daugiabučiai

Vilniuje, Pilaitės mikrorajono Mažvydo gatvėje nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir statybos bendrovė „Eika“ pradeda plėtoti gyvenamąjį daugiabutį namą „Mažvydo 2“. Planuojama pastatyti 95 butus, numatytų investicijų suma siekia 5,3 mln. eurų. Statybų pradžia numatoma 2020 m. kovo mėnesį, pabaiga – 2021 m. pirmoje pusėje. Butai pasiūlyti rinkai bus šių metų balandį. Bendras planuojamas pastato plotas – kiek daugiau nei 4800 kv. m, jį sudarys du korpusai, vienas septynių, kitas aštuonių aukštų.

Sostinėje uždrausta naudoti dešimtis senuose daugiabučiuose žmonės vežiojančių liftų. Prižiūrėtojai sako, kad daugelis liftų yra kritinės būklės: surūdijusiais dugnais, susidėvėjusiais mazgais. Esą tokie liftai tiesiogiai pavojingi žmogaus gyvybei ir sveikatai, todėl jiems toliau veikti jokių galimybių nebus. Gyventojai pasipiktinę, mat už naujus liftus tenka kloti dešimtis tūkstančių eurų. Daugiabutyje Vilniaus Lazdynų mikrorajone esantį liftą prižiūrėtojai jau praminė mirtininku.

Daugiabučių namų gyventojų gyvenimą turėjęs palengvinti įstatymas susilaukia kritikos lavinos. Daugiabučius ir jų gyventojus vienijančios organizacijos tikina, kad įstatymas yra parengtas paslapčiomis, bandant gudrauti, o pats įstatymas gali tarnauti verslo interesams.

Startuoja Metų renovacijos projekto rinkimai 2020 – Lietuvos gyventojai kviečiami įvertinti šalyje renovuotus daugiabučius namus ir išrinkti metų renovacijos projektą. Atnaujintus daugiabučius kviečiama vertinti ne tik pagal išorę – atsižvelgti į sutaupomą energiją, indėlį aplinkosaugai ir kitus kriterijus.

Respublikos gatvės daugiabučių namų kvartalo kompleksinis atnaujinimas, kurio projektas buvo parengtas dar 2018-aisiais, tačiau įgyvendinamas tik dabar, įžiebė gyventojų aistras. Į projektą patenkančių ir kelių J. Basanavičiaus gatvės namų gyventojai nebesitveria pykčiu. Projektas, kuris, kaip jau minėta, buvo parengtas 2018 metais, neatitinka gyventojų lūkesčių. Žerdami kaltinimus ankstesnės valdžios aplaidumui ir nesiskaitymui su gyventojais, žmonės tikisi pagalbos iš dabartinių valdančiųjų.

Artėja daugiabučių valdymo reforma. Aplinkos ministerija žada, kad gyventojams bus paprasčiau atsisakyti blogai dirbančių ir jų pinigus švaistančių administratorių ir bendrijų pirmininkų. Šie jau ima drebėti dėl savo ateities ir reikalauja palikti ligšiolinę tvarką. Antraip grasina patys atsistatydinti ir palikti daugiabučius be priežiūros – esą tegu savivaldybės su gyventojais patys tvarkosi savo griūvančiuose daugiabučiuose.

Sausio pabaigoje pasibaigus paraiškų daugiabučiams atnaujinti terminui skaičiuojama, kad buvo gauta 480 paraiškų iš 51 šalies savivaldybės, o bendra investicijų suma, preliminariais skaičiavimais, sieks apie 210 mln. eurų. Tokie šio kvietimo rezultatai, anot Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, išryškino net keletą svarbių dabartinio renovacijos proceso aspektų.

Daugiabučių namų gyventojų gyvenimą turėjęs palengvinti įstatymas susilaukė kritikos lavinos. Daugiabučius ir jų gyventojus vienijančios organizacijos tvirtina, kad politikai paslapčiomis parengė „niekam nereikalingą“ įstatymo projektą, kuris gali tarnauti verslo interesams.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau nei 300 daugiabučių, o labiausiai išsiskyrė mažosios savivaldybės. Renovacijos tempą šalyje palaikyti skatina ne tik gyventojų noras pajusti būstų modernizavimo naudą, bet ir būtinybė laikytis jau šiemet įsigaliosiančios Europos Sąjungos (ES) direktyvos, numatančios, kad iki 2050 m. visi ES pastatai privalės būti pertvarkyti į beveik energijos nevartojančius pastatus.

Šiukšlių šachtų daugiabučiuose era eina link pabaigos. Vilniaus miestas užsimojo panaikinti atliekų šachtas dėl nesibaigiančių problemų namo gyventojams – besiveisiančių žiurkių, nepakeliamos smarvės. Tiesa, ne visi miestiečiai tuo patenkinti. Esą per šitiek metų žmonės įprato išmesti šiukšles nekišdami kojos į lauką. Esą labiausiai pokyčių bijo senyvo amžiaus žmonės.  Šiurpą keliantis vaizdas buvo užfiksuotas praėjusį pavasarį viename sostinės daugiabutyje.

Daugiabučių gyventojai vis dar turi laiko pasiryžti kompleksinei savo būsto renovacijai – Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) padaliniuose paraiškų lauks iki sausio 31 d. Be to, iki liepos 1 d. gyventojai gali teikti paraiškas ir mažajai renovacijai ir jos metu modernizuoti daugiabučių namų karšto vandens ir vidaus šildymo sistemas.  Vidutiniškai, pilnai atnaujintas daugiabutis sutaupo apie 50-60 proc.

Prie sostinės Vingio parko esančioje buvusios gamyklos teritorijoje, kur iškils naujas „Akropolis", jau šiemet turėtų prasidėti ir naujų daugiabučių statybos. Apie naują prekybos centrą, administracines ir gyvenamosios paskirties pastatų statybas prie populiaraus parko kalbama jau seniai. Tačiau panašu, kad realūs statybos darbai šioje teritorijoje prasidės jau šiemet. Dėl „Akropolis Group“ planuojamo prekybos centro tikslesnių žinių žadama paskelbti kitą savaitę.

Kovoje su triukšmingais kaimynais kartais padėti gali tik policija. Tačiau triukšmautojai yra opi problema ne tik daugiabučių gyventojams, bet ir policijos pareigūnams. Susitarti su piktybiškais triukšmautojais beveik neįmanoma, o piniginių baudų jie nebijo. Todėl policija primygtinai siūlo su triukšmaujančiais kaimynais bandyti susitarti taikiai. Tačiau tai pavyksta toli gražu ne visiems. Vilnietė Raimonda su triukšmaujančiais kaimynais kovoja beveik pusmetį.

Nieko keisto, kad senų daugiabučių gyventojams reikia taisyti ar keisti seną vandentiekio sistemą. Tačiau kai daugiabutį administruojančios įmonės siūlomi remonto darbai gerokai viršija rinkos kainą, kyla įtarimų, kad įmonė nori pasipelnyti. Socialiniame tinkle „Facebook“ Vilniaus miesto Fabijoniškių mikrorajono gyventojas pasidalino bendrovės „Fabeta“ atsiųstu balsavimo biuletiniu. Jame pateikti du klausimai.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kviečia gyventojus teiki paraiškas mažajai renovacijai, kurios metu bus modernizuojamos daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos. Šio kvietimo metu planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones valstybė numatė 30 proc. paramą.

Daugiabučių renovacija vienose savivaldybėse įgyvendinama sėkmingiau, kitose ne taip sėkmingai. Kokios priežastys lemia, kad kai kuriuose miestuose namai renovuojami greičiau nei kituose? Lietuva daugiabučių renovacijos programą turi jau ne vienerius metus, metams bėgant keitėsi ir jos sąlygos.

Nuo ateinančių metų įsigaliosianti ES Pastatų energinio efektyvumo direktyva (toliau – Direktyva) numato, jog didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai (AEŠ) darosi vis populiaresnė energijos ir gamtos tausojimo priemonė. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai savo pastatuose gali įsirengti šias priemones ir nušauti du zuikius vienu šūviu – ne tik dar labiau sumažinti savo šildymo ir elektros energijos sąskaitas, bet ir prisidėti prie aplinkos saugojimo.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos metu nuo 2013 m. šalyje atnaujinta daugiau nei 2300 daugiabučių pastatų. Juose įgyvendintos tokios kompleksinės energiją taupančios priemonės kaip sienų ir stogų šiltinimas ar šildymo sistemų modernizavimas. Skaičiuojama, kad atnaujintame daugiabutyje vidutiniškai suvartojama 50-60 proc. mažiau energijos.

Daugiabučius renovuojantys gyventojai dažniausiai tai daro dėl noro pagerinti pastato energinį efektyvumą ir sumažinti šildymo sąskaitas. Tačiau Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa tuo neapsiriboja. Būsto renovacija gali tapti gera išeitimi užkirsti kelią artėjančiai nelaimei su šildymu nesusijusiose sistemose ar jas atnaujinti bei pagerinti pastato išorinę ir vidinę estetinę išvaizdą.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia pasinaudoti galimybe susigrąžinti dalį sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio. Gautas lėšas galima panaudoti daugiabučių namų ir negyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimui: susitvarkyti daugiabučio pastato stogą, atnaujinti fasadą, įsirengti apšvietimą, atnaujinti santechniką ar lietaus nuvedimo sistemas. Savivaldybė tam planuoja skirti 110 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Šešiolikmetė moksleivė iš Švedijos Greta Thunberg sukėlė visą pasaulį ant kojų kalbėdama apie neišvengiamas klimato kaitos problemas bei būtinybę imtis radikalių veiksmų. Atliekų rūšiavimas, plastiko atsisakymas, elektromobilių gaminimas ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas – tai tik keletas būdų, vedančių prie švaresnės gamtos ir šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos mažinimo.

Praeityje daugiabučiuose įrenginėti elevatoriniai šilumos punktai yra gerokai atgyvenę, todėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turėtų pagalvoti apie jų keitimą naujais ir daug našesniais automatizuotais šilumos punktais. Atliekant viso namo renovaciją, specialistai rekomenduoja šilumos punktą modernizuoti, nes jį reikia pritaikyti prie naujo namo šilumos energijos poreikio.

Renovuojant daugiabučius, šildymo sistemos atnaujinimas - ne tik galimybė reguliuoti temperatūrą kambaryje. Lygiai tiek pat svarbus ir šios sistemos balansavimas, radiatorių keitimas. Kartu su šildymo sistema galima atnaujinti ir karšto vandens sistemą, kuri padės sutaupyti dar daugiau bei pagerinti pastato energinį efektyvumą.

Maloni kambario temperatūra namuose – vienas svarbiausių privalumų žiemos metu. Senuose, dar sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, gyventojai pasirinkimo neturi – butų savininkai dažnai arba kenčia nuo karščio, arba kalena dantimis iš šalčio. Gyventojai dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje atnaujinę šildymo sistemą po renovacijos kambario temperatūrą gali reguliuoti patys.  Daugumoje senų daugiabučių yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos.

Seime užregistruotas naujas įstatymas, kuris, jo rengėjų teigimu, turėtų palengvinti daugiabučių namų gyventojų kasdienybę. Įstatymas turėtų suteikti daugiau teisių gyventojams ir leistų, pavyzdžiui, nuomonę apie namo renovaciją pareikšti mobiliuoju telefonu.

Viena iš amžinų problemų butuose – švaraus oro trūkumas, kuri šildymo sezono metu pasireiškia dar labiau. Žiemą senus, nerenovuotų daugiabučių kambarius būtina vėdinti atidarius langus, taip prarandant dalį šilumos. Tuo tarpu gyventojai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali susidurti su kita problema – apšiltinus pastatą ir jų butui tapus sandariam, vėdinti patalpas reikia dar aktyviau. Šį galvosūkį išspręsti gali padėti rekuperatoriai.

Nepaslaptis, kad daugiabučiai daugiausia šilumos netenka per stogą, sienas, langus, duris ir kitas nesandariausias pastato vietas. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turėtų itin daug dėmesio skirti šiltinimo priemonių pasirinkimui ir nebijoti į jas investuoti, nes daugiausiai potencialo padidinti energinį efektyvumą slypi būtent čia.

Daugiabučio renovacija neabejotinai ne tik pakelia namo vertę, bet ir suteikia dar daug kitų naudų visiems daugiabučio gyventojams. Visgi viena pagrindinių naudų – ženkliai sumažėjusios šildymo sąskaitos. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio atnaujinimas gali padėti sutaupyti apie 50 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.

Dauguma Lietuvos gyventojų (65 proc.) teigia, kad renovuotas namas ir sutvarkyta aplinka paskatina ir kaimyninių namų gyventojus imtis iniciatyvos renovuoti daugiabutį, rodo BETA (Būsto energijos taupymo agentūra) atliktas tyrimas. Visgi gyventojai dažnai nesiryžta renovuoti būstą, nes iš pirmo žvilgsnio šis procesas atrodo sudėtingas. Kita vertus, kad namo renovacija įvyktų, gyventojai turi ištarti du „taip“. Visa kita – renovacijos projekto administratoriaus darbas.

Prasidėjus daugiabučio renovacijos darbams, gyventojai, dalyvaujantys Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turėtų būti susipažinę, kaip atpažinti darbų broką, kur kreiptis pastebėjus statybininkų klaidas bei kas už jas atsako pasibaigus pastato renovacijai? Pagal projekto administratoriaus sudarytą sutartį, už atliekamų darbų kokybės priežiūrą yra atsakingas techninis prižiūrėtojas.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa dalinai yra finansuojama valstybės. Ji ne tik teikia galimybę gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms, bet ir leidžia gyventojams pasinaudoti paskolomis su lengvatinėmis palūkanomis.

Viena daugiausiai klausimų sulaukianti Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama Daugiabučių namu atnaujinimo (modernizavimo) programos dalis yra kreditavimas, finansinių institucijų keliamos sąlygos, įsipareigojimai ir daug kitų detalių. Šiame straipsnyje bus pateikiama visa gyventojams aktuali informacija susijusi su paskolos gavimu.

Konkurencijos taryba pripažino bendroves „Būsto aplinka“ ir „Mano Būsto priežiūra“ solidariai atsakingomis už kliudymą institucijos įgaliotiems pareigūnams atlikti patikrinimą ir gauti tyrimui reikalingus dokumentus – kol inspektoriai laukė, dalis jų buvo ištrinta. Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą bendrovėms, priklausančioms „City Service SE“ įmonių grupei, skirta 1 074 416 Eur bauda. 2017 m. gruodžio mėn.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį nepritarė siūlymams uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose tais atvejais, jeigu tam prieštarauja bent vienas gyventojas.  Komitetas siūlo grąžinti pataisas iniciatoriams tobulinti. Už tai balsavo devyni komiteto nariai, du siūlė pataisas atmesti, o liberalas Eugenijus Gentvilas balsavime nedalyvavo.  Galutinį siūlymą Seimui suformuluos Sveikatos reikalų komitetas.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai dažniausiai tai daro ne tik dėl noro estetiškai renovuoti savo gyvenamąjį pastatą, bet ir sutaupyti, sumažinant šildymo sąskaitas. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama renovacijos programa siūlo visą pluoštą energinį efektyvumą didinančių priemonių. Lietuvoje dauguma daugiabučių yra pastatyti iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, o pastatams dažnai reikia renovacijos.

Pastaraisiais metais vis populiarėjančios aplinkos apsaugos idėjos skatina miestus investuoti į energinio efektyvumo didinimą. Vienas tokių būdų – neefektyvių būstų modernizavimas gyventojams leidžia ne tik prisidėti prie aplinkos tausojimo, bet ir sumažinti šildymo išlaidas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įžvelgia korupcijos veiksnių Vilniaus miesto savivaldybei organizuojant fizinių ir juridinių asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų administravimo paslaugas, atranką, vykdant kontrolę.

Nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje nesiskundžiant pirkėjų trūkumu, didelė dalis apie nuosavą pastogę svajojančių lietuvių priversti imti būsto paskolą. O vienas svarbiausių klausimų, į kurį tuomet jie privalo atsakyti, yra susijęs su palūkanomis: rinktis fiksuotas ar kintamas? Nuo to, kokį sprendimą priimsite, galite išlošti ar prarasti tūkstančius eurų. Anot Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto Virgilijaus Rutkausko, šiuo metu 98 proc.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojai džiaugiasi praėjusiais metais augusia butų pasiūla Vilniuje. Anot jų, sėkmingiems 2018 m. pardavimams ypač didelę įtaką turėjo teigiami gyventojų finansiniai lūkesčiai bei augę atlyginimai. Kaip skelbia bendrovė „Realco“, 2018 m. ji iš viso pardavė 391 butą Vilniuje statomuose gyvenamųjų namų projektuose. Tiesa, 2017 metais bendrovės pardavimai buvo kiek didesni - 438 butai.

Vilniui kasmet pamažu plečiantis, architektai lipdo jo veidą, kurdami naujus pastatus ir rajonus. Tačiau ne visus Vilniaus kampelius gyventojai myli vienodai – esama vietų, kurios sulaukia kritikos rykščių už neapgalvotus sprendimus, užgriozdintas erdves ir infrastruktūros trūkumą. Tačiau Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis mano, kad dalį sostinės trūkumų pataisyti gali ir turi patys gyventojai.

Nepriklausomybės gynėjai nuo 2020 m. galės siekti valstybės paramos, apmokant dalį jų daugiabučio atnaujinimo išlaidų. Seimas penktadienį priėmė tai numatančias Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas – už balsavo 90 Seimo narių.

Banko „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, pastaruoju metu būsto rinka Lietuvoje buvo gana aktyvi, tačiau naujų butų segmente užfiksuoti ir sulėtėjimo ženklai. Didelė butų pasiūla atnešė į Vilniaus naujų butų rinką ir kainų korekcijų. „Trečiasis šių metų ketvirtis sostinės būsto rinkai buvo kiek neįprastas – pirmą kartą per beveik trejus metus butų kainos susitraukė.

Aplink kai kuriuos daugiabučius kylančios aukštos, kartais net 1,9 m siekiančios tvoros ne juokais siutina kauniečius. Jie piktinasi, kad toks teritorijų žymėjimas ne tik bjauroja miestą, bet ir sukelia kasdienių problemų gyventojams. Tačiau Kauno urbanistai atkerta: daugiabučių kiemai nėra saugomos teritorijos, todėl ir apsitverti neturėtų būti sunku.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis Vilniuje iki šiol yra įgyvendinti 174 renovacijos projektai. Šiuo metu Vilnius pirmauja pagal įgyvendintų projektų skaičių. Vienus iš sėkmingiausių renovacijos rezultatų demonstruoja 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrija Vilniuje, kurioje visi daugiabučiai yra renovuoti.

2013-aisiais prasidėjęs antrasis daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) etapas pokyčių įnešė į visų Lietuvos miestų bei miestelių gatves. Šiaulių apskrityje esantis Radviliškis – ne išimtis. Tik prasidėjus antrajam etapui, gyventojai suskubo pasinaudoti valstybės parama bei renovuoti savo namus, o artimiausiu metu prasidės ir aplinkos tvarkymas. Šiuo metu Radviliškyje renovuota 14 namų, dar dviejuose darbai jau įpusėjo, o viename ką tik pradėti.

2013-aisiais, prasidėjus antrajam renovacijos etapui Lietuvoje, Jurbarke jau atnaujinta daugiau nei trečdalis daugiabučių. Važiuojant pagrindine miesto gatve susidaro įspūdis, kad Jurbarkas – visai neseniai pastatytas miestas. Čia žmonės gyvena ne tik atnaujintuose daugiabučiuose, bet ir išėję į kiemą mato sutvarkytas viešąsias erdves. Daline renovacija neapsiriboja Didysis renovacijos bumas Jurbarke įvyko 2015-2016 metais.

Paskelbus antrąjį renovacijos etapą ir Lietuvoje prasidėjus didžiajam atnaujinimo bumui, į procesą vis labiau įsitraukia visos šalies savivaldybės. Vienoje iš lyderių – Varėnoje nuo 2013 m. įgyvendinti 33 projektai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

Dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje Lietuvos gyventojai norėtų ne tik dėl mažesnių šildymo sąskaitų, bet ir geresnės gyvenimo kokybės bei didesnės nekilnojamo turto vertės, tai parodė naujausias Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) užsakymu atliktas tyrimas, analizuojantis gyventojų požiūrį į renovaciją.