Visos Lietuvos šilumos tiekimo įmonės pagal pastatuose, tarp jų – ir daugiabučiuose namuose, suvartotą šilumą pateikė sąskaitas už vasario mėnesį. Sąskaitos yra vidutiniškai trečdaliu didesnės nei daug šiltesnį sausio mėnesį.
Šilumos tiekimo įmonių duomenimis, vasario mėnesį senos statybos standartiniuose, neatnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena didžioji dalis Lietuvos miestų gyventojų, 1 kv. metrui apšildyti vidutiniškai prireikė 32 kWh šilumos, 60 kv. m butui – 1920 kWh. Labai prastos būklės namuose 1 kv. metro apšildymas pareikalavo nuo 35 iki 60 kWh, 60 kv. m butui – nuo 2100 iki 3600 kWh. Naujai pastatytuose arba renovuotuose namuose – nuo 8 iki 15 kWh, 60 kv. m butui – nuo 480 kWh iki 900 kWh.
Daugelyje miestų vidutinė oro temperatūra vasario mėnesį buvo apie –10,5 ºC šalčio. Kelias vasario paras daugelyje miestų laikėsi žemesnė nei –28 ºC laipsnių temperatūra. Sausio mėnesį vidutinė oro temperatūra siekė –3,5 ºC.
„Vasarį didžiausias sąskaitas už šildymą gavo senų daugiabučių gyventojai tuose miestuose, kuriuose šiluma gaminama vartojant gamtines dujas. Mokėjimų už šilumą dydžiui įtakos turėjo ne tik šilumos suvartojimo apimtys, bet ir kaina. Kuo šilumos kaina aukštesnė, tuo didesnės sąskaitos pasiekė vartotojus“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, miestuose, kuriuose brangios gamtinės dujos, jos yra pagrindinis kuras šilumos gamyboje, vidutinė šilumos kaina vasario mėnesį buvo apie 30 ct/kWh. Tarp šių miestų – Prienai, Alytus, Joniškis, Trakai, Druskininkai, Anykščiai, Šalčininkai, Kaunas, Šiauliai, Vilnius, Jonava, Klaipėda, Panevėžys, Marijampolė.
Šių miestų gyventojų mokėjimai už 60 kv. metrų buto ploto šildymą senos statybos standartiniuose daugiabučiuose vasarį sudarė apie 575 litus. Labai prastos būklės namuose šiluma vidutiniškai kainavo nuo 620 iki 1080 litų, o naujos statybos ar atnaujintuose daugiabučiuose – nuo 144 iki 270 litų.
Tuose miestuose, kuriuose vietinis biokuras yra pagrindinis kuras šilumos gamyboje, vidutinė šilumos kaina vasario mėnesį buvo apie 20 ct/kWh. Vidutiniškai tiek moka Tauragės, Radviliškio, Molėtų, Utenos, Širvintų, Raseinių, Ignalinos, Varėnos, Šilalės, Birštono, Mažeikių, Kretingos, Lazdijų, Švenčionių, Kelmės, Šilutės ir Plungės gyventojai.
Jų mokėjimai už 60 kv. metrų ploto buto šildymą senos statybos namuose vasarį sudarė apie 385 litus, labai
prastos būklės namuose – nuo 420 iki 720 litų, o naujai pastatytuose arba modernizuotuose daugiabučiuose – vidutiniškai nuo 96 iki 180 litų.
V. Stasiūno teigimu, šių metų vasario šalčiai prilygsta 2010-ųjų sausio mėnesio speigams. Tiesa, tuomet
miestų, kuriuose šiluma gaminama vartojant dujas, gyventojų mokėjimai buvo apie 150 litų mažesni. 2010
metais dujų kaina šilumos tiekimo įmonėms buvo apie 1200 Lt/tne, o šiemet – apie 1900 Lt/tne. Dėl šios
priežasties vidutinė šilumos kaina 2010 metų sausį buvo ne 30, o 21 ct/kWh.
„Siekdami iš esmės sumažinti Lietuvos gyventojų mokėjimus už šilumą, privalome įgyvendinti du pagrindinius projektus. Visų pirma, pervesti šilumos gamybos šaltinius nuo gamtinių dujų prie vietinio biokuro. Antras žingsnis – modernizuoti senos statybos daugiabučius, kuriuose švaistoma šiluma“, – teigė V. Stasiūnas.
