Artėjant dienai, kai naujoji Vyriausybė turės galutinai apsispręsti, ar parduoti „Klaipėdos naftą“ Lenkijos koncernui „PKN Orlen“, pastarasis ant stalo meta vis stipresnius kozirius.
Lenkų valdomos „Mažeikių naftos“ vadovai „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad negavus „Klaipėdos naftos“ akcijų, ko gero, atsisakytų produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą. Tuo metu aršiausi tokio sandorio priešininkai tvirtina, kad pardavus Klaipėdos naftos produktų krovos įmonę ne tik padidėtų Lietuvos energetinis pažeidžiamumas, bet ir būtų monopolizuota šalies naftos rinka. Tai esą sudarytų sąlygas nepagrįstai, iki begalybės, kelti degalų kainas.
Vakar jau ir pats premjeras Andrius Kubilius patikino, kad „Klaipėdos nafta“ kol kas nebus privatizuojama.
Akcentuoja ekologiją
„Mažeikių naftos“ generalinio direktoriaus pavaduotoja logistikai Danielia Krelovska dienraščiui sakė, kad koncernas per artimiausius metus ketina gerokai padidinti perdirbamos produkcijos kiekius - iki 11 mln. tonų per metus.
„Didžioji bendrovės pagamintos produkcijos dalis yra eksportuojama per Klaipėdos uostą, iki kurio ji atvežama geležinkeliais. Pasiekus minėtas gamybos apimtis į Klaipėdą vežamų cisternų padaugėtų tūkstančiais. Benzinas ir dyzelinas yra labai lakūs ir garuoja, todėl į aplinką neišvengiamai patenka kenksmingų medžiagų. Taip pat atsirastų papildomas triukšmas. Daugiau krovinių reikštų ir didėjančią nelaimingų atsitikimų tikimybę. Šias ekologines problemas „Mažeikių nafta“ ketina spręsti investuodama į produktotiekį, kurį bendrovė norėtų tiesti palei geležinkelį“, - aiškino D. Krelovska.
Benzinas ir dyzelinas būtų gabenamas dviem 0,5 metro skersmens vamzdžiais, įkastais 1,5 metro gylyje po žeme. Būtina tokio objekto apsaugos zona - po 25 metrus iš abiejų pusių.
Anot D. Krelovskos, šiuo metu jau yra rengiamas specialusis planas, kuriame bus aiškiai numatytas produktotiekio maršrutas, jo kryptys ir teritorijos, kuriomis jis drieksis. Preliminariai apskaičiuota, kad investicijos į šį projektą gali siekti apie 300 mln. litų.
„Kol derinamas produktotiekio maršrutas - sudėtinga kalbėti apie medžių kirtimą ar kitą konkretų poveikį. Svarbus yra tai, kad pasaulinė patirtis rodo, jog toks naftos produktų transportavimo būdas ekologiniu aspektu yra žymiai saugesnis nei gabenant juos geležinkeliais ar keliais. Be to, produktotiekio neigiamas poveikis aplinkai būtų labai nedidelis, ypač jei jis būtų tiesiamas šalia geležinkelio - sudarytų bendrą transporto koridorių“, - aiškino pokalbininkė.
Ji taip pat tvirtino, kad produktotiekio nuo Būtingės iki „Klaipėdos naftos“ apylinkių teritorijos bei rajono vandenviečių geologinių - hidrogeologinių sąlygų analizė rodo, jog netgi po avarijos produktotiekyje žemės paviršiuje arba po žeme išsiliejus šviesiems naftos produktams Šventosios, Palangos, Kretingos ir Klaipėdos vandenvietėse eksploatuojamo vandens kokybei jokios įtakos nepadarytų.
Nebus akcijų - nebus produktotiekio
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad speciali darbo grupė, nagrinėjanti valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ pardavimo galimybes, preliminarias išvadas turėtų pateikti jau kitą savaitę. Buvo skelbta, kad akcijų pardavimo klausimas turėtų būti svarstomas A. Kubiliaus susitikime su Lenkijos premjeru Varšuvoje.
Vakar premjeras A. Kubilius žurnalistus jau patikino, kad „Klaipėdos nafta“ kol kas nebus privatizuojama, o likusio dešimtadalio „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo sandoris Lenkijos koncernui „PKN Orlen“ su galimu naftos terminalo akcijų perleidimu ar produktotiekio tiesimu iš Mažeikių į Klaipėdą nesiejamas.
Premjeras teigė, kad nutiesus tokį produktotiekį, kurio idėjai pritariama, dėl krovos tarifų per Klaipėdos uostą galima rasti kitokių sprendimų, nekeliant „Klaipėdos naftos“ akcijų klausimų.
„Neturint galimybių valdyti „Klaipėdos naftos“, produktotiekis būtų mažiau patrauklus. Investicijos yra pakankamai didelės, todėl norisi turėti tam tikrų garantijų. Nuolat investuodama į gamybos technologijas „Mažeikių nafta“ tiesiog privalo turėti pasaulinius naftos perdirbimo įmonių standartus atitinkančią logistikos sistemą, kuri būtų efektyvi ekonomiškumo ir ekologiniais aspektais. Neturėdama jokios įtakos „Klaipėdos naftos“ valdymui „Mažeikių nafta“ svarstytų kitas naftos produktų logistikos alternatyvas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė D. Krelovska.
„Nematome argumentų, kodėl reikėtų skubėti jos akcijas pardavinėti ir tai sieti su „Mažeikių naftos“ logistikos problemų sprendimu“, - savo ruožtu vakar tvirtino A. Kubilius.
Anot jo, tas vamzdis gali eiti ir į „Klaipėdos naftą“, bet nesuprantami lenkų argumentai, kodėl reikia kelti klausimą dėl šios bendrovės valdymo, nes logistikos problemas galima išspręsti kitais būdais.
„Parduoti tikrai nereikia“
Eligijus MASIULIS, susisiekimo ministras:
Manau, kad „Klaipėdos naftos“ tikrai nereikia parduoti, nes tai yra strategiškai svarbi įmonė ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir dėl nacionalinių interesų. Tai yra vartai, per kuriuos galima importuoti energetinius išteklius. Jei juos valdytų kitos šalies kompanija, Lietuvos energetinis nepriklausomumas sumažėtų dar labiau. Šiam sandoriui nepritariu ir dėl ekonominių priežasčių - nemanau, kad reikėtų parduoti dabar itin pelningai dirbančią įmonę.
„Padarys Lenkijos priedėliu“
Julius VESELKA, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas :
Visų pirma reikia akcentuoti tai, kad „PKN Orlen“ yra valstybinė kompanija. Tai išeina, kad lenkai sugeba tinkamai valdyti valstybines įmones, o lietuviai kaip kokie antrarūšiai - ne? Reikia tik geros valdžios ir viskas bus valdoma gerai.
Antras argumentas - Lietuvos Konstitucija draudžia monopolizuoti rinką ir gamybą. Pardavus „Klaipėdos naftą“ Lenkijos koncernui būtų monopolizuotas naftos ūkis ir tai labai skaudžiai pajustų visi vartotojai.
Dar vienas mano argumentas - ši pasaulinė finansinė krizė parodė, kad oligarchai rūpinasi tik savimi, o tie jų savanaudiški interesai nuolat veda prie krizių. Jų buvo vengiama tik tada, kai bijota komunizmo.
Negana to, dabartinė rinkos situacija leistų „Klaipėdos naftą“ nupirkti gana pigiai. Tačiau „PKN Orlen“, vadovaudamasi geopolitiniais interesais, gali pasiūlyti net labai didelę kainą. O tai jau reikštų, kad Lietuva tampa Lenkijos priedėliu. Man, kaip nacionalistui, tai visiškai nepriimtina. Smetona Klaipėdą atidavė Hitleriui, o Kubilius dabar atiduos lenkams. Reikia, kad jus, klaipėdiečius, okupuotų aukštaičiai arba patys gintumėtės.
„Kam pjauti auksinę vištą?“
Panoręs likti nežinomas jūrinio verslo atstovas:
„Klaipėdos nafta“ statyta tam, kad užsukus kranelį iš Rytų arba smarkiai sukilus kuro kainoms Lietuvoje būtų galima jį importuoti per šią įmonę. Lenkams gavus kontrolę šioje įmonėje benzino kainos mūsų šalyje gali pasiekti neregėtas aukštumas ir nebeliks jokių svertų jas sumažinti.
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę pagrindinis elektros gamintojas bus Elektrėnų šiluminė elektrinė. Jai reikės daug pigesnio kuro - mazuto, orimulsijos, kurią bus galima importuoti per „Klaipėdos naftą“. Kam pinigus už šias paslaugas ir kitus svertus atiduoti lenkams?
Paskutinis argumentas - „Klaipėdos nafta“ pastaraisiais metais dirba itin pelningai. Vien šiemet įmonė per dividendus valstybei išmokės apie 10 milijonų litų. Tai auksinė višta. Kam ją pjauti?
„Logiškas žingsnis“
Marius DUBNIKOVAS, UAB „JT investicijų valdymas“ fondų valdytojas:
Toks sandoris būtų logiškas žingsnis, tačiau dabar esminis klausimas yra tai, ar šioje situacijoje įmanoma gauti gerą kainą. Taip pat reikia skaičiuoti, kas būtų naudingiau - ar už pardavimą gaunami pinigai, ar galimi dividendai ateityje. Klasikinis požiūris - pinigai dabar yra kur kas vertingesni už pinigus ateityje.
Manau, kad pirkėją domins tik kontrolinis akcijų paketas, tačiau, aišku, Vyriausybė gali bandyti pasilikti ir blokuojantį akcijų paketą. Viskas priklausytų nuo pardavimo sutarties.
„Atsakys komisija“
Jurgis AUŠRA, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius:
Yra sudaryta darbo grupė, kuri ir atsakys į visus klausimus - ar geriau produktotekis ir akcijų pardavimas, ar geriau valstybės kontrolė. Mano pozicija bus tokia pati kaip ir Ūkio ministerijos, Vyriausybės.
Jei valstybė nuspręs pasilikti 51 procentą akcijų, sprendimai dėl pardavimo būtų priimami lengviau. Tačiau jei būtų nuspręsta parduoti kontrolinį akcijų paketą, ministrų kabinetui jau teks atsiklausti Seimo valios, nes reikėtų pakeisti du įstatymus, kuriais „Klaipėdos nafta“ yra įtraukta į strateginių ir neprivatizuojamų įmonių sąrašus.
„Tragedijos nebūtų“
Vadimas TITARENKA, banko „DnB NORD“ prezidento patarėjas:
Nesu nei tokio sandorio šalininkas, nei priešininkas, tačiau manau, kad pardavus „Klaipėdos naftos“ akcijas neatsitiktų jokia tragedija. Dabar yra tokia situacija, kad pagrindinė valstybės problema yra finansų sistemos nesubalansuotumas, iš kurio išplaukia visos kitos rimtos problemos - nepasitikėjimas bankais, visa finansų sistema. Tad Vyriausybė ieško visų galimų finansinių injekcijų. Pinigai dabar „brangūs“, pasiskolinti labai sunku, tad tokio sandorio priešininkai turėtų pateikti alternatyvas, kur gauti paskolų.
Baimė dėl galimo rinkos monopolizavimo turi pagrindo, tačiau „Klaipėdos nafta“ jau ir dabar yra itin glaudžiai susijusi su Mažeikių koncernu. Jei yra galimybė, valstybė turėtų išlaikyti savo įtaką energetinėse įmonėse, nors „Klaipėdos nafta“ bei „Mažeikių nafta“ formaliai ir neturi tokio statuso.
Martynas Vainorius