Britų vyriausybei nutarus nacionalizuoti ties bankroto riba paklupdytus stambiausius Jungtinės Karalystės bankus, mūsų šalies ekonomistai nenoriai kalba, kaip įvykiai Didžiosios Britanijos finansų sistemoje gali paveikti Skandinavijos bankus, su kuriais yra susiję ir Lietuvos bankai.
Kaip vakar pranešė internetinis dienraštis BBC, Didžiosios Britanijos vyriausybė nutarė skirti 37 milijardus svarų sterlingų tam, kad tris šalies bankus - Karališkąjį Škotijos banką „Royal Bank of Scotland“, „Lloyds TSB“ ir „HBOS“ pastatytų ant kojų. Tokiu britų vyriausybės sprendimu Karališkajam Škotijos bankui iš mokesčių mokėtojų kišenės planuota skirti 20 milijardų svarų sterlingų, o kiti 17 milijardų - „HBOS“ ir „Lloyds TSB“ bankams. Taip nutikus, mokesčių mokėtojams priklausytų 60 procentų „Royal Bank of Scotland“ ir 40 procentų „Lloyds TSB“ bei „HBOS“ akcijų.
Bankams priėmus valdžios paramą, Didžiosios Britanijos vyriausybė taps ne tik stambiausia Karališkojo Škotijos banko ir „HBOS“ akcininke, bet ir kontrolinio akcijų paketo savininke. Kitaip tariant, ji nacionalizuos stambiausius šalies bankus. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas sako, kad toks vyriausybės sprendimas yra „beprecedentis, tačiau esminis“, leisiantis atšildyti užšalusias pinigų rinkas. Anot britų internetinio dienraščio „guardian.co.uk“, G. Brownas aiškinęs, jog tie 37 milijardai svarų sterlingų bankininkystės sektoriui gelbėti yra įrankis stabilumui užtikrinti ir pridūrė, kad bankininkystės industrijai gelbėti reikia drastiškų priemonių.
Pasak BBC, britų vyriausybės žingsnis šitaip gaivinti yrančią bankų sistemą yra signalas, kad bankai gaunamą pelną turės dalytis su vyriausybe. Be to, faktas, kad mokesčių mokėtojai irgi bus priversti pratuštinti kišenes traukiant šalies bankininkystės sistemą iš krizės liūno, iš esmės reiškia, jog bankai nebemokės dividendų savo akcininkams.
BBC verslo redaktorius, komentuodamas pastarųjų dienų įvykius Jungtinėje Karalystėje, vyriausybės sprendimą skirti milžinišką paramą bankų sistemos būklei gerinti pavadino „absoliučiu pažeminimu“. Ir pridūrė, kad tai yra „viena įsimintiniausių dienų britų bankininkystės istorijoje“.
Kaip skelbė internetinis dienraštis „telegraph.co.uk“, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas vakar pareiškė, kad G. Browno planas britų bankams skirti 500 milijardų svarų sterlingų taps „universaliu atsaku“ visai Europos Sąjungai, parodysiančiu, kaip reikia reaguoti į pasaulį krečiančią finansų krizę.
Vakar savaitraštyje „Veidas“ pasirodė jo užsakymu atliktos gyventojų apklausos rezultatai. Pasirodo, kad beveik du penktadaliai didžiųjų šalies miestų gyventojų mano, kad pasaulinei finansų krizei tęsiantis, Lietuvos bankai neatsilaikys. Beveik du iš dešimties (18,2 proc.) apklaustųjų yra įsitikinę, jog Lietuvos bankai jau dabar yra nesaugūs, o dar beveik tiek mano, jog saugūs tik kai kurie.
„Balsas.lt“ nutarė pasidomėti, kokių pasekmių Lietuvai gali turėti bankų krizė Didžiojoje Britanijoje. Kaip Lietuvos bankai yra susieti su Skandinavijos bankais, o šie - su Jungtinės Karalystės finansų centrais, nusprendėme pasiteirauti Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio. Tiesa, nesėkmingai. Patikinęs, jog nenori spekuliuoti ir „kurti istorijų“, R. Kuodis pasiūlė „pasukti bankininkystės grandams“ ir nukreipė kitur.
Po nesėkmingų pastangų susisiekti su „DnB Nord“ banko analitiku Vadimu Titarenko, „balsui.lt“ pavyko pasikalbėti su SEB banko prezidento patarėju, finansų analitiku Gitanu Nausėda. Aiškindamas, kad Lietuva nėra apsaugota nuo finansų krizių, G. Nausėda tikino nedrįstantis teigti, jog toks Didžiosios Britanijos sprendimas gali turėti „kažkokios ypatingos reikšmės Lietuvai“.
Pasak G. Nausėdos, krizė gali turėti netiesioginės įtakos, kada patirdami sunkumų skolindamiesi bankinėje rinkoje, bankininkai bus priversti didinti kredito išteklių kainą savo klientams ir galbūt bus pasirengę teikti mažiau paskolų, negu kad galėjo tą daryti anksčiau. Tačiau paklaustas, kokiu principu Lietuvos bankai yra susiję su Skandinavijos, o šie - su Didžiosios Britanijos bankais, G. Nausėda šia tema atvirauti irgi nedrįso. „Šią minutę aš negaliu atsakyti į šitą klausimą“, - sakė jis, patikindamas, jog nežino nei skaičių, nei duomenų, todėl sakė šio klausimo nekomentuosiąs.
