daugiabučiai

Kitą savaitę, gruodžio 7–10 d., iš karto po to, kai Vilnius įžiebė pagrindinę miesto eglę Katedros aikštėje – kalėdinės eglutės papuoš ir miegamuosius kvartalus. Daugiabučius namus administruojančios įmonės, prisidedančios prie iniciatyvos „Mūsų kiemas“, vilniečiams padovanos net 10 Kalėdų eglučių ir surengs jų įžiebimo šventes.

Visuomenės nuomone, šilumos kainos labiausiai priklauso ne nuo tiesioginių veiksnių, tokių kaip žaliavų kainos, o nuo šilumos tiekėjų noro užsidirbti ir neefektyvaus šalies šilumos ūkio. Bendrovės „Macroscope tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, šias priežastis, kaip turinčias didelę įtaką šilumos kainoms, įvardija atitinkamai 65 ir 51 proc. individualių namų bei daugiabučių gyventojų.

Nuo kitų metų pradžios įsigalios Seimo priimtos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisos, kuriomis siekiama skatinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus aktyviau dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinime. Už įstatymo pakeitimus balsavo 76 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė du parlamentarai.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Algirdas Čepas penktadienį Vilniuje vykusiame forume pristatė naujausių tyrimų duomenis, rodančius, kad dažniausiai Lietuvos žmonės delsia atnaujinti daugiabučius. Pagrindinė delsimo atnaujinti būstus priežastis – įsitikinimas, jog renovacija – ne kiekvieno kišenei. Tačiau, pasak A. Čepo, atsinaujinti būstą gali net ir pradinių lėšų neturintys žmonės.

Progresą kartais stabdo ne vien žmonių supratimas, bet ir motyvacijos stoka. Vienuose Lietuvos miestuose renovacijos procesas juda gana sparčiai, tačiau yra šalies rajonų, kur rezultatai ne tokie sėkmingi. Be to, prasidėjus naujai daugiabučių namų atnaujinimo programai, gyventojų azartas renovuoti savo būstus kiek atvėso: beveik neabejojama, kad žmones išgąsdino mažesnis finansavimas.

Šiluma trijų didžiųjų Lietuvos miestų daugiabučiuose vartojama nevienodai efektyviai. Tai paaiškėjo palyginus jų svertinį šilumos suvartojimo koeficientą. Vilniuje šis koeficientas siekia 29, Kaune – 30, Klaipėdoje – 32. Didžiųjų Lietuvos miestų, asociacijos narių administruojamų daugiabučių energetinio efektyvumo tyrimą atliko Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA), šį rugsėjį pradėjusi vykdyti iniciatyvą „Taupykime šilumą“. „Šį tyrimą atlikti paskatino gyventojų susidomėjimas.

Šalies daugiabučiuose namuose šilumos suvartojimą mažinantys darbai tęsiasi ir jau prasidėjus šildymo sezonui. Aktyviausiai šiuo metu keičiami laiptinių langai. „5 žingsnių šilumos taupymo programą“ įgyvendinanti Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA) primena, kad atlikus visus minėtoje programoje rekomenduojamus veiksmus, daugiabučio namo gyventojai gali sutaupyti iki 30 proc. šilumos. Seni daugiabučių laiptinių langai naujais ypač aktyviai keičiami Vilniuje.

Kiekvieną žiemą užšąla vandentiekio vamzdynai. Manote, tokios problemos aktualios sovietinių daugiabučių gyventojams? Klystate. Tai – naujos statybos daugiabučių namų naujakurių galvos skausmas. Skambiai išreklamuoti daugiabučiai tėra gerai užmaskuotas brokas gražioje pakuotėje. Štai į redakciją paskambinęs ir Vilniaus gyventoju Roku prisistatęs žmogus skundėsi, kad daugiabutyje, kuriame 2007-aisiais vilnietis įsigijo butą, jau lupasi sienų dažai, prateka vanduo, ryškėja kitos negerovės.

Šiemet Vilniuje jau kilo 1317 gaisrų, per kuriuos sunaikinta daugiau nei 493 pastatų, 61 padegtas tyčia. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento žiniomis, šiemet pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl padegimų Krokuvos gatvėje 65 ir 70, Giedraičių, 3.  Apklausti du įtariamieji, tačiau jie nesulaikyti pritrūkus įrodymų. Dėl kitų padegimų Lūšių, Vytauto bei Lvovo gatvėse dar renkami duomenys. Savivaldybės duomenimis, sostinėje yra 210 medinių namų, pastatytų iki 1941 metų.

Seimo stalčiuose ketverius metus guli daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pataisos. Bendrijų vadovai sako, kad galiojantis įstatymas pasenęs, kartais net prieštaraujantis kitiems teisės aktams, o politikai tikina norintys sukurti įstatymą įvairioms bendrijoms, praneša LTV „Panorama“. Daugiabučiais namais, jei jų neprižiūri administruojanti bendrovė, rūpinasi bendrijos.

Kauno miesto savivaldybėje trečiadienį numatytas „Demonstracinės kvartalo atnaujinimo programos“ parengimo pirminis svarstymas. Jame dalyvauti žada aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas su 15 ekspertų delegacija. Iš pradžių Kauno miesto savivaldybės administracijos, Būsto urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) ir UAB „Miesto renovacija“ organizuojamoje išvykoje bus apžiūrėti trys siūlomi atnaujinti miesto kvartalai, kurie galėtų tapti taikomojo projekto modelio bandymo pagrindu.

Valstybiniam renovacijos projektui mindžiukuojant vietoje, gyventojų požiūris į senų daugiabučių modernizavimą išlieka skeptiškas. Nepaisant to, jog šildymo kainos kasmet kopia į viršų, renovuotų daugiabučių yra mažai, o pati modernizacijos kokybė gyventojams kelia daug abejonių. Nekilnojamo turto specialistai pastebi, jog vis daugiau žmonių randa išeitį – užuot renovavę senus neperspektyvius būstus, juos parduoda ir keliasi gyventi į naujos statybos daugiabučius.

Balsas.lt skaitytojas Gediminas pranešė, kad pirmadienio vakarą kai kuriuose sostinės daugiabučiuose buvo pradingusi elektra. Skaitytojas pasakojo, kad elektra dingo apie 19.30 val. dalyje Žirmūnų kvartalo. Susisiekus su LESTO, tinklus administruojančios įmonės atstovas patikino, kad gauta nemažai gyventojų pranešimų apie dingusią elektros energiją. Po geros valandos elektros tiekimas buvo atnaujintas.

Lietuvoje grėsmingai auga finansinių nusikaltimų, susijusių su daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymu, skaičius. Policijos pareigūnų taikiklyje – vis daugiau bendrijų pirmininkų ir buhalterių, grobstančių ir švaistančių gyventojų pinigus. Specialistų teigimu, rankas bendrijų vadovams atriša spragos šalyje galiojančiuose įstatymuose  ir silpna jų kontrolė. Vien praėjusią savaitę policijoje buvo užregistruoti du pareiškimai, susiję su bendrijų valdymu.

Automobilių stovėjimo aikštelės prie daugiabučių namų turi vieną bendrą savybę – jose vietos visuomet mažiau, nei jose statomų automobilių. Taip jau yra ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse. Siūlome jums pažiūrėti Rusijoje nufilmuotą vaizdelį. Jį užfiksavo daugiabučio balkone sumontuota kamera. Scenarijus čia buvo tradicinis – kažkas „trumpam“ automobilį paliko užstatydamas išvažiavimą iš aikštelės.

Trečiadienį ministrų kabinetui nepavyko apsispręsti, ar didinti valstybės kompensuojamą būsto renovacijos dalį iki 50 proc. Galimybė iki pusės namo atnaujinimui iš banko pasiskolintų pinigų susigrąžinti iš valstybės būtų suteikta artimiausiems porai metų, tačiau šio klausimo svarstymas Vyriausybėje atidėtas. Premjeras Andrius Kubilius purtosi, esą žmonės turėtų suprasti, kad renovacija reikalinga ne Vyriausybei, o jiems patiems.

Biurokratų sukurtos ir daugiabučių namų gyventojams pateiktos pastatų valdymo sistemos dantračiai surūdiję ir nebesisuka. Tai vieningai tvirtina ekspertai, vartotojų teisių gynėjai ir bendruomenių atstovai, gvildenantys daugiabučių namų priežiūros problemas. Pasak jų, dvi pagrindinės daugiabučių valdymo formos – administravimo įmonės ir bendrijos – turi ydų.

Tyrimas atskleidė, kad dauguma daugiabučiuose gyvenančių gyventojų nežino, kad laiptinė, stogas ar kitas bendro naudojimo turtas – tai visų namo gyventojų nuosavybė, už kurią yra atsakingi. Be to, bendro naudojimo turtą suniokojus stichinei nelaimei, gaisrui ar įvykus inžinerinių sistemų avarijai, gyventojai visiškai neturėtų galimybių jį atkurti.

„Panevėžio energijai“ ir Kranto gatvės 47-ojo namo bendrijai nesusikalbant, renovuotuose butuose įrengti šilumos energijos skaitikliai antrus metus tėra tik puošmena. Skaitikliai – dėl įdomumo Net ir įsirengusiems nemenkai kainuojančius šilumos apskaitos prietaisus gyventojams ir toliau mokestis už šildymą skaičiuojamas ne pagal sunaudotą energijos kiekį, bet pagal buto kvadratūrą, kaip buvo dar prieš renovaciją.

Keturių sublokuotų Žuvinto gatvės daugiabučių (5, 5a, 5b, 5c) gyventojai jau kurį laiką savo namus atnaujina be valstybės paramos. „Aš pritariu butų savininkams, kad, ką galima tvarkyti patiems, ir reikia tvarkyti. Aš ne prieš renovaciją, bet prieš tokį modelį, koks dabar siūlomas“, - teigė daugiabučių namų bendrijos pirmininkė Kazytė Morkeliūnienė.

Vyriausybė bando įpūsti gyvybės naujajai daugiabučių renovacijos programai – siūlo kompensuoti visas išlaidas projektams rengti ir statybų techninei priežiūrai. Tačiau bendrijų atstovai tokius pakeitimus vadina kosmetiniais ir baiminasi, kad kompensuojant projektavimo darbus gali gerokai šoktelėti jų kaina. Nors valdantieji yra svajoję per metus renovuoti apie 1–2 tūkst.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui proteguojant Naujosios Akmenės senamiesčio namus pigiausiai renovuoti pasišovusią bendrovę, gyventojai šventes pasitiks šaldami sudarkytuose, su nuplėštais stogais būstuose. Naujosios Akmenės rajono gyventojai su džiaugsmu sutiko galimybę renovuoti daugiabučius. Pasak „Akmenės būsto“ direktoriaus Benedikto Balkausko, iš visoje šalyje atnaujinamų 335 daugiabučių 13 buvo Akmenės rajone, o tai yra apie 10 proc. visų renovuojamųjų namų.

Netrukus miesto daugiabučių gyventojams šilumos punktų priežiūra kainuos dar daugiau. Šildymo sistemų prižiūrėtojai dėl to trina rankas, mat ankstesni tarifai jiems nešė vienus nuostolius ir vertė eiti nemokamų atostogų. Šią žiemą miesto daugiabučių gyventojų piniginę plonins ne tik mokesčiai už šilumą, bet ir šoktelėję šildymo bei karšto vandens sistemų eksploatavimo įkainiai.

Nuo 2005-ųjų daugiabučių renovacijos programoje dalyvaujančių namų skaičius šiemet pasiekė 539, o kitąmet planuojama, kad bus renovuojami 10-20 daugiabučių per mėnesį. Tai, kad per penkerius metus visoje Lietuvoje renovacija užbaigta 335 daugiabučiuose, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros teigimu, yra žmonių savimonės ir mentaliteto problema, bet palaipsniui šis procesas turėtų įsivažiuoti kaip traukinys. Iki 2020 m. į programą ketinama įtraukti per 23 tūkst. daugiabučių.

Smarkiai sumažėjus kauniečių, išvengdavusių mokesčių už atliekų išvežimą, susidarė sąlygos atpiginti paslaugą. Daugiabučiuose gyvenantys ir už atliekų išvežimą pagal buto plotą mokantys kauniečiai nuo kitų metų už šią paslaugą turėtų mokėti 8 proc. mažiau, jei tam pritars miesto politikai.

„Gerb. Buto savininke, vykdoma Jūsų daugiabučio namo butų savininkų ir gyventojų apklausa“, - būtent taip skamba laiško, primenančio atsakingos institucijos išvaizdą, pradžia. Viskas būtų lyg ir įprasta, tačiau šios apklausos kaina 7 litai 11 centų.

Šiauliuose šildymas jungiamas, nepaisant gyventojų norų taupyti pinigus. Pradėti šildyti visus namus nurodė Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. Nors 70 daugiabučių ir prašė atidėti šildymo pradžią. Keli namai dėl renovacijos dar neturi veikiančio vamzdyno.

Valstybės kontrolė konstatuoja, kad daugiabučių renovacija stringa, o ir renovuotų pastatų energijos sąnaudos neatitinka lūkesčių. Aplinkos ministerija aiškina, kad pirmieji penki renovacijos metai tebuvo įsibėgėjimo stadija, esą atnaujinti planuotus 24 tūkst. daugiabučių iki 2020-ųjų metų dar įmanoma.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tvirtina, kad jokių prievartinių kaupimų daugiabučių remontui nėra siekiama nustatyti, gyventojai patys galės nuspręsti, ar kaupti lėšas, ar gyventi nuo avarijos iki avarijos. "Matyt, kalbama apie vakar Vyriausybės priimtą nutarimą, pritariantį Civilinio kodekso pataisoms. Jokių prievartinių kaupimų nenumatyta.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius kreipėsi į šalies Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių siūlydamas, kad dalis daugiabučių renovacijai skirtų lėšų galėtų būti skiriama ir individualių namų energetiniam efektyvumui didinti. Pasak parlamentaro, kartu tai galėtų paskatinti ir statybų sektoriaus užimtumą, nes daugiabučių renovacijos procesas nevyksta taip greitai kaip tikėtasi.

Šiandien Vyriausybė posėdyje pritarė Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis būtų numatomos privalomos įmokos daugiabučių remontui. Tam dar turi pritarti ir Seimas. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas yra užsiminęs, kad toks mokestis galėtų sudaryti kelis centus vienam kvadratiniam metrui buto ploto. Privalomo mokesčio daugiabučių gyventojams įvedimui nepritarimą yra pareiškusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vis dar komos būsenos renovacijos programą valstybės galvos žada prikelti gyvenimui taikydamos griežtesnes sankcijas savo nekilnojamąjį turtą apleidusiai savivaldai ir gyventojams, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“. Papildomų priemonių pakete numatoma įteisinti metines šilumos suvartojimo normas. Jei savivaldybei priklausantis pastatas tą normą viršys, kompensacija už šildymą bus išskaičiuojama iš savivaldybės biudžeto, o ne iš valstybės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritaria Aplinkos ministerijos siūlomam mokesčiui, kurį privalomai turėtų mokėti daugiabučių gyventojai ir iš kurio būtų kaupiami pinigai namo remontui. Šio mokesčio svarstymas atidėtas, tačiau jį numatančios Civilinio kodekso pataisos jau Vyriausybėje. Prezidentė nesutinka, kad mokestis iš gyventojų būtų renkamas priverstinai.

Verslininkai užsimojo sunaikinti du skverus Šiauliuose. Prieš naujų daugiaaukščių namų statybą dviejuose pietinio miesto rajono skveruose beliko kovoti tik patiems gyventojams. Detaliųjų Aido g. 19 ir Aido g. 33a sklypų planų antrąkart pristatyta koncepcija sukėlė aistras viešajame svarstyme, tačiau UAB "Uneta" architektams leista kitąkart pristatyti jau detaliojo plano sprendinius.

Nors oficialiai šildymo sezonas Kaune buvo baigtas balandžio 8 dieną, viena daugiabučio namo savininkų bendrija ir toliau ketina šildyti savo namą.Kaip jau buvo pranešta, nežiūrint to, kad šildymo sezonas oficialiai yra baigtas, gyventojai ir juridiniai asmenys, jei patys to pageidauja, gali šildytis visus metus. Tai ir nusprendė daryti daugiabučio namo savininkų bendrija „Ukmergės 9a“, administruojanti 50–ties butų namą, esantį Ukmergės g. 9a, Kaune.

Prieš metus valdžia skambiais lozungais iš visų įmanomų tribūnų maitino visuomenę pažadais. Apie tuoj prasidėsiančią masinę senų daugiabučių renovaciją, apie ekonomikos skatinimą papildomais milijardais, apie dešimtis tūkstančių įdarbintų statybininkų. „Dabartiniai tempai netenkina, pasieksime 2000 per metus renovuotų namų skaičių”, - trimitavo premjeras A. Kubilius ir jo aplinka. Pokyčiai iš tiesų įvyko, tiesa, į priešingą pusę. Vietoj kelių šimtų projektų – apskritas nulis.

Prasčiausios būklės Kauno daugiabučiuose gyvenantys gyventojai galės palankiausiomis sąlygomis, pasinaudodami valstybės ir savivaldybės parama, pagal unikalų būsto renovacijos projektą, atnaujinti savo namus. Šis bandomasis projektas daugeliui kauniečių yra pirmas žingsnis geresnės gyvenimo kokybės savo kvartale link.

Švaros mėnesiu laikomą balandį daugiabučių namų gyventojai turės progą ne tik apsitvarkyti, atsikratyti nereikalingų daiktų. Tvarka daugiabučių namų rūsiuose ir laiptinėse besirūpinantys administratoriai gyventojams sudarys proga apsikeisti sendaikčiais ir šiaip vertingais, tačiau nenaudojamais daiktais. Akcija rengiama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Vartotojų gynėjai reikalauja prailginti garantinį laikotarpį būsto renovacijos darbams ir garantuoti valstybės finansinę apsaugą rangovų bankroto atvejais. Aplinkos ministerija tikina, kad teisės aktai numato pakankamai saugiklių, kad renovuojama būtų kokybiškai, o nuo galimo statybos broko gyventojams vertėtų apsidrausti patiems. Vartotojų gynėjai tvirtina, kad renovacijai pasiryžę gyventojai per mažai ginami valstybės.

Klaipėdoje žuvo iš 7-ojo daugiabučio aukšto iškritusi moteris. 67-erių metų moters lavonas prie Reikjaviko gatvės namo rastas ketvirtadienį per pietus. Įtariama, kad moteris iškrito iš savo buto 7-ajame aukšte. Įvykį tiria policija.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Šiaulių valdybos pareigūnams tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos administruojant ir vykdant daugiabučių namų modernizavimo programą Šiaulių apskrityje, 2010 m. vasario 24 d. pranešimas apie įtarimą dėl kyšininkavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalis) įteiktas vieno jau renovuoto daugiabučio bendrijos pirmininkei S. V. B. Turimais duomenimis, S. V. B. namo modernizavimo metu galimai priė...

Į miesto tarybos posėdį einančius Kauno politikus ketvirtadienio rytą pasitiko Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno padalinio surengtas piketas. Apie 10 žmonių su plakatais protestuoja prieš savivaldybės politiką labiau rūpintis pastatus susigrąžinančių savininkų interesais, paliekant nuošaly nuomininkų problemas.

Antradienio vakarą Vilniaus daugiabučiuose įsiplieskus dviem gaisrams vienas žmogus žuvo, dar trys apsinuodijo dūmais. Apie 21 val. Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas, kad ugnis dega Fabijoniškių g. 59 daugiabučio gyvenamojo namo rūsyje. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Po daugiau metus kartotų pažadų, atrodo, atsiranda ženklų, kad naujoji renovacijos programa pajudės iš mirties taško. Atsirado pirmoji namų bendrija iš Panevėžio, kuri norėtų būstą atnaujinti būtent pagal naują finansavimo modelį. Aplinkos ministerija tikina ruošianti priemones, padėsiančias dar daugiau gyventojų įtikinti renovacijos nauda. Tačiau kai kurie ekspertai ir toliau abejoja, kad programa šiemet sėkmingai įsivažiuos.

Kauno miesto savivaldybė gyvenamųjų namų liftams atnaujinti lėšų kaupimą rengiasi perduoti šių namų priežiūrą administruojančioms įmonėms bei daugiabučių namų savininkų bendrijoms. Trečiadienį šį klausimą svarsčiusi miesto taryba perdavė jį svarstyti miesto tarybos komitetams. Pagal dabartinę liftų atnaujinimo finansavimo tvarką savivaldybė privalėjo prisiimti ūkinę funkciją ir finansinę atsakomybę. Kadangi vieno lifto pakeitimo kaina gali siekti iki 100 tūkst.

Naujų būstų iki šiol nepardavusiems investuotojams kol kas mažai vilties, kad jie dar šiemet bus atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio. "Kaip bus sprendžiamas šis politinis klausimas, paaiškės tik tada, kai bus aiški Finansų ministerijos pozicija. Turi būti priimtas vieningas sprendimas, o ne palikta šią problemą kiekvienai savivaldybei spręsti atskirai", - sakė uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

Ketvirtadienį Kauno miesto tarybos posėdyje savivaldybės administracija pateiks sprendimo projektą ir prašys politikų pritarti daugiabučių namų atnaujinimo planui. Nacionalinė būsto strategija numato, kad iki 2020 metų Lietuvoje turėtų būti renovuota ne mažiau kaip 70 procentų daugiabučių namų. Siekiant didžiausio efekto ir pirmenybę teikiant dideliems sovietiniams daugiabučiams, Kaune kasmet derėtų atnaujinti apie 120 namų.

Daugiabučių namų modernizavimą Šiaulių apskrityje administravusi specialistė nušalinta nuo pareigų. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnams tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl daugiabučių namų renovacijos Šiauliuose, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Regioninių padalinių skyriaus vyresnioji specialistė Šiaulių apskrityje B. J., administravusi daugiabučių namų modernizavimą visoje Šiaulių apskrityje, teismo sprendimu 3 mėnesiams nušalinta nuo pareigų.

Kolūkių statybas menantys pastatai šiandien atrodo apgailėtinai. Daug iečių sulaužyta dėl daugiabučių renovacijos. Patekę būsto atnaujinimo programą lepinasi šiluma, o jos laukiantys gyvena viltimi. Tačiau šalyje yra šimtai daugiabučių, kurių jokios atnaujinimo programos neliečia. Aplinkos nepuošia Kai kurie Raseinių rajono Nemakščių seniūnijos daugiabučiai itin baisūs. Akys labiausiai kliūva už tų, kurie yra prie judrių kelių, bet paprastai kiti kaimų daugiabučiai aplinkos irgi nepuošia.