Ramunė gyvena sostinėje Perkūnkiemio mikrorajone. Neįgali vilnietė apsistojo name, kuris yra pritaikytas jos pereikiams, tačiau esą ne visi naujos statybos daugiabučiai čia yra tinkamai įrengti. Pavyzdžiui, šio namo įėjimas pritaikytas neįgaliesiems, tačiau liftas stoja tik tarpinėse aikštelėse. Todėl su vežimėliu į butą pateikti yra neįmanoma.
„Čia yra statyba šio namo pabaiga 2015-ių metų ir tiesiog man kyla klausimas, kaip 21-ame amžiuje liftas gali stoti tarp aukštų, nes tai nėra patogu nei žmonėms su negalia, nei mamoms su mažais vaikais, vežimėliais ar žmogaus, kuriems yra sunkiau paeiti, senyvo amžiaus ir panašiai“, – pasakojo Perkūnkiemio gyventoja Ramunė Šidlauskaitė.
Tai ne vienintelė neįveikiama kliūtis. Žmonės su negalia negali net pasinaudoti šaligatviu, nes dažnai vėžimėliui kelią užblokuoja štai tokie nelogiškai įrengti apšvietimo stulpai. Problemas mato ne vien neįgalieji. Ir kiti Perkūnkiemio gyventojai nesupranta, kodėl besiplečiančiame mikrorajone palikta tiek daug klaidų. Anot vietinės bendruomenės, šiose žaidimų aikštelėse išmetamosiomis automobilių dujomis nuolat nuodijami vaikai.
Ir čia bėdos nesibaigia, mikrorajone trūksta darželių, mokyklų bei automobilių stovėjimo vietų.
Perkūnkiemis taip tankiai apstatytas, kad kartais 2 daugiabučius skiria vos 4 metrų atstumas. Negana to čia toliau vyksta statybų darbai. Dėl to tūkstančiai vietos bendruomenės gyventojų kreipėsi į valdžios institucijas.
Savivaldybė ginasi, kad supranta gyventojų problemas, tačiau per daug kuo padėti negali. Esą dar 2004 metais buvo patvirtintas detalusis planas, kuri leido verslininkams taip apstatyti visą mikrorajoną.
„Mes esame teisinė valstybė ir vadovaujamės teisiniais dokumentais, todėl reikalauti primygtinai, kad vystytojai darytų mažiau negali, tokių galimybių neturim“, – tvirtino miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Savivaldybė priduria, kad tokioje situacijoje galima tik griežčiau kontroliuoti verslininkus, kad šie nors nepažeidinėtų esamų reikalavimų. Tačiau, anot statybos inspekcijos, tvarką užtikrinti taip pat sudėtinga, nes projektų planus tikrinančios institucijos ir architektai dirba per daug atlaidžiai.
„Sprendimas yra priimamas kolegialiai ir turėtų visos institucijos atsakingos už savo sritį žiūrėti į tuos sprendinius. Ar tas pastatas yra suprojektuotas tinkamai ar jis bus naudojamas pagal paskirtį ir tinkamai, nepažeidžiant tų žmonių interesų. Jeigu kiekviena institucija dirbtų tinkamai savo darbą, aš manau, mes tų problemų ir neturėtumėm“, – tikino Statybos inspekcijos atstovė Lina Staškevičienė.
Architektai aiškina, kad tokiose situacijose puikiai galima įžvelgti namus statančių verslininkų interesus, kurie siekia apeiti reikalavimus, tam kad gautų kuo didesnį pelną.
„Niekas neneigia, kad turi būti pelnas, niekas neneigia, kad turi būti vystymas, nieks neneigia konkurencijos užimant politinius postus, bet šalia to turi būti ir sąžinė, ir išmintis ir tai mes vadinam visuomenės branda“, – kalbėjo architektas Marius Šaliamoras.
Kadangi už klaidas Perkūnkiemyje atsakinga ne viena institucija, savivaldybė aiškina, kad ateityje tokių problemų padėtų išvengti griežtesnė architektų atsakomybė. Esą jei jie būtų baudžiami, klaidų būtų mažiau.
„Architektų yra kvestionuojami atestatai atiminėjamos licencijos dirbti tiems, kurie pažeidžia etiką pirmiausia, nes tai etiniai pažeidimai, jeigu tu bandai apgaudinėti ar valstybės instituciją, ar savo kolegą, ar pirkėją“, – pabrėžė M. Šaliamoras.
Savivaldybė žada Perkūnkiemio likimo valioje nepalikti ir bandys išspręsti bent jau dalį problemų. Valdžia žada šiame mikrorajone didinti ir darželių, ir mokyklų skaičių.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
