Šiaulių miesto kelių daugiabučių namų gyventojai pretenduoja tapti nepralenkiamais benamių kačių globėjais.
Dainų mikrorajone „savo“ katėms prie namo jie pastatė mažą namelį iš kartono ir faneros, apšiltintą, apdengtą polietilenu. Tačiau katės supriešino gyventojus.
Dvi stovyklos
Mažas kartoninis namelis skaldo į priešingas stovyklas gyventojus. Jis nešiojamas iš vienos daugiabučio namo kertės į kitą.
„Įsivaizduokite, po žmonių langais katinams pastatyta kartono būda! – skundėsi nepatenkinti gyventojai. – O jei kitą kartą sugalvos prilipdyti mūrinį priestatą, padaryti katinų veislyną? Namelį reikia tuoj pat naikinti, kates išvaikyti, jų mylėtojas – bausti!“
Blogiausia esą tai, kad kates pradėjo šerti ir kaimynai, anksčiau stoję piestu prieš benamių gyvūnų globą.
Kiti daugiabučių gyventojai yra kitos nuomonės: „Namelis prižiūrimas, tvarkingas, tegu sau stovi, nekliudo.“
Patarimo klausė ir kunigo
65-erių metų moteris neslepia daugiausiai besirūpinanti namelyje gyvenančiomis katėmis bei namelio tvarka. Vienu metu prie namuko buvo patiestas kilimėlis.
„Namelį padariau ne aš – aš taip nesugebėčiau, o kaimynė su dukra iš gretimo namo“, – pasakoja moteris.
Per ketverius metus ji globojo tris benamius katinus – tiek jų ir būta trijų daugiabučių namų teritorijoje. Namelyje gyvenanti pūkuota pilka katė yra pirmoji ir vyriausioji jos globotinė. Mažoji katytė – pilkės duktė.
„Šeriu katinukus, nes man jų gaila, – liūdnai pasakoja moteris. – Mane gyventojai barė už tai ir užgauliojo, bendrijos pirmininkei skundė ir baudomis grasino. Net per išpažintį su kunigu pasitariau: ar taip blogai darau, kad maitinu alkanus katinėlius. Kunigas mane nuramino: gerą darbą darai.“
Pirmininkė ieško kompromiso
Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkė Valerija Vaičiulienė turėjo rasti kompromisą: atlaikyti ir kačių nemylėtojų spaudimą, ir atsižvelgti į kačių mylėtojų jausmus.
„Viską darėme, kad gyventojai neglobotų benamių gyvūnų ir jie nesiveistų, – kalba pirmininkė. – Prašėme, barėme, bauginome baudomis. Paskui nutarėme, kad geriausias būdas – surasti benamėms šeimininkus. Kai atsirado kačių namelis, puolėme į neviltį, bet ieškojome šeimininkų toliau. Vieną jau radome. Ieškome antro.“
Gyvūnų namelių gali daugėti
Birutė Vaičiulevičienė, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriaus vadovė:
– Mūsų skyrius miesto Savivaldybei pavasarį pateiks projektą, kad iš gyventojų rinkliavų už gyvūnų laikymą dalis lėšų būtų skirta gyvūnų nameliams rengti – su dideliais tinkliniais aptvarais, rakinamomis durimis. Į aptvarą įeitų tik gyvūnėlį prižiūrintis žmogus, o pačiam gyvūnui būtų saugu.
Taisyklės – griežtos, pavojai – nemaži
Valdonė Kaminskienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė:
– Pagal Gyvūnų laikymo taisykles Šiaulių mieste yra draudžiama laikyti (maitinti, leisti veistis) gyvūnus daugiabučių namų teritorijose. Katė ar šuo gali susirgti pasiutlige, vieną kartą per metus privaloma juos paskiepyti – kiemuose gyvenantys gyvūnėliai neskiepijami. Benamės katės ar šunys turi blusų, platina užkrečiamas ligas. Taisyklės yra griežtos, tačiau ir pavojai nemaži.
Ką daryti minimu atveju? Pagirtina, kad bendrijos pirmininkė eina humaniškiausiu keliu ir rūpinasi surasti benamiams gyvūnams šeimininkus. Tačiau pirmiausia siūlau pasirūpinti, jog kartoniniame namelyje gyvenančios katės būtų sterilizuotos, negalėtų vesti kačiukų ir dauginti benamių gyvūnėlių skaičiaus, paskiepyti jas nuo pasiutligės.
Kas už tai mokės – bendrijos ir kačių mylėtojų susitarimo reikalas. Jei katytei šeimininko surasti nepavyktų, ją reikės atiduoti į Šiaulių gyvūnų globos namus. Tokia yra dabartinė viešoji tvarka.
Ji gali keistis. Seimo komitetuose jau svarstomas naujas Gyvūnų globos įstatymas.
Gali būti, jog naujasis gyvūnų globos įstatymas bus palankesnis benamiams gyvūnams. Jei bus leidžiama sterilizuoti juos ir laikyti kiemuose, Viešoji tvarka prie to prisidės.
Laimutė ZIMKIENĖ