daugiabučiai

Nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje nesiskundžiant pirkėjų trūkumu, didelė dalis apie nuosavą pastogę svajojančių lietuvių priversti imti būsto paskolą. O vienas svarbiausių klausimų, į kurį tuomet jie privalo atsakyti, yra susijęs su palūkanomis: rinktis fiksuotas ar kintamas? Nuo to, kokį sprendimą priimsite, galite išlošti ar prarasti tūkstančius eurų. Anot Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto Virgilijaus Rutkausko, šiuo metu 98 proc.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojai džiaugiasi praėjusiais metais augusia butų pasiūla Vilniuje. Anot jų, sėkmingiems 2018 m. pardavimams ypač didelę įtaką turėjo teigiami gyventojų finansiniai lūkesčiai bei augę atlyginimai. Kaip skelbia bendrovė „Realco“, 2018 m. ji iš viso pardavė 391 butą Vilniuje statomuose gyvenamųjų namų projektuose. Tiesa, 2017 metais bendrovės pardavimai buvo kiek didesni - 438 butai.

Vilniui kasmet pamažu plečiantis, architektai lipdo jo veidą, kurdami naujus pastatus ir rajonus. Tačiau ne visus Vilniaus kampelius gyventojai myli vienodai – esama vietų, kurios sulaukia kritikos rykščių už neapgalvotus sprendimus, užgriozdintas erdves ir infrastruktūros trūkumą. Tačiau Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis mano, kad dalį sostinės trūkumų pataisyti gali ir turi patys gyventojai.

Nepriklausomybės gynėjai nuo 2020 m. galės siekti valstybės paramos, apmokant dalį jų daugiabučio atnaujinimo išlaidų. Seimas penktadienį priėmė tai numatančias Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas – už balsavo 90 Seimo narių.

Banko „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, pastaruoju metu būsto rinka Lietuvoje buvo gana aktyvi, tačiau naujų butų segmente užfiksuoti ir sulėtėjimo ženklai. Didelė butų pasiūla atnešė į Vilniaus naujų butų rinką ir kainų korekcijų. „Trečiasis šių metų ketvirtis sostinės būsto rinkai buvo kiek neįprastas – pirmą kartą per beveik trejus metus butų kainos susitraukė.

Aplink kai kuriuos daugiabučius kylančios aukštos, kartais net 1,9 m siekiančios tvoros ne juokais siutina kauniečius. Jie piktinasi, kad toks teritorijų žymėjimas ne tik bjauroja miestą, bet ir sukelia kasdienių problemų gyventojams. Tačiau Kauno urbanistai atkerta: daugiabučių kiemai nėra saugomos teritorijos, todėl ir apsitverti neturėtų būti sunku.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis Vilniuje iki šiol yra įgyvendinti 174 renovacijos projektai. Šiuo metu Vilnius pirmauja pagal įgyvendintų projektų skaičių. Vienus iš sėkmingiausių renovacijos rezultatų demonstruoja 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrija Vilniuje, kurioje visi daugiabučiai yra renovuoti.

2013-aisiais prasidėjęs antrasis daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) etapas pokyčių įnešė į visų Lietuvos miestų bei miestelių gatves. Šiaulių apskrityje esantis Radviliškis – ne išimtis. Tik prasidėjus antrajam etapui, gyventojai suskubo pasinaudoti valstybės parama bei renovuoti savo namus, o artimiausiu metu prasidės ir aplinkos tvarkymas. Šiuo metu Radviliškyje renovuota 14 namų, dar dviejuose darbai jau įpusėjo, o viename ką tik pradėti.

2013-aisiais, prasidėjus antrajam renovacijos etapui Lietuvoje, Jurbarke jau atnaujinta daugiau nei trečdalis daugiabučių. Važiuojant pagrindine miesto gatve susidaro įspūdis, kad Jurbarkas – visai neseniai pastatytas miestas. Čia žmonės gyvena ne tik atnaujintuose daugiabučiuose, bet ir išėję į kiemą mato sutvarkytas viešąsias erdves. Daline renovacija neapsiriboja Didysis renovacijos bumas Jurbarke įvyko 2015-2016 metais.

Paskelbus antrąjį renovacijos etapą ir Lietuvoje prasidėjus didžiajam atnaujinimo bumui, į procesą vis labiau įsitraukia visos šalies savivaldybės. Vienoje iš lyderių – Varėnoje nuo 2013 m. įgyvendinti 33 projektai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

Dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje Lietuvos gyventojai norėtų ne tik dėl mažesnių šildymo sąskaitų, bet ir geresnės gyvenimo kokybės bei didesnės nekilnojamo turto vertės, tai parodė naujausias Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) užsakymu atliktas tyrimas, analizuojantis gyventojų požiūrį į renovaciją.

Daugiabučių renovacijos procesui įsibėgėjant, vis daugiau gyventojų gali džiaugtis atnaujintais būstais – šiuo metu renovuotas 2051 daugiabutis, o dar pusė tūkstančio laukia savo eilės. Vienoje iš renovacijos lyderių – Raseinių savivaldybėje iš beveik 300 daugiabučių atnaujinta šeštadalis, o savivaldybės dedamos pastangos gyventojams leidžia džiaugtis ne tik sutvarkytais namais, bet ir aplinka.

Šakių rajono savivaldybė, lyginat su aplinkinėmis savivaldybėmis – Jurbarku ir Vilkaviškiu – įgyvendino gana kuklų Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos projektų skaičių, pastebi daugiausiai renovacijos projektų šioje savivaldybėje administruojančios įmonės vadovas Algirdas Naujokaitis. Tačiau per šimtą daugiabučių turinčioje savivaldybėje, daugiau nei 10 proc. renovuotų daugiabučių – jau didelis pasiekimas.

Telšių rajono savivaldybės laukia darbingas ruduo – naujausiam Aplinkos ministerijos kvietimui dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje ruošiasi apie dešimt senos statybos namų. Net savivaldybėje, kurioje per pastaruosius penkerius metus buvo atnaujinti 46 daugiabučiai – toks atnaujinimo spurtas nemenkas iššūkis.

Su Latvija besiribojančioje Biržų savivaldybėje stovi 98 daugiabučiai namai, iš kurių net 95 pastatyti dar iki 1993-ųjų. Senesnės statybos daugiabučiuose, per neapšiltintas sienas ir kiaurus langus išvaistoma labai daug šilumos energijos, o gyventojai neretai susiduria su vamzdynų ar elektros instaliacijos problemomis. 2013-aisiais, Lietuvoje prasidėjus antrajam daugiabučių renovacijos etapui, Biržų savivaldybėje jau atnaujinta beveik trečdalis namų, o dar tiek pat laukia savo eilės.

Lietuvoje pradėjus svarstyti šunų daugiabučiuose keliamą triukšmą, skeptiškai šiuo klausimu nusiteikę ekspertai aiškina, jog tokius atvejus būtų sunku nustatyti, o toks įstatymas policijos pareigūnams sukeltų papildomų rūpesčių. Vienas Rusijos pareigūnas, tikėtina, parodė, kaip toks patikrinimas būtų įgyvendinamas. Vienas Rusijos aktyvistas iš Kemerovo, Maksimas Učvatovas paviešino vietos policininko Jurijaus Chomiačenkos raportą, kuriame šis surašė „profilaktinio pokalbio su šunimi“ aplinkybes.

Seime rudenį svarstysimos pataisos dėl baudų už be perstojo lojančius keturkojus ir triukšmaujančius kaimynus suskaldė visuomenę. Kol vieni džiaugiasi noru užkirsti kelią erzinančiam triukšmui, kiti kelia klausimus, kaip pavyks įgyvendinti šį įstatymą, ar pareigūnai nebus apkrauti be reikalo ir galiausiai – ar už kiekvieną didesnį garselį bus baudžiama be pasigailėjimo? Seimo Peticijų komisija įregistravo Triukšmo valdymo įstatymo pataisas, pagal kurias namuose laikomiems gyvūnams draudžiama skl...

Kelis rytus iš eilės klaipėdietė savo automobilį kieme rasdavo apmėtytą kiaušiniais. Tiesa, toks vaizdas pasitikdavo ne tik ją. Kiaušinių kliūdavo ir kitiems, kurie mašinas palikdavo ne savo, o šalia esančio namo kieme. Klaipėdietė pasakoja, kad toks kiaušinių lukštais bei jų turiniu aplipusios mašinos vaizdas ją pasitiko jau 5 rytą šią savaitę. Moteris sako įsitikinusi, jog tai kaimynų kerštas, už neva ne vietoje paliekamą automobilį.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) baigė vertinti pagal paskutinį aplinkos ministro kvietimą daugiabučiams atnaujinti (2017 m. spalio mėn.) pateiktas 577 paraiškas iš 50 šalies savivaldybių. Iš paraiškų pastebėta netgi nauja tendencija.  Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta pagrindinės priežasties, kodėl būna atmesta, kad arba nepakankamai parašų daugiabučio gyventojų surinkta, arba netinkamai paruošti projektai.

Vilniečiai skundžiasi, kad augančiame mikrorajone daugiabučius statantys verslininkai galvoja tik apie pinigus, stengiasi iškepti kuo daugiau naujų pastatų ir bando apeiti reikalavimus. Perkūnkiemyje esą trūksta mokyklų, darželių, stovėjimo vietų, žaliųjų zonų, o vaikų žaidimų aikštelėse išmetamosiomis automobilių dujomis nuodijami vaikai. Ramunė gyvena sostinėje Perkūnkiemio mikrorajone.

Saulės energetikos plėtotojai ragina ant daugiabučių namų statyti saulės modulius, o jų pagaminta elektra galėtų būti tiekiama šalia esančioms įmonėms. Idėjos iniciatoriai teigia, kad tam reikėtų pakeisti elektros gamybos reglamentavimą. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys tokią idėją vadina „saulės revoliucija“ – vartotojas gamintų elektrą sau ir sutaupytų nemažai pinigų. „Užuot mokėjęs už elektrą išorės tiekėjui, po eilės metų elektra tampa dovana.

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai skaičiuoja, kad iki visiško Vilniaus centro užpildymo liko maždaug 10 metų. Kas tuomet? Tuomet žvilgsniai krypsta į senosios statybos namus.

Parkavimasis daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelėse kelia stresą ne tik pradedantiems, bet ir patyrusiems vairuotojams. Draudikai pastebi, kad automobilių apgadinimai parkuojantis yra gana dažni, o dėl vietos trūkumo šalia daugiabučių reikia ypatingo atidumo. Apgadinami ir netyčia, ir tyčia Draudimo bendrovės duomenimis, kas dešimtas vairuotojas parkuodamasis yra pakenkęs ir kito, ir savo paties automobiliui, o kas penktas pripažįsta užkabinęs kitą automobilį durelėmis.

Daugiabučių gyventojai patys sau paspendžia spąstus, sako ugniagesiai. Įsisenėjusią bėdą priminė nelaimė uostamiestyje, kuomet gaisro metu ugniagesių mašinos negalėjo privažiuoti prie gaisro židinio. Tuo tarpu daugiabučių namų gyventojai niršta, jog savivaldybės nepraplečia ar neįrengia naujų, papildomų automobilių stovėjimo aikštelių. Per automobiliais užgriozdintus privažiavimus, ugniagesiai gelbėtojai sunkiai pasiekia gaisro ar kitos nelaimės židinius.

Nors Lietuvoje jau pasirodė pirmosios snaigės, kai kuriuose daugiabučiuose radiatoriai vis dar šalti. Į portalą tv3.lt kreipėsi Klaipėdos Birutės gatvės 15 namo gyventojai. Žmonės sako, jog namuose taip šalta, jog naktimis tenka miegoti net su kepurėmis. Esą dėl vėluojančių renovacijos darbų, šildymo sezonas iki šiol nepradėtas.  „Nežinome ką daryti. Jaučiamės, lyg gyventume karo zonoje. Namuose taip šalta, kad vyras jau susirgo, o aš miegu galvą pasivyniojusi šaliku, košmaras.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui turėtų būti taikoma, kol bus renovuoti visi daugiabučiai ir šilumos energija bus naudojama efektyviai, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Augantis gyventojų skaičius Lietuvos didmiesčiuose ir džiugina, ir verčia sunerimti. Nors viešumoje plačiai skelbiama, kad plečiantis gyvenamiesiems mikrorajonams didesnis dėmesys skiriamas ir žaliųjų plotų saugojimui, infrastruktūros plėtimui ir užtikrinimui, realiame gyvenime situacija kitokia. O gal tai akivaizdus kantrybės trūkumo pavyzdys? Į portalą tv3.lt kreipėsi keli susirūpinę sostinės gyventojai, šalia kurių namų dygstantis naujų daugiabučių kvartalas sujaukė jų kasdienybę.

Apie jau pagarsėjusią vokišką tvarką. Po prieš porą savaičių Londone įvykusio baisaus dugiabučio gaisro, kurio metu žuvo apie 80 žmonių – vokiečių pareigūnai, nė nelaukę net panašios nelaimės, be skrupulų evakavo 11 aukštų namo gyventojus Vupertalyje. Jiems liepta negrįžti namo, kol pastato šeimininkai nepakeis gaisrinės saugos neatitinkančios namo fasado apdailos. Susikrauni lagaminus ir lauk. Jei neturi kur prisiglausti pas draugus ar giminaičius, laikiną gyvenamąją vietą suteiksime.

Penki Londono daugiaaukščiai gyvenamieji namai penktadienį buvo evakuojami kilus susirūpinimui dėl priešgaisrinės saugos, nes jų išorinės apdailos plokštės yra tokio paties tipo kaip ir neseniai sudegusiame daugiabutyje „Grenfell Tower“. Šie namai Londono šiauriniame Svis Kotedžo rajone, kuriuose yra iš viso apie 800 butų, buvo pripažinti nesaugiais, skubiai patikrinus jų išorinę apdailą, sumontuotą tų pačių rangovų, kurie renovavo „Grenfell Tower“. Netikėtai priėmus sprendimą evakuoti gyventoja...

Savivaldybėms siūloma suteikiama daugiau galių ribojant alkoholio prekybą daugiabučiuose. Tokią Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimą Seime įregistravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Agnė Bilotaitė, siūlanti griežtinti prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarką.

Sostinėje, ant gyvenvietės „Lighthouse“ daugiabučių stogų, baigtos įrengti dvi aukščiausios Lietuvoje žaliuojančios terasos. Architektūros ekspertai sutaria, kad žaliuojančių stogų tendencija tiek ant horizontalių, tiek ant šlaitinių stogų Skandinavijoje yra kokybės ženklas, kuris po truputį atkeliauja ir į Lietuvą. Terasos, kurias suprojektavo architektų bendrovė „AKG“, bus padalintos į tris laisvalaikio zonas.

Su pavasariu į gatves ir kiemus grįžta ne tik šurmuliuojantys gyventojai. Vis dažniau ant savo ar gretimų namų stogų žmonės mato besilinksminančius, triukšmaujančius ar tiesiog kvailiojančius vaikus ir paauglius. Nors dažniausiai tai siejama su nelaimėmis ir ieškoma kaltų joms įvykus, psichiatras Linas Slušnys turi kitokią tokio jaunų žmonių elgesio versiją ir pasiūlymą miesto valdžiai.

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad sostinėje vis dar matomas spartus naujos statybos aukštesnės klasės būsto rinkos augimas kartu didina ir daugiabučiuose ar šalia jų esančių komercinių patalpų paklausą. Tokią išvadą pateikia „MG Valdos“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas, mat įpusėjus sostinės Antakalnio rajone esančios gyvenvietės „Ąžuolų terasos“ statyboms ir užbaigus statyti namų konstrukcijas, jau parduota daugiau kaip 60 proc. verslui skirtų patalpų.

Pavasaris grįžta ne tik su šiluma ir džiaugsmu. Sostinės ir kitų miestų gyventojai vis neramiau dairosi šaligatvius po pavasarinių liūčių. Portalas tv3.lt sulaukė net kelių skaitytojų laiškų su nerimu dėl jų saugumo, pasirodo, netoli žmonių namų atsivėrė įgriuvos. O kai kur – net ir smegduobės. Ir šie skaitytojai rašė apie situacijas Vilniuje, o ne Biržuose, kur įgriuvos ir smegduobės nėra neįprastas reiškinys.

Vilniuje mirus keliems legionelioze sirgusiems žmonėms, svarstoma profilaktiškai pakelti temperatūrą visų sostinės daugiabučių karšto vandens sistemose. Tokį siūlymą pateikė pirmadienį posėdžiavęs dėl legioneliozės keliuose Vilniaus daugiabučiuose aktyvuotas operacijų centras.

Valstybės kontrolė kritikuoja, kaip savivaldybės valdo ir skirsto socialinius būstus. „Savivaldybės dažnai pasirenka brangiausią būsto įsigijimo būdą – naujų būstų statybą, nenaudojamų pastatų rekonstrukciją. Be to, planuojamų statyti naujų ir rekonstruojamų nenaudojamų pastatų vidutinės kainos, palyginti su vidutinėmis kainomis rinkoje, kai kuriose savivaldybėse yra didesnės nuo 2 iki 10 kartų.

Šiuo laikotarpiu automobilis – ne prabanga, o būtinybė daugeliui. Gerokai padaugėjus transporto priemonių, susiduriama su problema, jog nėra, kur jas pasistatyti. Kas už tai atsakingas? Žiūrėkite reportaže.

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas žada skatinti komunalinių atliekų rūšiavimą - norima įtikinti gyventojus, jog tai gali sumažinti jų tvarkymo mokesčius. Interviu BNS K.Navickas sako, kad bus skatinamas ne tik popieriaus, plastiko ir stiklo rūšiavimas, bet ir kitoks maisto atliekų tvarkymas - jis norėtų, kad dar geri produktai būtų atiduodami Maisto bankui arba tiesiogiai skurstantiems žmonėms, o nevalgomos atliekos būtų tvarkomos geriau.

Nekilnojamojo turto projektų plėtros įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje valdanti įmonė „Akropolis Group“ buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijoje šalia Vilniaus Vingio parko ruošiasi pradėti daugiabučių statybas. Bendrovė pranešė, jog paskelbė uždarą architektūrinį konkursą pirmajam teritorijos vystymo etapui - jo metu planuojama pastatyti pirmą iki 200 butų gyvenamųjų namų kvartalą. Numatoma, kad teritorijoje vystomi gyvenamųjų namų kvartalai užims iki 45 proc.

Atsižvelgus į faktinę lauko temperatūrą ir orų prognozes nuo šiandienos – spalio 6-osios – Vilnius skelbia šildymo sezono pradžią ir daugiabučiuose namuose. Darželiuose ir sveikatos įstaigose jų vadovų sprendimu buvo įjungtas dar rugsėjo 29 dieną. Pagal grafiką šildymas pradedamas jungti gyvenamuosiuose, administraciniuose ir visuomeniniuose pastatuose, kurių šilumos vartotojai nusprendė pradėti šildymo sezoną nuo pat jo paskelbimo pradžios.

„Įsivaizduokite, bijau statyti automobilį šalia buto, kurį neseniai nusipirkau, nes nežinau, ką pamatysiu ryte“, – virpėdama guodėsi sostinės Naujamiestyje gyvenanti Viktorija. Merginą smarkiai išgąsdino pikto kaimyno palikta „dovanėlė“, kurią ji surado ant savo automobilio variklio gaubto. Visada norėjau gyventi Vilniaus Naujamiestyje, nes šis rajonas man yra labai patogus – arti darbas, netoli ir senamiestis.

Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama naikinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimus, leidusius verslininkams iš Rusijos statyti daugiabučius Žolyno gatvėje Vilniuje vietoje čia esančio futbolo stadiono.

Prokurorai nusprendė nesikreipti į teismą dėl Užupio bendruomenės prašymo ginti viešąjį interesą nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „MG valda“ daugiabučių kvartalo statybose Polocko gatvėje.

Nuo lapkričio didės kompensacijos, kurios gali būti skiriamos socialinių būstų eilėje laukiantiems asmenims, jei šie pasirenka alternatyvą - paprastą ar išperkamąją būsto nuomą. Kaip pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Vyriausybė pritarė, kad kompensacijų koeficientas nuo lapkričio 1-osios padidėtų nuo 1 iki 1,6, t.y. išmokos išaugtų 60 procentų.

Neseniai įvykusi nelaimė Kinijoje, kai lifto konstrukcijose įstrigusiai moteriai buvo sutraiškyta galva ir krūtinė paakino mus pasidomėti, kokia situacija Lietuvoje. Kiek saugūs liftai mūsuose. Pasirodo, bent pusė visų liftų Lietuvoje jau seniai pabaigę savo galimą realizaciją, kiek jiems buvo leidę statytojai – virš 25-erių metų. Neretame daugiabutyje liftai yra ir bene 50-ies metų.

Senųjų daugiabučių gyventojams vis sunkiau rasti kur po darbo saugiai palikti automobilį. Jų daugėja, o aikštelės nesiplečia. Užstačius kieno nors vietą gresia rytą rasti pradurtas padangas ar nulaužtus veidrodėlius, tačiau ir tai dar ne viskas. Draudikai sako, kad 60 procentų eismo įvykių parkuojantis būtų galima išvengti, jei daugiabučių aikštelės būtų bent kiek didesnės. Anksti rytą, dar gerokai prieš prasidedant darbo dienai, kone kiekvieno didmiesčio daugiabučio kiemas atrodo sausakimšas.

Nedidelės investicijos, gyventojų sąmoningumas ir profesionalų pagalba daugiau nei 1600 daugiabučių namų Lietuvoje praėjusį šildymo sezoną užtikrino mažesnes šildymo sąnaudas. O Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje trys daugiabučiai tapo rekordininkais, kuriuose per 5 metus itin ženkliai sumažėjo šilumos suvartojimas.

Daugiabučiuose prekiauti alkoholiu bus galima, kai tam pritars namo gyventojai arba neprivatizuotų butų nuomininkai, o ne visų patalpų savininkai, nutarė Vyriausybė. „Projektas parengtas, siekiant suderinti didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo su Alkoholio kontrolės įstatymo pataisomis, kurios įsigalios gegužės 1 dieną“, - Vyriausybės posėdyje sakė ūkio viceministras Marius Skarupskas.

 Vien šį, sausio, mėnesį daugiabučių atnaujinimo programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, šalyje pradėti renovuoti 75 seni daugiabučiai, visiškai baigta modernizuoti – 15. „Taip sparčiai augančios renovacijos apimtys, jos spurtas, akivaizdžiai patvirtina, kad einame teisingu keliu, 2013 m. pasirinkę naują modernizavimo modelį. Šalies gyventojai pasitiki dabartine daugiabučių atnaujinimo programa.