Lietuvoje grėsmingai auga finansinių nusikaltimų, susijusių su daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymu, skaičius. Policijos pareigūnų taikiklyje – vis daugiau bendrijų pirmininkų ir buhalterių, grobstančių ir švaistančių gyventojų pinigus. Specialistų teigimu, rankas bendrijų vadovams atriša spragos šalyje galiojančiuose įstatymuose ir silpna jų kontrolė.
Vien praėjusią savaitę policijoje buvo užregistruoti du pareiškimai, susiję su bendrijų valdymu. Viename jų bendrijos narių lėšų švaistymu įtariamas bendrijos pirmininkas, kitame – buhalterė.
Bylos pasiekia teismą
Vienas pranešimas apie galimą nusikaltimą pasiekė Varėnos rajono Policijos komisariatas. Čia kreipėsi Matuizų kaime veikiančios namo bendrijos nariai, įtariantys, kad jų pirmininkas A.V. nuo 2008-ųjų rugsėjo iki 2009-ųjų liepos pasisavino bendrijai priklausiusius beveik 2 tūkst. litų. Ši suma Matuizų kaime – labai dideli pinigai.
Varėnos r. vyriausiasis prokuroras Audrius Matulionis spaudoje teigė, kad skundų iš bendrijų dėl galimo pinigų švaistymo bendrijose vietos prokuratūra gauna nemažai.
„Tiesa, ne visuomet jie pasitvirtina. Ypač tai buvo būdinga ekonominio pakilimo metu, kada statybinių medžiagų kainos augo kosminiais greičiais. Bendrijų vadovai surinkdavo pinigus, o numatytiems darbams dėl pakilusių kainų atlikti jų neužtekdavo. Tada kiti bendrijų nariai ir įtardavo, kad jų lėšos išvaistytos. Tačiau, žinoma, buvo ir tokių bylų, kurios pasiekė teismą“, - spaudoje pasakojo pareigūnas.
Galimai pasisavino metinį biudžetą
Ukmergėje pareiškimą dėl galimai nusikalstamos veikos policijai įteikė bendrijos „Neringa“ pirmininkas. Įtariama, kad bendrijos buhalterė M.L. iš „Neringos“ kasos galėjo pasisavinti 6,3 tūkst. litų.
„Neringai“ ši suma nėra maža – per mėnesį iš gyventojų komunalinėms paslaugoms apmokėti bendrijoje surenkama vos po 450 litų. Kitaip tariant, buhalterė galimai pasisavino didesnį nei metinis „Neringos“ biudžetą.
Bendrijos pirmininkas spaudoje teigė, kad trūkumas aptiktas po to, kai reviziją atliko bendrijos narių sudaryta komisija. „Buvo peržiūrėti dokumentai už dešimties metų laikotarpį. Kadangi buhalterė nesutiko su rastu trūkumu, parašėme pareiškimą į policiją. Manau, teisėsauga viską išsiaiškins. Tai pat ir tai, kada dingo bendrijos nariams priklausiusi pinigų suma“, - spaudoje pasakojo „Neringos“ pirmininkas.
Vagilės atsidūrė už grotų
Tikėtina, kad šie bendrijų vadovai, jei bus įrodyta jų kaltė, atsipirks baudomis. Mat jų galimai iššvaistytos pinigų sumos sąlyginai nėra didelės. Kur kas griežtesnių sankcijų – realių laisvės atėmimo bausmių – sulaukia bendrijų vadovai, svetimo turto besigviešiantys stambiu mastu.
Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas po 2 metus ir 6 mėnesius kalėti pasiuntė buvusią sostinės 499-osios bendrijos pirmininkę Teresę Daniliuk ir jai talkinusią buhalterę Viktorija Politikienę. Joms taip pat priteista atlyginti namui padarytus nuostolius.
Teismas pripažino, kad šios moterys iš bendrijos kasos pasisavino net 126 tūkst. litų. Maža to, patys bendrijos nariai nesutinka su teismo sprendimu ir tvirtina, kad pavogta suma gali siekti beveik 300 tūkst. litų.
Nustatyta, kad T.Daniliuk ir V.Politikienė 499-osios bendrijos pinigus savinosi nuo pat 1996-ųjų, kuomet buvo išrinktos vadovauti. Vagystės buvo išaiškintos 2007 metais, kai šilumininkai pagrasino už skolas nebetiekti namui šilumos.
Bendrijos narius ši žinia nustebino – dauguma gyventojų mokesčius bendrijai mokėjo tvarkingai, tačiau pinigai nusėdo ne šilumos tiekėjų sąskaitoje, o bendrijos vadovių kišenėse.
Jei už grotų sėdinčios buvusios bendrijos vadovės nepadengs šimtatūkstantinės skolos šilumininkams, tikėtina, kad antrąkart už komunalines paslaugas bus priversti susimokėti apgauti bendrijos nariai.
Vagystės dažnėja
Faktą, kad bendrijų vadovų finansiniai nusikaltimai – dažnas reiškinys, patvirtino ir žiniatinklio blogabendrija.lt teisininkas Mindaugas Steponavičius.
„Pastaruoju metu dažnai sulaukiame bendrijų narių skundų dėl galimo bendrijos lėšų švaistymo bei pasisavinimo. Be namo bendrijos narių pritarimo padidinti atlyginimai bendrijos valdymo organams bei darbuotojams, papildomos piniginės išmokos ar priedai, dažnai yra tik lengviausiai pastebimi ir iš esmės menkiausio masto pažeidimai palyginus su kita užslėpta bendrijų pirmininkų veikla“, - teigė M. Steponavičius.
Anot jo, pasitaiko atvejų, kuomet bendrijų nariai moka didelius mokesčius bendrijoms, nors realiai jokios jiems priklausančios bendrosios nuosavybės priežiūros paslaugos nebūna teikiamos.
„Schema paprasta – bendrijos sudaro fiktyvias paslaugų pirkimo sutartis su paslaugų teikėjais, tačiau jokie darbai ar paslaugos realiai neteikiamos, o sutartyje numatyta suma už paslaugų teikimą tariamam paslaugų teikėjui yra sumokama“, - pasakojo M. Steponavičius.
Ne rečiau pasitaikanti situacija, kai pirmininkai iš namo bendrijos narių surinktų lėšų paslaugų gavėjams apskritai neperveda – bendrijos lieka skolingos už name suvartotą elektros energiją, vandenį ar kitas paslaugas. Tuo tarpu skolos išlenda tik po ilgos kovos pavykus nuversti bendrijos pirmininką ir pamačius neapmokėtas paslaugų teikėjų sąskaitas.
Spragos įstatymuose
M. Steponavičiaus teigimu, rankas sukčiaujantiems bendrijų vadovams atriša netobula įstatyminė bazė. Lietuvoje nėra tinkamai reglamentuota bendrijų vadovų kontrolė.
„Šiuo metu bendrijos finansinės veiklos kontrolė yra pavesta vidiniam bendrijos organui – revizoriui arba revizijos komisijai. Deja, praktika rodo, kad daugelyje bendrijų revizijos komisijos apskritai nėra arba ji negali tinkamai vykdyti savo veiklos dėl kompetencijos stokos ar bendrijos pirmininko atsisakymo revizijos komisijai pateikti kokybiškos revizijos atlikimui būtinus bendrijos finansinius dokumentus. Akivaizdu, kad toks bendrijų veiklos kontrolės organas nėra veiksmingas“, - teigė M. Steponavičius.
Anot jo, tikėtina, kad įstatymų leidėjui nepakeitus teisinio reglamentavimo ir nesukūrus veiksmingo bendrijų veiklos kontrolės mechanizmo, bendrijos narių mokami mokesčiai ir toliau bus naudojami asmeninėms bendrijos pirmininko ir buhalterio reikmėms.
„Bendrijos nariams kilus abejonių dėl bendrijos veiklos, renkamų mokesčių ir panašiai, būtina nedelsiant kreiptis į bendrijos pirmininką. Įstatymas jam numato pareigą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atsakyti į gautą paklausimą ir suteikti visą jame nurodytą informaciją. Pirmininkui nevykdant šios pareigos, bendrijos nariai turi teisę dėl jiems rūpimoms informacijos gavimo kreiptis į teismą“, - pasakojo teisininkas.
