Valstybiniam renovacijos projektui mindžiukuojant vietoje, gyventojų požiūris į senų daugiabučių modernizavimą išlieka skeptiškas. Nepaisant to, jog šildymo kainos kasmet kopia į viršų, renovuotų daugiabučių yra mažai, o pati modernizacijos kokybė gyventojams kelia daug abejonių. Nekilnojamo turto specialistai pastebi, jog vis daugiau žmonių randa išeitį – užuot renovavę senus neperspektyvius būstus, juos parduoda ir keliasi gyventi į naujos statybos daugiabučius.
Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, jog NT rinkoje pastebėta nauja tendencija – pastaruoju metu didžioji dalis perkančių naują būstą yra įstrigusia renovacija nusivylę iš senos statybos daugiabučių bėgantys gyventojai. „Ši tendencija akivaizdžiai matoma Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, kuriame gausu senų blokinių daugiabučių. Net 40 proc. visų naujai vystomo „Žirmūnų namų“ projekto naujakurių yra iš to paties Žirmūnų mikrorajono, skubantys iki šildymo sezono parduoti senos statybos butą ir keltis į naujos statybos būstą tame pačiame mikrorajone“, - sako nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.
Jo teigimu, žmonių, gyvenančių senuose renovuotinuose butuose netenkina kasmet brangstantis šildymas, suryjantis didelę dalį šeimos pajamų, kurios iškeliauja į orą pro blogai apšiltinto namo sienas ar langus. „Be to, gyventojai įvertina ir faktą, kad renovuojant namą netrumpą laiką tektų gyventi tiesiog statybose arba išsinuomoti kitą būstą, kol bus baigti renovacijos darbai. Todėl jaunos šeimos dažniausiai renkasi naują būstą, įvertinusios ir kitus naujo namo privalumus, tokius, kaip patraukli kaina“, - pastebi NT specialistas.
Renovuojant linkę pataupyti
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis pažymėjo, jog senų būstų tema Lietuvoje – aktuali ir skaudi. „Kad ir kiek seną paną bedažytum, ji vis tiek liks sena. Tas pats ir su senais daugiabučiais. Jei gyventojai prisiruošia renovacijai ir ją atlieka, tai dar nereiškia ženklaus pagerėjimo. Yra nemažai atvejų, kai gyventojai skundžiasi jų nuomone prastai atlikta modernizacija. Tiesa, negali būti taip, jog po renovacijos sąskaitos dar labiau padidėja – jei taip yra, reikia siekti griežtos projektuotojų ar statytojų atsakomybės“, - teigė J. Antanaitis.
Tačiau, pasak jo, bėdų su renovacijos kokybe nestokojama. „Žmonės bando sutaupyti, pavyzdžiui, neįrengdami prie kiekvieno radiatoriaus balansinių ventilių, todėl bendra šilumos reguliavimo sistema daugiabutyje išsibalansuoja. Viename bute šiluma siekia 18 laipsnių, kitame 26, ir pastarojo gyventojas yra priverstas atsidarinėti langus. Tokiu atveju renovacijos efektas yra gerokai mažesnis. Kalbant iš esmės, į seną daugiabutį, net ir atlikus renovaciją, pinigus reikės kišti nuolat. Apšildome sienas, tačiau lieka vamzdynai, elektros instaliacija ir taip toliau. Tad tie žmonės, kurie iškeičia senus blokinius butus, prieš ar net ir po renovacijos, į naujus mūrinius, elgiasi logiškai ir mąsto į ateitį. Ypač toks sprendimas pasiteisina, jei kainos santykis yra nedidelis“, - situaciją komentavo J. Antanaitis.
Spjauna į kosmines sąskaitas
Neseniai naują butą statomame name įsigijęs vilnietis Benas Jakštas sako, kad galimybės pirkti seną rimtai nesvarstė dėl kosminių sąskaitų už šildymą ir kitų senų namų trūkumų. „Iš patirties žinau, kad žiemą už trijų kambarių šildymą sename nerenovuotame name tenka pakloti apie septynis šimtus litų. Maža to, net ir tokie mokesčiai negarantuoja pakankamos šilumos namie dėl nesandarių langų ir sienų“, - pasakojo vaikinas. Be to, anot pašnekovo, ne taip paprasta įtikinti gyventojus, kad namo renovacija – neišvengiama. „Vyresnio amžiaus gyventojai paprastai nusiteikę neigiamai ir net nesileidžia į kalbas apie namo renovaciją. Jų skepticizmą iš dalies suprantu, nes finansinių sąlygų palankiomis nepavadinsi, be to, visi abejoja dėl modernizacijos kokybės“, - patirtimi dalinosi vilnietis.
B. Jakštas net neabejoja, kad pirkti naują būstą – racionalesnis sprendimas nei renovuoti seną. „Esu paskaičiavęs, kad pardavus seną butą ir paėmus paskolą dešimčiai metų naujo buto kainos skirtumui padengti, per mėnesį tektų mokėti kiek daugiau nei keturis šimtus litų. Įskaičiavus ir šildymą naujame būste, tai vis tiek mažiau nei kainuoja šildymas per mėnesį senuose namuose“, - samprotavo būsimasis „Žirmūnų namų“ naujakurys.
Vilnietis Vytautas Žvilauskas pasakoja, kad keisti seną būstą buvo neišvengiama. „Namas, kuriame iki šiol gyvenau, jau penkiasdešimties metų senumo, todėl renovacija – būtina. Deja, mūsų name nebuvo įkurtos bendrijos, kuri galėtų inicijuoti renovaciją, be to, vyresnio amžiaus gyventojai nebuvo tam palankiai nusiteikę“, - sakė pašnekovas. - Jei būtų mano valia, labai senus namus siūlyčiau griauti ir jų vietoje statyti naujus, tačiau, aišku, tuomet kiltų žmonių iškeldinimo problema.“
„Tiksliai neskaičiavau, per kiek laiko man atsipirks naujo būsto įsigijimas, bet manau, kad renovacija būtų kainavusi panašiai, kaip ir skirtumas, kurį sumokėjau už naują. Bet kokiu atveju galvoju, kad naujas namas yra naujas namas, o renovavus seną nauju jis vis tiek netaps“, - samprotavo vilnietis.
Kokybė – daugiau teoriškai
NT specialistai renovaciją taip pat vertina nevienareikšmiškai. „Pasakyti, kad renovacija naudinga ar ne, sudėtinga, tačiau daugumos gyventojų požiūris į renovaciją iki šiol neigiamas ir ne be priežasties. Didžiausias trūkumas tas, kad renovacija atliekama paviršutiniškai – vandentiekio, nuotekų, vėdinimo ir vidaus inžineriniai tinklai dažniausiai nekeičiami. Jei būtų atliekama pilna renovacija, teoriškai namo kokybė turėtų būti lygiavertė naujo namo kokybei, tačiau taip nėra. Kiekvienu renovacijos atveju į situaciją žiūrima individualiai, bet nebūtinai randamas optimaliausias sprendimas. Pavyzdžiui, kai kurių namų neįmanoma apšiltinti iš išorės, todėl juos tenka šiltinti iš vidaus. Toks sprendimas naudoja naudingą plotą ir nėra labai efektyvus norint taupyti šilumą. Senuose namuose bendrosios patalpos (laiptinės) suplanuotos pagal anksčiau galiojusius standartus, dažnai yra didelės ir kartais gyventojams atsieina beveik brangiau nei buto išlaikymas. Laiptinių šildymo reguliavimas ir laiptinių planavimas naujame name įvertinamas racionaliau. Tokių aspektų yra begalė ir norint pasiekti geriausią rezultatą, būtina atsižvelgti į juos visus. Tačiau dažniausiai viskas atsiremia į pinigus ir nusprendžiama renovuoti tik kai kurias dalis, kurios nepateisina gyventojų lūkesčių“, - komentavo Mantas Umbrasas.
Jo pastebėjimu, renovacija dažniausiai naudinga tik siekiant estetinio namo vaizdo, tačiau nesprendžia kitų problemų, su kuriomis susiduria senų namų gyventojai. „Ko gero opiausia problema – automobilių vietų trūkumas. Automobiliai statomi visur, kur tik įmanoma: ant šaligatvių, vejos, šalia esančių prekybos centrų aikštelėse ar tiesiog gatvėje. Naujų namų gyventojams ši problema nebėra tokia aktuali, nes kiekvienam butui statytojas privalo numatyti bent vieną automobilio vietą“, - sakė NT specialistas.
Kita problema – renovacija neapima namą supančios aplinkos. „Naujų namų gyventojai gali džiaugtis moderniomis vaikų žaidimų aikštelėmis, trinkelėmis išklotais takeliais, apželdintais kiemais ir kitais aplinkos privalumais, kurie teikia vidinį pasitenkinimą ir gerina gyvenimo kokybę. Taip pat renovuojant namą tik pakeičiamas fasadas, tačiau namo architektūros jau nepakeisi. Gyventojai, neseniai pasikeitę langus ar įsistiklinę balkonus, prasidėjus renovacijai nebesutinka jų keisti ir mokėti dar kartą, todėl tokiais atvejais nukenčia estetinis namo vaizdas. Tuo tarpu naujų namų gyventojai turi galimybę rinktis, kokios architektūros name nori gyventi“, - teigė M. Umbrasas.
Anot NT specialisto, vertėtų nepamiršti ir saugios kaimynystės. „Naujuose namuose gyventojų saugumu rūpinamasi kur kas atsakingiau: namo teritorijos aptveriamos, įrengiami pakeliami vartai įvažiuojantiems automobiliams, apsaugos vaizdo kameros. Dar vienas svarbus aspektas – garso izoliacija, kuri renovuotinuose namuose labai prasta ir kurios renovacijos metu niekas negerina. Svarbi ir vandens kokybė. Naujuose namuose dažniausiai klojami nauji magistraliniai įvadai, o senuose vamzdynai jau būna susidėvėję ir keičiami labai retai. Tai, žinoma, atsiliepia vandens kokybei“, - analizavo M. Umbrasas.
Būsto renovacija sumažina šildymo išlaidas
Bene pagrindinė priežastis, kodėl daugiabučių namų renovacijos programa nejuda taip sparčiai kaip tikėtasi, yra skeptiškai nusiteikusių senjorų kritinė masė. Bent jau taip pažymi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Algirdas Čepas. „Finansavimo sąlygos yra patobulintos ir palankios gyventojams, o jau renovuotų daugiabučių vertė ženkliai pakyla, nekalbant jau apie tai, jog išlaidos šildymui po renovacijos sumažėja penkis kartus. Tačiau problema yra tame, jog senuose daugiabučiuose gyvenantys pensininkai yra kategoriški ir nepagrįstai skeptiški. O jie būtent ir sudaro didžiausią tokių būstų gyventojų dalį. Todėl dedame viltis į jaunesnius žmonės – keturiasdešimtmečius ir penkiasdešimtmečius, kurie siekia racionaliai mažinti būsto šildymo išlaidas. Pavyzdžiai rodo, jog 60 kv. m. nerenovuotam butui šildymas atsieina 361 Lt per mėnesį, o renovuotame sąskaitos sumažėja net iki 121 Lt. Net ir pabrangus šildymui dėl kylančių dujų kainų šimtui litų, tai yra neįtikėtinai geras rezultatas“, - dėstė A. Čepas.
Paklaustas, kodėl kai kurie gyventojai yra nepatenkinti jau atliktos renovacijos kokybe, pašnekovas paaiškino, kad gyventojams reiktų atidžiau sekti, kaip atliekami techniniai projektai, patys renovacijos darbai. „Juk techninį projektą tvirtina visa bendrija. Tad būtinas kompleksinis požiūris – jei gyventojai neatsižvelgia į kertines šilumos sistemos spragas, neįrengia reguliavimą užtikrinančios įrangos, pavyzdžiui, šilumos termostatų, kolektorių, renovacijos efektyvumas sumažėja. Tad patarčiau kruopščiai įsigilinti ir apsvarstyti visus variantus. Tuomet renovacija atneš maksimalią naudą“, - sakė A. Čepas.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius pasakojo, jog nuolat lankosi būstuose, kuriuose atliekama ir jau atlikta renovacija. „Dauguma gyventojų yra labai patenkinti ir net nekalba apie jokius trūkumus. Dažnai pradedama svarstyti apie kitą etapą – aplinkos, kiemų tvarkymą“, - teigė jis.
