daugiabučiai

Vai­kas ne­pa­si­ren­ka, ko­kio­je šei­mo­je gim­ti, ta­čiau ro­mų tau­ty­bės vai­kai, kaip Lie­tu­va be­dek­la­ruo­tų ne­disk­ri­mi­nuo­jan­ti žmo­gaus dėl jo ra­sės, jau nuo ma­žens pa­jun­ta esan­tys ki­to­kie. Vie­niems sten­gian­tis, kad ro­mai in­teg­ruo­tų­si į so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą, ki­tiems šios tau­ty­bės vai­kai tam­pa rakš­ti­mi.

Nuo spalio 29 dienos Lietuvai pereinant nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos, daugiabučių namų administratoriai ragina susisiekti su savo namo priežiūros vadybininku ir išsiaiškinti, ar jūsų name yra reikalingi namo bendro naudojimo antenos bei kitos TV įrangos atnaujinimo darbai. „Rūpinamės, kad bendra namo antena besinaudojantys žmonės ir toliau galėtų matyti mėgstamus kanalus.

Vyriausybė yra priėmusi sprendimą įsigyti sraigtasparnius paieškos ir gelbėjimo darbams ir tai bus padaryta, trečiadienį po vyriausybės posėdžio žurnalistams patvirtino ministras pirmininkas Andrius Kubilius. „Priimtas nutarimas, kad tai bus finansuojama iš ES lėšų – tų lėšų, kurios yra nepanaudojamos kitose programose“, – teigė jis. Tačiau premjeras tvirtina, kad daugiabučių renovavimo programa dėl to esą nenukentės.

Lietuvos gyventojai kiekvieną žiemą gauna į neviltį varančias sąskaitas už šildymą, tačiau retas kuris susimąsto apie vis dar merdinčią renovaciją. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl stringa pastatų modernizacijos procesas – dalis gyventojų nebeturi ekonominės motyvacijos ir mano, kad renovacija paprasčiausiai neatsiperka, nes už būsto atnaujinimą sumokama brangiai, o norimas rezultatas – nepasiekiamas.

Daugiabučių namų bendrijas vienijantys Lietuvos respublikos ir būsto rūmai griežtai prieštarauja užmačioms perskirstyti  daugiabučių atnaujinimui JESSICA fondo lėšas, 40 mln. Eurų nuo būsto infrastruktūros atnaujinimo nukreipiant sraigtasparnių pirkimui. „Toks požiūris į daugiabučių atnaujinimo programą yra skandalingas. Negana to, kad programa yra beviltiškai įstrigusi, dabar mes matome ir nepaaiškinamą elgesį su programos pinigais.

42 proc. gyventojų sutiktų būsto renovavimui skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį, dar penktadalis galėtų skirti tiek, kiek po renovacijos sumažėtų sąskaita už šildymą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Tiek lėšų, kiek gyventojai nori ir gali skirti renovacijai, iš esmės visiškai užtenka vidutinio dydžio daugiabučio namo projektui įgyvendinti, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.

Zarasų savivaldybės vadovai pristatė Vyriausybei daugiabučių renovavimo modelį, pagal kurį paskolą iš banko imtų ne gyventojai, o savivaldybės valdoma įmonė. „Norime pajudinti iš „mirties taško“ daugiabučių namų renovavimą“, – pirmadienį pristatydamas vadinamąją „Zarasų enervizijos programą“ sakė  šio rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius. Jis akcentavo, kad esminis skirtumas nuo dabar egzistuojančios tvarkos – gyventojams nereikėtų prisiimti finansinių įsiparegojimų bankams.

Alytaus miesto savivaldybė, siekdama paspartinti daugiabučių renovaciją, paskelbė Daugiabučių namų atnaujinimo programą, kurios finansavimu rūpinsis savivaldybė. Norint skolintis Europos banko sukauptų lėšų ir pagal JESSICA programą atsiimti 30 procentų, įsteigta viešoji įstaiga „Alytaus energinio efektyvumo didinimo agentūra". Vieną savaitę buvo leista gyventojams teikti prašymus pirmojo namo atnaujinimui savivaldybės lėšomis. Gautos aštuonios paraiškos, jau paaiškėjo ir bendrija laimėtoja.

Naujos statybos daugiabučių gyventojai gali būti ramūs, kad nenukentės nuo žaibo - praktiškai visuose juose įrengti žaibolaidžiai, sako žaibosaugos specialistai. Tuo tarpu ne visi senos ar senesnės statybos daugiabučiai būstai turi žaibolaidžius ar jie gali būti susidėvėję, ir tai gali kelti grėsmę saugumui. Trečiadienio naktį šalyje nuvilniję žaibai privertė suklusti ne tik kaimų, bet ir miestų gyventojus.

Trys ketvirtadaliai (72,5 proc.) daugiabučių gyventojų tiki, kad jų butą apsaugos puoselėjami geri santykiai su kaimynais ir šarvo tipo durys. Tokie duomenys gauti „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikus didžiųjų miestų respondentų, gyvenančių daugiabučiuose, apklausą. Paradoksalu, nors žmonės tiki, kad atsitikus nelaimei, ją pastebės ir pagelbės kaimynai, du trečdaliai artimų santykių su kaimynais nepalaiko.

Didžioji dalis – 75 proc. – visų vagysčių įvykdoma gyvenamuosiuose namuose, ir tik ketvirtadalis – butuose. Vienos vagystės metu vidutiniškai vagys pasisavina turto už daugiau nei 2500 litų, skelbia didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Iškalbinga statistika Tikimybė, kad būtent vasarą bus įsilaužta į namą ar butą, draudikų duomenimis, padidėja daugiau nei 2 kartus.

Austrų architektas Erichas Wagneris įsitikinęs – senus nerenovuojamus daugiabučius reikia arba atnaujinti, arba nugriauti. Birželio 13 dieną Šiuolaikinio meno centre įvyko nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ organizuojama architektūros konferencija. Renginio metu Lietuvos ir užsienio architektai diskutavo apie pasaulyje vyraujančias daugiabučių gyvenamųjų namų architektūros tendencijas bei jų sklaidą Lietuvoje.

Vilniaus savivaldybėje buvo pristatytas siūlymas, kaip palengvinti ir paskatinti daugiabučių renovaciją. Planuojama artimiausiu metu išplėtoti tokį modelį, kad gyventojams nereikėtų banke skolintis lėšų renovacijai ir prisiimti rizikos, tai, skatindamas efektyvesnį šilumos vartojimą, darytų pats miestas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo Vyriausybės parengtą daugiabučių renovavimo programą. Šalies vadovės vertinimu, būstų renovacija atskirta nuo paties tikslo - sumažinti šildymo kainas, o tesirūpinta namų sienomis, langais ir stogu, bet ne šilumos mazgais. Tokią poziciją D. Grybauskaitė išsakė duodama interviu savaitraščiui „Veidas“. „Apie prievartinę renovaciją kabutėse ar be jų nesu girdėjusi niekur pasaulyje.

Seimo opozicijos lyderis, LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius mano, kad daugiabučių renovaciją išjudins tik naujas patrauklus jos modelis. „Renovaciją išjudinsime taikydami šalies gyventojams patrauklų modelį, valstybei (jos įgaliotai institucijai) perimant riziką, priežiūrą ir sukuriant tokią sistemą, kad būsto savininkams tiesiogiai nereikėtų prisiimti kreditinių įsipareigojimų“, - teigia A. Butkevičius.

Nuo liepos 1 d. parduodant ar kitaip perleidžiant nuosavybėn butą notarui reikės pateikti atsiskaitymo su daugiabučio namo bendrija pažymą. Toks reikalavimas numatytas Seimo priimtuose Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimuose. Jais įtvirtinta daug namų bendrijoms ir gyventojams aktualių naujovių, teigia pastatų administravimo įmonių grupės „ADMI“ specialistai.

Lietuvoje bus renkamas gražiausias gėlynas prie daugiabučio. Konkursą organizuoja viešoji įstaiga „Mūsų kiemas“ ir didžiųjų Lietuvos miestų daugiabučių namų administratoriai. Šia iniciatyva siekiama prisidėti prie pagrindinės „Mūsų kiemo“ idėjos – prikelti daugiabučių kiemus naujam gyvenimui – įgyvendinimo ir skatinti gyventojus gražinti aplinką, kurioje gyvena.

Ignalinos šilumos ūkio situacija prieš kurį laiką buvo itin sudėtinga, nes kaip teigia jos miesto meras Bronius Ropė, miestas itin daug sunaudodavo dyzelino kuro. „Jo suvartodavome apie 6 tūkst. tonų ir kada kainos pradėjo dramatiškai kilti, situacija buvo labai sudėtinga“, - savojo miesto patirtimi dalijosi B. Ropė.

Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis baiminasi, kad kol vyko diskusijos ir nesutarimai, kaip turėtų būti vykdoma visuotinė daugiabučių renovacija, buvo prarasti itin svarbūs metai Lietuvos ekonomikos ūkiui.

40 proc. visos Europos šalių energijos suvartojama energetiškai neefektyvių pastatų poreikiams. Tai parodė speciali studija, kurią inicijavo Europos mineralinės vatos gamintojų asociacija (EURIMA). Šią problemą galėtų išspręsti ypač daug energijos sunaudojančių pastatų renovacija. Tačiau jos tempus tiek Lietuvoje, tiek labiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse dažnai stabdo visuomenės ir valstybės administracijos atstovų nepakankamos žinios šiuo klausimu.

Daugiabučių atnaujinimo procesas įsibėgėja, tačiau kai kurie gyventojai vis dar nesiryžta imtis namo atnaujinimo iš esmės. Priežastys įvairios – baiminamasi, kad būsto atnaujinimo  programa pagal iniciatyvą JESSICA pernelyg komplikuota, kiti abejoja, kad darbai bus atlikti kokybiškai ir laiku. Pasak ekspertų, patarti čia paprasta: jei bendrija priėmė sprendimą dėl namo modernizavimo, reikia kuo daugiau tuo domėtis ir bendromis pastangomis siekti aukščiausios kokybės.

Kaunui šiemet pirmajam suskubus paskelbti šildymo sezono pabaigą, jo pėdomis netrukus pasekė ir Vilnius. Kaune oficialiai šildymas išjungtas praėjusį ketvirtadienį, Vilniuje – penktadienį. Tiesa, Kaunas patikslino, kad darželiuose, mokyklose ir ligoninėse šildymas bus išjungtas kiek vėliau, t.y. balandžio 14-ąją. Panevėžyje šildymą išjungti nuspręsta balandžio 13 d., gyvenamuosius  namus planuojama nustoti šildyti balandžio 16–17 dienomis.

Kaunietis architektūros profesorius Kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Minkevičius net neabejoja, kad šis būstų renovavimo procesas nuo pat pradžių buvo pasmerktas nesėkmei, tik valdžia to niekaip nenori pripažinti. Dar blogiau – profesorius pranašauja, kad sovietmečiu statytų daugiabučių laukia katastrofa, o jų gyventojų – nepavydėtina ateitis, rašo „Respublika“. „Renovacija susijusi su žmonių psichologija, su didelėmis išlaidomis.

Šią savaitę Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO duris atvers tradicinė, jau 19-oji tarptautinė statybos ir remonto paroda „Resta 2012“. Renginio metu balandžio 12–13 dienomis Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacija (PPGVA) kviečia į organizuojamą seminarą  „Ar žinote, kad pastatų šildymui išleidžiami pinigai išmetami į balą?“ Šis renginys skirtas ne tik statybų ekspertams, tačiau ir visiems besidomintiems šilumos energijos taupymo bei pastatų modernizavimo klausimais.

Jau kitų metų rudenį Vilniuje  Šeškinės ir Fabijoniškių mikrorajonų sankirtoje iškils trijų daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas „LightHouse“, kurio plėtojimu užsiims viena didžiausių nekilnojamojo turto vystymo bendrovių Lietuvoje MG Valda“. „Pastaraisiais metais daug diskutuojame apie išaugusius gyvenimo kokybės standartus, tačiau vidutinės klasės projektuose vis dar pasigendame aukštų kokybinių rodiklių ir novatoriškų sprendimų, kurie palengvintų buitį“,– pasakojo „MG Valdos“ direkto...

Panevėžio rajone daugiabučių bendrijas kol kas galima suskaičiuoti ant pirštų, tačiau ir jų administravimas – tik formalumas, greitai galintis virsti papildoma finansine našta. Jau daugiau nei dešimtmetį pagal Civilinio kodekso nuostatas reikalaujama, kad daugiabučiuose namuose būtų arba bendrija, arba sudaryta butų savininkų jungtinės veiklos sutartis, arba paskirtas administratorius.

Šalies gyventojus jau pasiekusios kovo mėnesio sąskaitos už daugiabučiuose namuose suvartotą šilumą – vidutiniškai apie 40 procentų mažesnės nei vasarį. Šilumos tiekimo įmonių duomenimis, kovo mėnesį senos statybos standartiniuose, neatnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena didžioji dalis Lietuvos miestų gyventojų, 1 kv. metrui apšildyti vidutiniškai prireikė 18 kWh šilumos, 60 kv. m. butui – 1080 kWh. Žymiai šaltesnį vasario mėnesį 1 kv.

Politikai tarpusavyje privalo susitarti dėl dviejų pagrindinių energetikos krypčių – platesnio vietinio biokuro vartojimo šilumos ūkyje ir efektyvios būstų renovacijos. Tik tokiu būdu bus sustabdytas žmonių išlaidų energijai augimas, įsitikinę Lietuvos energetikos mokslininkai.

Ugniagesiai Kauno valdžią ragina plėsti automobilių aikšteles daugiabučių kiemuose, mat kilus gaisrui jiems užstatytuose kiemuose sunku pravažiuoti. Kauno savivaldybė rengia specialų automobilių saugyklų planą, tačiau lėšų aikštelių plėtrai nežada. Šilainių daugiabučių kiemuose apie septintą valandą vakaro vietos automobiliui rasti sunku.

Pernai lapkritį gavusieji dideles šildymo sąskaitas dėl to turėtų kaltinti brangusį kurą ir šilumos punktų piržiūrėtojus. Tokias išvadas paskelbė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ji taip pat teigia, kad bendrovė „Vilniaus energija“, perduodama šilumos punktus, neprisidėjo prie didesnio šilumos vartojimo 2011 lapkritį.

Pastaruoju metu Alytuje vykstant vietinės valdžios rengiamiems seminarams, diskusijoms dėl daugiabučių namų renovacijos iškyla valstybės biudžetinės įstaigos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Alytaus padalinio panaikinimo klausimas. Jo, kaip ir kitų septynių šalies padalinių, užsiimančių konsultacijomis dėl namų atnaujinimo, vadovaujantis aplinkos ministro Gedimino Kazlausko įsakymu, turėtų nelikti nuo ateinančios liepos 2-osios.

Visos Lietuvos šilumos tiekimo įmonės pagal pastatuose, tarp jų – ir daugiabučiuose namuose, suvartotą šilumą pateikė sąskaitas už vasario mėnesį. Sąskaitos yra vidutiniškai trečdaliu didesnės nei daug šiltesnį sausio mėnesį. Šilumos tiekimo įmonių duomenimis, vasario mėnesį senos statybos standartiniuose, neatnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena didžioji dalis Lietuvos miestų gyventojų, 1 kv. metrui apšildyti vidutiniškai prireikė 32 kWh šilumos, 60 kv. m butui – 1920 kWh.

Ne milijonas ir ne du milijonai litų mokesčių mokėtojams kainuos Šiaulių priemiestyje planuojami gyvenamųjų namų kvartalai. Prieš keliolika metų padarytos klaidos atsigręžė ir prieš sklypų savininkus, negalinčius pradėti statybų, ir prieš visą miestą. „Viduramžiai“, – taip architektas Vytenis Rudokas vadina naujuosius Šventupio, Medelyno ir kitus priemiestyje planuojamus gyvenamuosius kvartalus.

Renovacija pagyvintų ekonomiką ir padėtų sukurti daugiau darbo vietų, tačiau mikrolygmeniu, pavieniui namų gyventojui ji finansiškai neapsimoka, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP)  ir ekspertų apskritojo stalo diskusijoje daugiabučių renovavimo klausimais sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Žmonės iš tikrųjų po renovacijos mokės daugiau mažiau tiek pat, kaip ir be jos, nes sumažėjusias sąskaitas už šildymą atsvers palūkanų mokėjimai ir paskolos grąžinimas“, – sakė ekonomistas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius Seime įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti nuostatą, kad į valstybės paramą – siekiant didesnio pastatų energetinio efektyvumo – galėtų pretenduoti ne tik daugiabučių namų, bet ir individualių gyvenamųjų namų savininkai.

Trečiadienį Alytuje Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atstovai žurnalistams organizavo reidą po renovuotus ir nerenovuotus daugiabučius namus, taip siekta įsitikinti renovacijos nauda. Po reido apžvelgta padėtis šalyje dėl atnaujinamų namų.

Alytuje smulkusis verslas dažniausiai įsikūręs daugiabučių pirmuosiuose aukštuose. Pagal 2010-ųjų liepą paskelbtą sveikatos apsaugos ministro įsakymą ir pernai spalį patvirtintą aprašą, gyvenamuosiuose pastatuose įsikūrusios kirpyklos, grožio salonai, nedidelės krautuvėlės, sporto klubai, nakvynės namai ir kitos paslaugas teikiančios įmonės, kurioms reikalingas higienos pasas, privalo išsikelti arba keisti patalpų paskirtį.

Ar esate ką nors ūkiško nuveikę namie? Kvailas klausimas. Be abejo, kad esate ir baldus rinkę, lemputę keitę, prie kompiuterio dienos darbus užbaiginėję ir daugybę kitokių ūkinių veiklų užsiiminėję. Blogai, nes patalpų paskirtis tai juk ne tokia. Kaip jūs taip ne pagal patalpų paskirtį elgiatės. Juk jūsų daugiabutis gyvenamosios paskirties, o jūs taip neatsakingai elgiatės ir jame ūkine veikla užsiimate. Daugiabutyje galima tik „būti", „gyventi" taip, kad niekam nepasirodytų, jog kažką veikiate.

Alytaus rajone yra 141 daugiabutis, tačiau jų gyventojai kurti daugiabučių namų bendrijų neskuba. Vos per dešimt namų veikia bendrijos, panašus skaičius ir pasirašiusiųjų jungtinės veiklos sutartis. Vyriausybės atstovų paraginta rajono taryba patvirtino tvarką, pagal kurią bus skelbiamas viešasis administratoriaus daugiabučių reikalams tvarkyti pareigų konkursas.

Dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jams ren­gia­ma nau­ja val­džios ir ener­ge­ti­kų „do­va­nė­lė“ – iš­si­pirk­ti ši­lu­mos punk­tus, už ku­riuos se­niai su­mo­kė­ta ši­lu­mos mo­kes­čiais. Šiau­lie­čiams tek­tų pa­klo­ti 7 mi­li­jo­nus li­tų. Mies­tie­čiai ket­vir­ta­die­nį ren­gia­si pro­tes­to mi­tin­gui prie Sa­vi­val­dy­bės.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį paskelbė išaiškinimus dėl 507 daugiabučių, kuriuose padidėjusio šilumos suvartojimo priežastys buvo neaiškios. Gauti duomenys bus perduoti Valstybinei energetikos inspekcijai, kuri toliau turi tęsti tyrimą.

Vilniaus daugiabučiuose, prisijungusiuose prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, 2011 m. gruodį vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas siekė 35. Šis rodiklis sumažėjo 7 proc., palyginus su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, kuomet buvo 38. Tai rodo Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA), visoje Lietuvoje vykdančios minėtą programą, duomenys. Kuo svertinis šilumos koeficientas mažesnis, tuo efektyviau daugiabučiai vartoja šilumą.

Pastebėję, kad iš jūsų automobilio degalų bako laša brangus skystis, tikriausiai nesvarstytumėte, ar apsimoka jį remontuoti. Suremontavę automobilį dar pasvarstytumėte, ar neatėjo laikas jį pakeisti į ekonomiškesnį, naudojantį mažiau degalų. Normalus ir sveikas mąstymas. Vis dėlto daugelio mūsų mąstymas pasikeičia pamačius, kad per kiauras kaip rėtis sienas kiekvieną minutę iš mūsų namų iškeliauja šiluma, kuriai sukurti naudojamas toks pat brangus skystis arba dujos.

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose šilumos energijos suvartojimas jau daug metų matuojamas sertifikuotais šilumos apskaitos skaitikliais. Šilumos tiekėjai pastaruoju metu dar pradėjo diegti taip vadinamas šilumos skaitiklių rodmenų perdavimo nuotoliniu būdu sistemas. Taip gaunami duomenys apie daugiabučių gyvenamųjų namų suvartotą šilumą, o tiekėjai galimai valdo ir patį šilumos tiekimo procesą.

Šiaulių miesto kelių daugiabučių namų gyventojai pretenduoja tapti nepralenkiamais benamių kačių globėjais. Dainų mikrorajone „savo“ katėms prie namo jie pastatė mažą namelį iš kartono ir faneros, apšiltintą, apdengtą polietilenu. Tačiau katės supriešino gyventojus. Dvi stovyklos Mažas kartoninis namelis skaldo į priešingas stovyklas gyventojus. Jis nešiojamas iš vienos daugiabučio namo kertės į kitą.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas sukritikavo šilumos ūkį prižiūrinčias institucijas dėl nepakankamo savo funkcijų atlikimo. „Tai, kad keliuose miestuose, ypač Vilniuje, sąskaitos už šilumą yra daug didesnės, parodo, kad monopolininkai dar turi daug svertų šaipytis iš valstybės, vartotojų, nes kontroliuojančios institucijos yra gana susiskaidžiusios, reguliacinės procedūros ilgos, institucijos gana silpnos.

Vyriausybei trečiadienį galutinai patvirtinus kompensavimo tvarką, daugiabučius namus renovuojančios bendrijos pagal klimato kaitos programą galės gauti 15 proc. atliktų darbų dydžio kompensaciją, po Vyriausybės posėdžio pranešė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Norinčios nuo kitų metų sausio 1 d. gauti išlaidų kompensavimą bendrijos turės būti pasiekusios 40 proc. šilumos sąnaudų sumažinimą ir taupumo klasę „D“ bei atlikusios kompleksinę namo renovaciją.

Kai smarkiai pabrango šildymas, o nauja statyba dažnai nekokybiška ir neilgaamžė, dilema, kokį būstą – seną ar naują – rinktis, vis aktualesnė. Nuosavo būsto įsigijimas yra tarsi ilgalaikė investicija. Nieko nuostabaus, kad kiekvienas nori, jog ši investicija būtų sėkminga. Tačiau kas gali pasakyti, į kokį būstą verta investuoti? Brangus šildymas „Nuomojuosi butą senos statybos name.

Kiemsargiams mokantys, bet savo nuožiūra kiemuose tvarkytis neturintys teisės daugiabučių gyventojai jau vasarą galės pasijusti tikrais šeimininkais. Miesto Savivaldybė pirmoji šalyje baigia rengti daugelį metų žadėtus daugiabučių namų teritorijų detaliuosius planus. Tačiau bendrijų džiaugsmą gali aptemdyti papildoma finansinė našta. Mat jos bus ne visavertės šeimininkės, bet tik nuomininkės.