Seimo Peticijų komisija įregistravo Triukšmo valdymo įstatymo pataisas, pagal kurias namuose laikomiems gyvūnams draudžiama skleisti triukšmą „nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas“.
Čia pat įregistruota ir Administracinių nusižengimo kodekso (ANK) pakeitimas, už triukšmavimą numatantis baudą nuo 20 iki 300 eurų. Iki šiol ši bauda buvo 50–300 eurų.
Šunims butuose – ne vieta
„Bus bauda – neknarksit, net nemiegosit“, „Pagaliau, nes atsibodo klykiantys vaikai ir staugiantys šunys“, „Bausti tokius bjaurybes šeimininkus ir griežtai“, „Nesąmonė gryna, kam tada šunis išvis laikyti, jei šuo nelos – jis ne šuo“ – taip nevienareikšmiškai internautai pasitiko pirmąją žinią apie inicijuotus įstatymų pakeitimus.
Įstatymo pataisas įregistravęs Seimo narys Petras Čimbaras atkreipia dėmesį, kad iki šiol įstatymuose nebuvo reglamentuojamas gyvūnų ar net pačių būtų gyventojų namuose keliamas triukšmas. Anot jo, kadangi daugiabučių, o ir augintinių namuose daugėja, sulaukusi prašymo iš visuomenės, Peticijų komisija ėmė įgyvendinti iniciatyvą užtraukti atsakomybę už triukšmą namuose.
„Yra įstatyme numatytas laikas, ryte ir vakare dėl šunų lojimo. Šiuos skaičius paėmėme iš JAV praktikos. Pripažinkite, šuniui loti 5 minutes naktį – jau daug. Taigi kaimynai, užfiksavę tokį triukšmą, gali kviesti policiją, o ji jau registruos ir spręs – bausti ar ne“, – tv3.lt kalbėjo P. Čimbaras.
Parlamentaras piktinasi, kad daugiabučiai apskritai tampa nebe ramybė oaze, o zoologijos sodais. Tačiau paklaustas, ar tai reiškia, kad Seime gali užgimti idėja visai apriboti keturkojų auginimą daugiabučiuose, parlamentaras to patvirtinti nesiryžo.
„Namai – vieta poilsiui ir ramybei, o mes juos paverčiame zooparkais. Šunis galima ir kitur laikyti“, – sakė P. Čimbaras.
Seimui Peticijų komisija įstatymo pataisų projektą pateiks rudenį. P. Čimbaras neabejoja, kad dėl jų kils daug diskusijų, tačiau, anot jo, kaimynus gerbti reikia.
Politikai nesuvokia, kas vyksta ant žemės
Tačiau Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė pabrėžia, kad ir dabartiniai įstatymai reglamentuoja, jog gyvūnų laikymas turi netrikdyti aplinkinių ramybės, rimties ir sveikatos, o dėl nuolat lojančio šuns galima imtis drausminimo priemonių.
„Savininkas privalo užtikrinti, kad tai nevyktų. O dabar kas bandoma padaryta, tai konkrečiai aprašyti, kas yra tas triukšmas – 5 minutės. Jeigu ateisiu ir atsistosiu prie durų, belsiu, tai šuo los 5 minutes, tai jau bus triukšmas. Tai gali išprovokuoti šunį loti. Ir ką? Baus tada savininką?“ – tv3.lt kalbėjo B. Kymantaitė.
Kritikuodama įstatymo pataisas, B. Kymantaitė pastebėjo, jog papildomi iškvietimai dėl trikdomo rimties apsunkins policijos darbą.
„Politikai prieina tokių absurdiškų įstatymo pataisų, nes jie nesuvokia, kaip yra dirbama ant žemės, kaip pareigūnai turi eiti, įrodinėti, bausti. Tu negali tiesiog nubausti žmogaus, turi įrodyti, kad buvo pažeidimas“, – teigė B. Kymantaitė.
Į P. Čimbaro mintį, kad butai skirti ramybei, o ne šunims, B. Kymantaitė reagavo sakydama, kad tokiu atveju jie neskirti ir muzikiniams centrams, ir televizoriams, ir t. t.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, ramybės laikas, kai draudžiama triukšmauti yra nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto. ANK nurodoma, kad viešosios rimties trikdymu laikomi šauksmai, švilpimas, grojimas muzikos instrumentais ar dainavimas bei kiti triukšmą keliantys veiksmai.
Triukšmu kaimynystėje besiskundžiantys gyventojai gali kreiptis į savo teritorinį policijos komisariatą, kad pareigūnai atvykę užfiksuotų triukšmavimo faktą.
