Naujos statybos daugiabučių gyventojai gali būti ramūs, kad nenukentės nuo žaibo - praktiškai visuose juose įrengti žaibolaidžiai, sako žaibosaugos specialistai. Tuo tarpu ne visi senos ar senesnės statybos daugiabučiai būstai turi žaibolaidžius ar jie gali būti susidėvėję, ir tai gali kelti grėsmę saugumui.
Trečiadienio naktį šalyje nuvilniję žaibai privertė suklusti ne tik kaimų, bet ir miestų gyventojus. Žaibosaugos specialistai sako, kad miestiečiai taip pat turėtų neatsipalaiduoti - žaibo pataikymo į daugiabutį pastatą tikimybė nėra nė kiek mažesnė.
Dar sovietiniais laikais statyti žaibolaidžiai tampa nebe veiksmingi, nes panaudotos prastos medžiagos baigia susidėvėti. Dažnai laidininkais, kurie skirti priimti žaibo išlydį ir nuvesti jį į žemę, pasinaudoja antenų statytojai ir kiti „specialistai“, reikia nereikia lipantys ant stogo ir kažką meistraujantys, pažymi žaibosaugos ekspertai.
„Ne visuose daugiabučiuose yra apsauga nuo žaibų. Dažniausiai būna neprižiūrėti namai, juose kažkokie likučiai būna. Sakykime, būna žaibo nuvediklis, bet nebūna “priėmėjo„. Būna, kad nei to, nei to nebūna. Labai daug įvairių situacijų“, - Eltai sakė UAB „Ežiukai“, užsiimančios žaibosaugos darbais, direktoriaus pavaduotojas gamybai, žaibosaugos specialistas Kęstutis Kvietkauskas.
Pasak pašnekovo, priešinga situacija yra su naujos statybos namais.
„Visi naujieji (namai, - ELTA) arba kas rekonstravo stogo dangą privalo turėti. Sakyčiau, kad beveik 100 proc. naujos statybos namų turi žaibosaugą“, - sakė jis.
K. Kvietkausko teigimu, paprastas žaibas gali trenkti į bet kokį pastatą -nesvarbu ar gyveni kaime ar mieste, o namo žaibolaidžio įrengimas ir priežiūra priklauso nuo kiekvieno namo administratoriaus ir gyventojų.
Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (VPGD) Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Druktenis sako, kad miestuose nuo žaibų kyla mažiau gaisrų nei kaimiškose vietovėse.
„Nuo žaibo iškrovų šiemet kilo 21 gaisras, daugiausia kaimo vietovėse. Daugiausia dega ūkiniai pastatai (šiemet buvo 7 gaisrai), individualūs namai (6 gaisrai), smulkesni pastatai“, - kalbėjo G. Druktenis.
Pasak ugniagesių atstovo, daugiausiai žaibo iškrovų sukeltų gaisrų būna liepą - apie 30 gaisrų. Šių metų statistikos duomenimis, kol kas žaibas daugiausiai rūpesčių sukėlė gegužę - dėl šios priežasties kilo 12 gaisrų.
G. Druktenis pataria, kad žaibuojant, griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą, būtina išjungti visus elektros prietaisus ir antenas. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai.
VPGD atstovo teigimu, nuo žaibo patikimai apsaugo automobilis, tik reikia, jei yra, įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų. Prieš žaibų sezoną namuose rekomenduojama pasirūpinti žaibolaidžiais, o jei jau yra, patikrinti, ar gerai įžeminti.
Tuo atveju, jeigu perkūnija užklumpa lauke, negalima slėptis po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, vengti aukštesnių atvirų vietovių - geriau pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje susiėmus rankomis kelius.
„Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi reikia nedelsiant skubėti į krantą. Griaudžiant negalima bėgioti, važinėti motociklu ar dviračiu, būriuotis, laikyti rankose metalinių daiktų. Taip pat nerekomenduojama kalbėti mobiliuoju telefonu“, - patarė G. Druktenis.
Sinoptikai perkūniją prognozuoja visą šią savaitę.
