Visuomenės nuomone, šilumos kainos labiausiai priklauso ne nuo tiesioginių veiksnių, tokių kaip žaliavų kainos, o nuo šilumos tiekėjų noro užsidirbti ir neefektyvaus šalies šilumos ūkio.
Bendrovės „Macroscope tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, šias priežastis, kaip turinčias didelę įtaką šilumos kainoms, įvardija atitinkamai 65 ir 51 proc. individualių namų bei daugiabučių gyventojų. Tyrimas taip pat atskleidė, jog dauguma gyvenančių butuose nesidomi būsto šildymo efektyvumu, o savo komfortą šaltojo sezono metu didina nesudėtingomis ir įprastomis priemonėmis.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedrius Šiupšinskas teigia, kad brangia šiluma, dideliu jos suvartojimu ir temperatūra namuose nepatenkinti gyventojai klaidingai mano negalintys turėti tam įtakos.
„Vis dėlto net daugiabučiuose išlaidos šilumai nėra nepajudinamos. Daugeliu atveju didžiausią centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dalį sudaro išlaidos kurui. Todėl įvairiomis priemonėmis kiek įmanoma efektyviau išnaudojant kiekvieną šilumos kilovatvalandę, išlaidos šildymui ilguoju laikotarpiu galėtų smarkiai sumažėti. Tačiau bet kokia pažanga galima tik gyventojams suvokus, jog jie yra savo būsto savininkai ir šiluma pirmiausia turi rūpintis jie patys,“ – teigia doc. dr. G. Šiupšinskas
Šildymo sistemų gamintojo „Viessmann“ užsakymu atlikta apklausa atskleidžia kritišką senuose daugiabučiuose gyvenančiųjų požiūrį į jų būstų šilumos efektyvumą. „80 proc. šių namų gyventojų mano, jog dėl nekokybiškų šilumos tinklų ir prastos izoliacijos jų būstas eikvoja daugiau nei penktadalį šilumos. Tuo tarpu naujų arba renovuotų daugiabučių gyventojų tarpe taip galvojančių yra daugiau nei trečdalis,“ – teigia „Viessmann“ atstovybės Lietuvoje vadovas Žygimantas Maleckas.
„Vis dėlto dauguma apklaustųjų savo nepasitenkinimo nepagrindžia konkrečiais argumentais. Net 92 proc. butų gyventojų nežino, kiek jų būstui šildymo sezono metu reikia energijos šilumai palaikyti. Maža to, tik mažiau nei pusė butuose gyvenančių respondentų gali pasakyti, kokia temperatūra palaikoma jų namuose,“ – sako Ž. Maleckas.
Tyrimo duomenimis, norintieji gyventi šilčiau to siekia pirmiausia įprastomis ir nesudėtingomis priemonėmis. 59 proc. senos statybos butuose gyvenančių apklaustųjų nurodo pasikeitę buto langus, beveik pusė jų teigia, jog su šalčiu namuose kovoja šiltai rengdamiesi, ketvirtadalis senų butų gyventojų žiemą naudoja elektrinius šildytuvus. Tuo tarpu 46 proc. apklaustų naujos statybos arba modernizuotų daugiabučių gyventojų teigia šildymo sezono metu nenaudojantys jokių papildomų priemonių.
Apklausa taip pat atskleidžia, jog žinių apie alternatyviosios energetikos panaudojimą daugiabučių šildymui vis dar trūksta. Beveik pusė respondentų nurodė negirdėję apie galimybes daugiabučių reikmėms naudoti saulės kolektorius.
Senos statybos butų gyventojai nurodo už šildymą mokantys dvigubai daugiau nei gyvenantys naujuose arba modernizuotuose daugiabučiuose. Tyrimo duomenimis, 97 proc. senos statybos daugiabučių prijungti prie centrinio šildymo sistemų, tuo tarpu beveik 70 proc. naujų arba modernizuotų butų šildomi autonomiškai. Vis dėlto beveik pusė senuose butuose gyvenančių apklaustųjų nežino, kad egzistuoja alternatyvos centriniam šildymui.
Apie tyrimą
Kompleksinį požiūrio į šildymo efektyvumą tyrimą „Viessmann“ užsakymu atliko socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope tyrimai“. Juo buvo siekiama ištirti individualių namų, senos ir naujos statybos arba renovuotų daugiabučių gyventojų požiūrį į būsto šilumos taupymą. Tyrime dalyvavo 950 respondentų. Tyrimas atliktas 2011 m. rugsėjo – spalio mėnesiais.
