Seime jau prasidėjo diskusijos, ar teks didinti PVM iki 21 proc. Vyriausybės pateiktame projekte siūloma dabartinį 19 proc. tarifą keisti nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Seimas šį projektą ketina pradėti svarstyti liepos viduryje, todėl dėl didesnio PVM gali būti apsispręsta tik paskutinėmis liepos dienomis.
Valdžios blaškymasis iki paskutinės minutės verslo jau nestebina. Panašiai nutiko praėjusių metų pabaigoje, kai Seimas negalėjo apsispręsti, kiek reikia didinti šį mokestį, ir galop priėmė sprendimą didinti jį 1 proc.
Nuo Naujųjų metų įsigaliojus naujam tarifui, verslininkai turėjo kone per naktį perskaičiuoti produktų ir paslaugų kainas, perprogramuoti kasos aparatus.
Jau po kelių mėnesių paaiškėjo, kad minimaliai pakeltas PVM tarifas lauktų rezultatų nedavė. Finansų ministerijos duomenimis, sausio ir vasario mėnesiais buvo surinkta tik kiek daugiau negu 83 proc. planuotų pajamų iš PVM. Šįkart A.Šemeta tikisi, kad padidintas mokesčio tarifas turėtų į biudžetą įnešti papildomus 230 mln. litų.
Iš klaidų nesimoko
Kalbinti verslininkų atstovai teigė, kad techniniai rūpesčiai keičiant PVM tarifą šįkart jiems kelia mažiausiai problemų. Juolab kad ir dabar Valstybinė mokesčių inspekcija ketina nustatyti 10 dienų pereinamąjį laikotarpį, per kurį bus leidžiama pakeisti visas kasos aparatų ir buhalterines sistemas.
Verslininkai kur kas labiau nerimauja dėl to, kaip į išaugusias kainas sureaguos vartotojai, mat galimybių kompensuoti didesnį PVM iš veiklos sąnaudų beveik nelikę.
„Neseniai pasirašėme bendrą rezoliuciją dėl PVM lengvatų grąžinimo, tačiau vietoj to gauname dar didesnį tarifą. Toks sprendimas šiandien tikrai neskatina verslo, dėl brangstančių prekių mažėja šalies įmonių konkurencingumas ir klesti Lenkijos pasienis“, – piktinosi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
Jai pritarė ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Marius Busilas. Jo nuomone, valdžia niekaip nepasimoko ir, užuot taisiusi senas klaidas, skubėdama privelia naujų.
Pasak jo, prekybininkai dar praėjusiais metais siūlė taikyti didesnį PVM, tačiau neliesti kitų mokesčių. Vis dėlto Vyriausybė į šiuos siūlymus neatsižvelgė ir vargu ar juos išgirs šįkart.
„Padidinus mokesčius, kainos neišvengiamai pakils, nes verslininkai nebeturi atsargų, iš kurių galėtų kompensuoti kainos padidėjimą, dėl to kris vartojimas, dar daugiau žmonių pasuks į Lenkiją, vėl bus surenkama mažiau mokesčių“, – apie neigiamą didesnio PVM tarifo poveikį kalbėjo M.Busilas.
Kaip pavyzdį jis nurodė pietiniuose šalies rajonuose sumažėjusią šviežios mėsos pardavimo apimtį. Čia mėsos pardavimas nuo šių metų pradžios smuko 30–35 proc., nors kitose šalies dalyse mažėjo apie 15 proc.
Įstatymai valdžiai negalioja
Advokatas Marius Devyžis gali išvardyti ir daugiau problemų, kurių iškils verslui taip staiga padidinus PVM. Anksčiau paslaugų ar prekių tiekimo sutartis pasirašiusiems asmenims kils klausimas, kuri pusė – pirkėjas ar pardavėjas – turi prisiimti šį 2 proc. „malonumą“.
Mažiausiai rūpesčių turės tie pardavėjai ar paslaugų teikėjai, kurie sutartyje nurodė kainą be PVM ir nenurodė tikslaus mokesčio tarifo dydžio.
„Tačiau galvos skausmo neišvengs tie, kurie sutartyse nurodė fiksuotas kainas, įskaičiuodami į jas PVM, tačiau jo neišskirdami. Šiuo atveju pardavėjas ar paslaugų teikėjas neturės jokio teisinio pagrindo, negavęs kitos šalies sutikimo, keisti sutartyje fiksuotos kainos ir turės pats sumokėti 2 proc. PVM“, – sakė advokatas.
Nemažai rūpesčių kils viešojo pirkimo konkursus laimėjusioms įmonėms, mat šios savo siūlymus buvo pateikusios į kainas įtraukusios mažesnį PVM. Teisininkas abejojo, ar papildomą naštą sutiktų prisiimti valstybė, tad tokios išlaidos gultų ant verslo pečių.
Tokių klausimų kilo ir sausio mėnesį, kai PVM didėjo nuo 18 iki 19 proc. Dauguma verslo įmonių susitarė pasidalyti papildomas išlaidas, tačiau viešojo pirkimo atveju problemos liko neišspręstos.
Teisininkai vėl akcentuoja, kad mokesčių įstatymų pakeitimai Lietuvoje turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių priėmus esmines pataisas. Tačiau tokio tesės nuostato dabartinė valdžia nepaiso.
M.Devyžis patvirtino, kad teoriškai verslininkai galėtų kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti dėl tokios skubos patiriamą žalą, tačiau praktiškai pergalę pasiekti būtų sunku.
„Politikai tokius pakeitimus grindžia prasta šalies ekonomine padėtimi, krizė, todėl ir reikalingi tokie greiti sprendimai. Žinant mūsų teismų praktiką, kai daugiau palankumo demonstruojama valstybės interesams, teigiamo sprendimo tikėtis sunku. Be to, verslininkai taip pat nenori gaišti laiko ir švaistyti pinigų“, – kodėl verslas negina savo interesų teisme, svarstė teisininkas.
Brangs ne iš karto
Gera žinia galima laikyti nebent tai, kad įsigaliojus didesniam PVM tarifui, vartotojų neturėtų ištikti kainų šokas: kainos būtų pakeltos per kelias savaites, kai kurie produktai apskritai gal nebrangtų.
„Iš tikrųjų nebuvo taip, kad sausio 1-ąją visi produktai pabrango. Kainos pasikeitė per kelias savaites, kai kurie gamintojai apskritai nusprendė savo produkcijos iš karto nebranginti“, – apie ankstesnį PVM tarifo pakeitimą pasakojo prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė.
M.Busilas taip pat įsitikinęs, kad iš pradžių verslininkai bandys ieškoti išeičių, pavyzdžiui, labiau pabrangins vienus produktus, kitų kainų apskritai nekeis. Vis dėlto anksčiau ar vėliau išaugusių mokesčių našta užguls vartotojus.
Beje, padidėjus PVM daugelis vartotojų neilgai džiaugsis ir nuo liepos pradžios pingančia elektros energija. Ji nuo liepos 1 d. buitiniams vartotojams atpigs 2 centais už kilovatvalandę, tačiau jau po mėnesio ar dviejų jos kainą gali tekti didinti.
Elektros skirstymo bendrovės kol kas neskaičiavo, kiek dėl padidėjusio PVM brangtų elektra. Jeigu Seimas pritartų didesniam PVM tarifui, būtų kviečiami bendrovės akcininkai, o jų sprendimą dėl elektros kainos dar turėtų patvirtinti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Ši institucija yra skaičiavusi, kad dėl 1 procentiniu punktu išaugusio PVM elektra šių metų pradžioje pabrango maždaug 1 centu.
Rizikuoja peržengti ribą
Ne veltui PVM vadinamas vartojimo mokesčiu: kuo daugiau perki, tuo daugiau sumoki valstybei. Tačiau jei vartojimas dėl pinigų stygiaus katastrofiškai smunka, krenta ir juo paremtos įplaukos į biudžetą.
Galvodama tik apie tai, kaip išlaikyti panašų įplaukų lygį, Vyriausybė padidina mokesčius, dėl to pakyla kainos ir žmonės perka dar mažiau.
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, vėl nusprendusi didinti mokesčius Vyriausybė rizikuoja peržengti ribą, kai didesni mokesčiai gali nebeužtikrinti daugiau įplaukų į biudžetą: „PVM padidinimas reiškia, kad žmonės atsisakys dalies prekių, vietoj brangesnių rinksis pigesnes. Vadinasi, kaip ekonomika jau parodė, valstybė suplanuotų pajamų į biudžetą nesurinks.“
Be to, išaugę mokesčiai vis labiau stumia verslą į šešėlį.
„Matome, kokius pelningumo rodiklius šįmet skelbia įmonės, dalis jų jau patekusios į desperatišką padėtį ir stengiasi tik išlikti, todėl gali griebtis įvairių dalykų, pavyzdžiui, vėl mažinti atlyginimus ar pradėti juos mokėti vokeliuose“, – svarstė ekonomistas.
Audrius Matuliauskas
