Visiems metams nustatyta stabili gamtinių dujų kaina gyventojams neturėtų jų pernelyg džiuginti - įmonėms šis kuras nuolat brangsta, tad didėjančius gamybos kaštus kai kurie pramonininkai bus priversti perkelti ant vartotojų pečių.
Gamtines dujas Lietuvoje naudoja ne vienas tūkstantis nebuitinių vartotojų. Tiesa, kai kurių gamybininkų produkcijos savikainoje šio kuro kaina sudaro tik nedidelę dalį, tačiau yra ir tokių, kurie šiemet jau buvo priversti ne tik mažinti pelną, bet ir pabranginti savo gaminius.
Yra ir dar viena priežastis, kai kurių pramonės šakų atstovams kelianti susirūpinimą - kaštai dėl brangstančių dujų sparčiai didėja, tačiau kelti produkcijos kainas rizikinga dėl aršios konkurencijos.
Karpo pelną
„Labai baisu“, - taip dujų brangimą apibūdino vienas iš bendrovės „Audėjas“ vadovų Andrius Karčiauskas.
Anot jo, pernai įmonė už tūkstantį kubinių metrų gamtinių dujų mokėjo 400 litų, o dabar - 1 060. Pustrečio karto išaugusią dujų kainą „Audėjui“ teks kompensuoti pelno sąskaita.
„Tai kainuos papildomai du milijonus litų. Negana to, kad infliacija - 12 procentų, reikia kelti algas“, - sakė A. Karčiauskas.
Nuo antro šio mėnesio ketvirčio įmonė jau kelia produkcijos kainą, tačiau tik 5 proc. - daugiau nesiryžtama dėl konkurencijos su pigesne Kinijos, Turkijos bei kai kurių kitų šalių produkcija.
„Jau klientai nepatenkinti, o konkuruoti ir taip sunku. Belgijoje, Vokietijoje tekstilės įmonės užsidarinėja. Paslaugų įmonės dar gali išlikti, tačiau gamybinėms kuo toliau, tuo prasčiau“, - nerimavo A. Karčiauskas.
„Pernai dujos brango trečdaliu, šiemet pagal pateiktą formulę žiūrime, kad jau arti 50 procentų. Rinka darosi labai sudėtinga“, - nelinksmai kalbėjo ir bendrovės „Panevėžio stiklas“ generalinis direktorius Algis Bakonis. Anot jo, energetika sudaro ženklią įmonės kaštų dalį, todėl jau keliama produkcijos kaina.
Nuo 2007 metų liepos mėnesio iki šios dienos daugiau nei 55 proc. dujos pabrango AB „Dvarčionių keramika“.
„Šį dujų kainos padidėjimą mes kompensuojame savo pelno sąskaita. Produkcijos kainas kėlėme šių metų pradžioje, tačiau jos padidėjo mažiau negu metinė infliacija“, - informavo bendrovės gamybos ir technikos direktorius Mindaugas Bučas.
Milijonai nuostolių
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad iki rugpjūčio AB „Klaipėdos energija“ dėl nuolat didėjančių dujų kainų gali patirti iki 10 mln. nuostolių. Skaičiavimai dėl dar vieno centralizuotai tiekiamos šilumos brangimo prasidės šių metų liepą - nuo paskutinio vasaros mėnesio karšto vandens ir vadinamasis gyvatuko mokestis tikriausiai išaugs apie trečdalį, atitinkamai padidės ir sąskaitos prasidėjus šildymo sezonui.
„Dujų kaina susieta su biržos kotiruojamomis mazuto ir gazolio kainomis. Kas mėnesį ji yra skirtinga, stabili tik dujų pristatymo kaina. Tendencijos pasaulio rinkose yra tokios, kad naftos produktai brangsta, atitinkamai ir dujos. Mes esame prilyginti tiems, kurie suvartoja daugiau nei 15 milijonų kubinių metrų per metus. Praėjusių metų rugsėjį už tūkstantį kubinių metrų dujų mokėjome 745, o šiemet vasarį - 980 litų“, - sakė įmonės generalinis direktorius Vytautas Valutis.
Dėl dujų kainų galvą šiek tiek mažiau kvaršina prekybininkai ir maisto pramonė. Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ prezidento, „Alitos“ generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus teigimu, maisto pramonė santykinai nėra tokia jautri energetikai.
„Bet įtaką jausime. Atkreipkime dėmesį kad ir į tai, jog brangs kitų įmonių paslaugos. Nors skaičių, kiek įtakos mums turės dujų pabrangimas, nesame susivedę“, - sakė jis.
Panašiai kalbėjo ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Busilas. Anot jo, įmonių kaštai sumuojami, kuras užima savo dalį prekių kainos, tačiau dujų brangimas nėra didelę įtaką prekybininkams darantis veiksnys.
„Apskritai maisto produktų kainos pasaulyje kyla. Pasaulio rinka daug svarbiau nei šildymas ar dujos maisto produktų kaštuose. Be to, ir vien šildymo neišskirčiau - yra dar elektra, naudojama apšvietimui ir šaldymo įrenginiams“, - sakė M. Busilas.
Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė, AB „Lietuvos dujos“ atstovė spaudai sako: „Spartaus brangimo nebeprognozuojame“.
Gyventojams gamtinių dujų kaina yra nustatoma vieneriems metams. Apie bet kokius pokyčius jie įspėjami iš anksto. Tuo tarpu įmonėms gamtinių dujų kaina kinta pagal sutartyse apibrėžtą formulę. Nuo 2007-ųjų liepos visiems nebuitiniams vartotojams gamtinių dujų kaina kinta priklausomai nuo naftos produktų ir JAV dolerio kainų svyravimo tendencijų.
2008 metais šiems vartotojams kiekvieną ataskaitinį laikotarpį yra įvertinamas JAV dolerio ir lito santykis, mazuto ir dyzelinio kuro kainos. Didėjant ar mažėjant šioms gamtinių dujų kainos dedamosioms didėja ar mažėja ir gamtinių dujų kaina. Pastaraisiais mėnesiais mazuto ir dyzelinio kuro kainos labiausiai didėjo dėl augančių naftos kainų, tačiau mažėjo JAV dolerio vertė lito atžvilgiu. Dėl šių veiksnių įtakos gamtinių dujų kainos nebuitiniams vartotojams didėjo.
Nuo 2008 m. „Gazprom“ Lietuvai taiko europines gamtinių dujų kainas, todėl jų kitimas ateityje priklausys tik nuo rinkos tendencijų. Pastarųjų metų naftos kainų didėjimas bei prognozės dėl šių kainų iš esmės lemia ir gamtinių dujų kainų didėjimą, tačiau tokio reikšmingo kainų kilimo, koks buvo nuo šių metų sausio 1 dienos, neprognozuojame.
Skaičiai
„Lietuvos dujos“ pernai uždirbo 103,766 mln. litų grynojo pelno.
Dividendams už 2007 m. veiklą skirs 50 mln. litų.
38,9 proc. įmonės akcijų priklauso „E.ON Ruhrgas International AG“ (Vokietija), 37,1 proc. - „Gazprom“ (Rusija), 17,7 proc. - Valstybės turto fondui, 6,3 proc. - įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Rimantas Rudzkis, banko „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas mano, kad „perspektyvos nėra labai geros“
Naftos produktai pasaulyje brangsta, todėl dujų kaina kyla, perspektyvos nėra labai geros. Yra grėsmė, kad dalį naštos maisto pramonė perkels į maisto produktų kainas. Didesnė grėsmė - brangs šildymo paslaugos, o kitąmet - ir elektros energija.
Reikia pripažinti tai, kad kai kurių pramonės šakų įmonės sunkiai atlaiko konkurenciją. Be to, kas dirba pagal eksporto sutartis, dažniausiai turi ilgalaikes, ir kasdien kainų nepakaitaliosi. Taigi visko taip paprastai į produkcijos kainas neperkelsi. Gali tekti mažinti pelną.
Ar nebūtų buvę geriau „Lietuvos dujų“ neprivatizuoti? Kiekviena įmonė uždirba pelną ir dalijasi. Žinoma, „Lietuvos dujų“ milijonai skamba įspūdingai, bet didelė yra ir apyvarta, tad jeigu paimsime santykį, pelningumas nebus toks jau aukštas.
Matyt, sprendimas privatizuoti nebuvo pats geriausias variantas, valstybei reikėjo išsaugoti dujotiekio vamzdžius. Iš kitos pusės - privatizuojama dėl to, kad privatus kapitalas tvarkosi geriau nei valstybinis.
Giedrė Norvilaitė
