalykas. Tačiau šitaip pirkti poilsinės kelionės, kurios malonumas - trumpas, o poveikis kišenei - ilgalaikis, manau, nevertėtų. Malonumams geriau pasitaupyti“, - svarstė pokalbininkas.
Juodasis penktadienis
• Nepirk nieko dienos (angl. „Buy Nothing Day“) tradicija, kurios pradininkas - kanadietis menininkas Tedas Deivas , atėjo iš Vakarų ir nuo 1992-ųjų įvairiose šalyse minima kasmet paskutinę lapkričio savaitę.
• Aktyvistai ragina šią dieną praleisti su šeima, gamtoje, užsiėmus labdaringa veikla arba skaitant knygas. Tačiau svarbiausia sąlyga - šią dieną atsispirti reklamų srautui ir neleisti pinigų.
• Simbolinės šventės atsiradimą Kanadoje ir JAV paskatino vadinamasis Juodasis penktadienis, kita diena po Padėkos dienos, kuri žymi oficialų kalėdinės prekybos startą ir siejamas su kone didžiausiomis prekybos pajamomis per metus. „Juoduoju“ jis pavadintas todėl, kad apskaitos lentelėse pelno skaičiai nuo seno būdavo užrašomi juodu rašalu, o nuostolių - raudonu.
• Svariausios priežastys, kodėl vertėtų susimąstyti apie besaikį vartojimą, yra jo įtaka pasaulėžiūrai bei planetos ekologijai. „Nepirk nieko dienos“ tradiciją propaguoja žaliųjų judėjimai, antiglobalistai, gyvūnų teisių gynėjai ir kitos aktyvistų grupės.
Palaikykime savus
Marius BUSILAS, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius
Nieko keista, kad Europos didmiesčiuose prekių galima įsigyti pigiau. Didžiausi gamintojai perkelia savo cechus į trečiąsias valstybes, kad prekių savikaina būtų kuo mažesnė, o didmiesčių rinka dydžiu ir perkamąja galia nesulyginama su Lietuvos. Taigi, pagal mažėjančių kaštų principą, prekių kainos jų parduotuvėse yra palyginti mažos. Šaunu, kad žmonių judėjimas nūdien aktyvus ir kiekvienas gali rinktis tai, kas jam patrauklu kokybe, kaina ir kitais aspektais. Tačiau juk nevažiuosi kiekvieną kartą apsipirkti į kitą šalį, neprisipirksi ten visiems metams. Vietinė rinka reikalinga, o kainos visuomet svyruoja. Kaip Lietuvos verslininkų atstovas, raginčiau palaikyti vietinį gamintoją.
Nieko nepirkti bent dieną? Iškrova gal ir gerai, tačiau, kaip sakoma, prieš kiekvieną drastišką veiksmą ir ko nors atsisakymą reikia pasitarti su gydytoju. Daugeliui žmonių šeštadienis yra vienintelė savaitės diena, kai jie neskubėdami gali išsirinkti tinkamą drabužį, baldą, kitų prekių, galų gale, savaitgalį vyksta daug kultūros renginių - jie gal ir mokami, tačiau suteikia dvasinio malonumo.
Batų plėšymo kaštai augs
Julita VARANAUSKIENĖ, SEB banko šeimos finansų ekspertė
Krizė įneš pokyčių į vartojimo kultūros tradicijas. Pigių prekių populiarumas atsisuks kita puse - „viskas už vieną eurą“ tipo parduotuvėms ateis nepalankus metas, leisti pinigus „šiaip“, perkant bet ką nebebus sveikintina. Kadangi būtinosios išlaidos - mokesčiai už elektrą, dujas, šildymą - suris vis didesnę šeimos biudžeto dalį, vis daugiau žmonių prieš pirkdami ką nors bus priversti padaryti savotišką rinkos tyrimą - sulyginti prekių kainas įvairiose parduotuvėse, ieškoti pigiausio. Todėl, kalbant apie tai, kiek atsieina infliacija, šios vertės sudėtyje padidės vadinamieji suplėšytų batų kaštai - tai reiškia, kad mes daugiau laiko praleisime rinkdamiesi prekes, mindami parduotuvių slenksčius ir lygindami kainas. Kiek žinau, Amerikoje populiarūs katalogai, kuriuose gretinamos skirtingų prekybos tinklų prekių kainos. Gal netrukus tokių atsiras ir Lietuvoje - tai visai nebloga verslo idėja šiam laikotarpiui.
Saikas yra gražu
Rimantas BRAZIULIS, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas
Nieko nepirkimo diena galbūt ir aktualesnė ne Lietuvai, o pertekusiems Vakarams, tačiau kiekvienas iš mūsų turėtų nepamiršti, kad gražu yra tai, kas saikinga. Kuo daugiau suvartojame, tuo daugiau susidaro atliekų, o tai neigiamai veikia ekologiją. Svarbu suvokti turtingumo reliatyvumą ir vavodautis sveiku protu. O materialistų ir idealistų priešprieša egzistavo visais laikais.
Materiali laimė
Ilona ČĖSNIENĖ, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros vedėja
Mūsų šalies visuomenė tikrai yra vartotojiška. Poreikis turėti niekuo nesiskiria nuo kitų šalių. Dar žymus humanistinės psichoanalizės atstovas Erichas Frommas yra pasakęs: „Žmogaus laimė šiandien sudaryta iš „malonumų patirties“. Malonumą patiriame dėl pasitenkinimo, pirkdami ir vartodami daiktus, vaizdus, maistą, gėrimus“.
Reklamos mums nuolat primena, kaip „gera, nuostabu, puiku, stilinga“ ir pan. turėti konkretų daiktą, kokie mes būsime „nevykėliai“, jei to neturėsime. Tam ypač palanki kreditavimo, lizingo sistema. Laisvalaikio leidimas prekybos centruose nūdien yra pigiausia, patogiausia ir paprasčiausia laiko praleidimo forma ne namie. Esu girdėjusi iš vienos pagyvenusios moters: „Kaip norėčiau nuvažiuoti į „Akropolį“, ten pailsėčiau“. Įdomiausia tai, kad ji jame niekada nėra buvusi. „Nieko nepirkimo diena“, manyčiau, yra absoliučiai daugumai nieko nereiškianti, neturinti prasmės. Jos idėja „primesta iš šono“, o ne kilusi iš mūsų pačių.
Valerija LEBEDEVA
