Iš pirmo žvilgsnio, nelaimės būtų galima išvengti, jeigu visi atliktų savo pareigas ir prisiimtų atsakomybes. Tačiau ši problema ar situacija turi daugiau pusių ir galimų sprendimo variantų.
Būtų atsakomybė, nebūtų problemos
Vis dažniau iškvietimų dėl ant daugiabučių stogų ar apleistuose pastatuose triukšmaujančių jaunų žmonių sulaukiantys policijos pareigūnai prisimena ne vieną atvejį, kai tokios šėlionės ar žaidimai baigiasi itin skaudžiai ir tragiškai.
Nors Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis tvirtino, kad tokių pranešimų nėra daug, tačiau jų pasitaiko, o dažniau ten, kur vyksta statybos. „Gavus pranešimą apie triukšmą ar neatsargų elgesį, tokiems jaunuoliams gresia įspėjimai. Nors jeigu tokių atvejų būtų itin daug, būtų matomi jie pareigūnų, visgi, statistika tikrai tokia nėra kaupiama“, – nurodė R. Matonis.
Viena iš tragiškų nelaimių nutiko ir 2014 m. birželį, kai Vilniuje nuo devynaukščio stogo nukritusi žuvo 16-metė paauglė. Tą kartą liudininkai pasakojo, kad ji su draugais buvo ant stogo. Kai ji sėdėjo ant stogo krašto ir sugalvojo atsistoti, netikėtai susvyravo ir nukrito. Jos gyvybės išgelbėti nepavyko.
Nuo policijos pareigūnų akys krypsta į namus administruojančias įmones, kadangi jos turėtų būti atsakingos už namų priežiūrą, viršutinių namo aukštų ir stogo durų rakinimą. Pasak įmonės UAB „Fabeta“ generalinės direktorės pavaduotojo Vytauto Lužio, atsakomybę pirmiausia turėtų prisiimti tėvai.
„Mes kalbam apie tėvų atsakomybę ir vaikų priežiūrą, juk negali jie būti paleisti ant stogų vaikščioti. O visgi, dėl rakinimo tai yra atskiros taisyklės. Pavyzdžiui, jeigu kiltų gaisras, kaip tada išeitų dūmai iš uždūmintos laiptinės? Jeigu jau užrakinam laiptines, tai tais atvejais, kai viršutinių aukštų gyventojams išdalinam raktus, kad jie galėtų padėti, kažkam įvykus.
Juolab, ta anga, vedanti ant stogo, yra tik tokia, kad būtų galima išlipti suremontuoti stogą. O kur atviras išėjimas yra, tai tikrai, ten renkasi ne tik vaikai ir jaunimas, bet ir suaugę žmonės, kurie ten susirinkę girtauja, leidžia laiką. O juk stogo danga yra labai pažeidžiama ir jie ją gadina, todėl mes tikrai dėl to nesam patenkinti. Be to, mes laukiam pranešimų iš gyventojų, jeigu jie pamatys vaikus ten laipiojančius ir imsimės veiksmų ir patys. Be to, ta anga yra nedidelė, žinoma, priklauso dar nuo namo, bet maždaug du-tris metrus reikia lipti toje angoje esančiomis siauromis kopetėlėmis, siauros jos", – pasakojo V. Lužis.
Pasak jo, žmonėms trūksta sąmoningumo kovojant su tokiu elgesiu.
L. Slušnys: ant stogų lipa dėl kelių priežasčių
Žinomas Lietuvos psichiatras L. Slušnys portalui tv3.lt pasakojo, kad reikėtų nepamiršti, ko nori jauni žmonės, kuo jie gyvena. Be to, jis iškėlė ir itin ryškią problemą Vilniuje – laisvalaikio erdvių trūkumą mikrorajonuose.
„Pirmiausia, jaunimas – tai malonumų ir pramogų ieškotojai, eksperimentuotojai, kurie mano, kad jų idėjos yra kitokios nei viso pasaulio. Problema čia tokia, kad kartais jų idėjos tampa rizikingos. Visgi, aš žinau tokių pavyzdžių kaip Palestina, kur ant stogų gyvenimas vyksta. Ten skaito knygas, leidžia laiką, bet stogai ten su apsauginėmis tvoromis.
Todėl situacijos Lietuvoje aš matau dvi puses: jeigu jaunimas nori būti ant stogų, tai gal reikia juos tam pritaikyti ir leisti ten būti. Net įsivaizduoti sunku, kiek laisvų erdvių ir vietų atsirastų Vilniuje leisti laikui. Blogis yra tik tame, jeigu ant to stogo kažkas ypatingai blogo veikiama.
Bet iš kitos pusės, ką daro turistai ir žmonės. Pasaulyje ne viena siūloma pramoga, sukelianti tiek adrenalino, kaip pavyzdžiui, pasivaikščiojimas stikliniuose balkonuose, žvelgiant į viską po savo kojomis. Tiek, kad viskas yra apsaugota. Visos tokios pramogos ir veiklos yra streso testas. Žmonėms to streso reikia, o jaunimui dar daugiau. Čia kaltinti vien kvailu elgesiu negalima, tarsi išbandymas savęs, ką aš galiu.
Taip, negalima nepaminėti, tikrai jauni žmonės kartais elgiasi neatsakingai, o ir mūsų stogai nėra apsaugoti. Normalu, kad ieško savų, privačių erdvių ir stogas tampa vieta, kur tu gali nuo kažko pasislėpti, save padėti kažkur ramiau. Juolab, Vilnius neturi pakankamai tokių normalių sutvarkytų erdvių jauniems žmonėms. Yra arba prekybos centrai, arba nuo mikrorajonų gerokai nutolę parkai.
Galima juos kaltinti, nes pavojinga, susiburia kompanija ir tada jau gimsta tokios idėjos kaip šokinėjimas nuo stogų, varžymasis, kas arčiau krašto prieis, kas ką įdomiau padaryti sugalvos. Gimsta tokios idėjos spontaniškai ir tada jau prasideda rizika, kuris labiau rizikuos. Jauni žmonės nesugeba priimti atsakingų sprendimų, o mes nesame tinkamai aplinką paruošę tą“, – kalbėjo L. Slušnys.
Jis palietė aktualų klausimą visai Vilniaus miesto valdžiai ir netgi pateikė pasiūlymą. Galbūt ateityje tai išspręstų netgi dvi problemas: sumažintų neatsargių jaunų žmonių žaidimų riziką pavojingose vietose bei suteiktų daugiau taip trokštamų vietų laisvalaikio leidimui.
