Pagal projekto administratoriaus sudarytą sutartį, už atliekamų darbų kokybės priežiūrą yra atsakingas techninis prižiūrėtojas. Vis dėlto, kadangi daugiabučių gyventojai su renovacija susiduria kasdien, kiekvienas iš jų gali prisidėti prie sėkmingo ir kokybiško daugiabučio atnaujinimo įgyvendinimo.
Kaip atpažinti statybininkų klaidas?
Norint pagelbėti techniniam prižiūrėtojui, itin svarbu, jog butų savininkai žinotų, kaip turi atrodyti statybvietė, kaip turėtų būti laikomos medžiagos ir kitus ne ką mažiau svarbius statybos darbų elementus.
Pradėkime nuo statybvietės – svarbu atkreipti dėmesį, ar ji yra visiškai aptverta, o ant pastolių, intensyvaus judėjimo vietose, yra tinklas. Statybos darbų vieta turi būti švari ir tvarkinga, o projekto administratorius iš rangovo turi reikalauti, kad pasibaigus atitinkamiems darbams šiukšlės būtų pašalinamos iš statybvietės.
Medžiagos turi būti sandėliuojamos kreipiant dėmesį į gyventojų saugumą bei nepažeidžiant pačių medžiagų. Jos turi būti aptvertos nuo žmonių ir apsaugotos nuo oro pokyčių. Medžiagų, kurių sudėtyje yra vandens, negalima laikyti šaltyje, saulės atokaitoje ir aukštoje temperatūroje, o sausi mišiniai privalo būti saugomi nuo drėgmės.
Kitas svarbus aspektas – gyventojai į statybų teritoriją gali įeiti tik gavę statybos vadovo leidimą bei apsirengę atitinkamą aprangą ir užsidėję šalmą. Tuo tarpu statybininkai taip pat turi dirbti vilkėdami specialius drabužius, avėdami specialius batus ir privalo nešioti šalmą.
Techninis prižiūrėtojas
Kaip jau buvo minėta, oficialiai už renovacijos priežiūrą ir jos kokybišką įgyvendinimą yra atsakingas techninis prižiūrėtojas. Nors pačią priežiūrą organizuoja ir kontroliuoja projekto administratorius, galima sakyti, jog techninis prižiūrėtojas statybų teritorijoje yra administratoriaus rankos ir kojos.
Prižiūrėtojo darbas yra reglamentuojamas teisės aktais, o į jo pareigas įeina platus darbų spektras. Jis privalo užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų medžiagų ir įrenginių kokybę.
Pastebėjęs nukrypimus nuo statinio projekto, ar rangovui nepateikus reikalingų dokumentų, pavyzdžiui statybos produktų kokybę patvirtinančių dokumentų, jis gali neleisti naudoti atitinkamų medžiagų.
Techninis prižiūrėtojas privalo lankytis statybos teritorijoje, o jo lankymosi grafiką galima apibrėžti su projekto administratoriumi pasirašomoje sutartyje.
Jeigu darbai vyksta lėtai, prižiūrėtojas statybvietėje gali apsilankyti vos kartą per savaitę. Visgi esant intensyviam laikotarpiui, pavyzdžiui atliekant paslėptus statybos darbus, jis turėtų daugiabučio teritoriją aplankyti kasdien.
Pamatę, jog darbai atliekami netinkamai, pastebėję broką ar defektų, gyventojai turėtų kreiptis į projekto administratorių, techninį darbų prižiūrėtoją ar statybos vadovą ir tiesiogiai išsakyti savo pastabas bei išsiaiškinti rūpimus klausimus. Nepavykus problemų išspręsti vietoje, gyventojai gali kreiptis ir į BETA.
Renovacijos užbaigimas
Labai svarbu, jog projekto administratorius prieš baigiant daugiabučio atnaujinimą išgirstų gyventojų pastabas, nusiskundimus ir tik išpildžius jų reikalavimus galima teigti, kad renovacija baigta.
Atnaujinimo darbams galutinai pasibaigus, projekto administratorius ir rangovas turi kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei pateikti prašymą užbaigti renovaciją.
Inspekcija savo ruožtu sudaro specialią komisiją, kuri vertina įvykdytus darbus. Jeigu renovacija atlikta nepadarius klaidų, komisija išduoda statybų užbaigimo aktą, kuris leidžia gauti valstybės paramą.
Vis dėlto, jeigu komisija renovacijoje pastebi klaidų, bet jos nėra esminės, jas galima pataisyti per 6 mėnesius. To nepadarius, renovacijos užbaigimo procesas yra nutraukiamas ir gali būti pradėtas iš naujo tik pašalinus statybos broką.
Kas atsakingas už broką po renovacijos?
Jeigu po renovacijos paaiškėja, jog darbai yra atlikti nekokybiškai arba atnaujinant daugiabutį buvo padaryta klaidų, už jas garantinio laikotarpio metu, Civilinio kodekso nustatyta tvarka, atsako statinio projektuotojas, rangovas arba statybos techninis prižiūrėtojas.
Ant kurio iš jų pečių gali kristi atsakomybė priklauso nuo to, dėl kurio iš statybos dalyvių padarytų pažeidimų atsirado statybos defektų.
Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme išdėstytomis nuostatomis, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis negu 5 metai matomų darbų, 10 metų paslėptų statinio elementų (pvz. vamzdynai) bei 20 metų, jeigu buvo nustatyta, kad šiose detalėse yra tyčia paslėptų defektų.
Taip pat, gyventojai yra apsaugoti ir tuo atveju, jeigu jų rangovas taps nemokus arba bankrutuos. Gyventojai tokią garantiją turės pirmuosius trejus metus po renovacijos, o defektų šalinimo užtikrinimo suma šiuo laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 proc. statinio kainos.
Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Straipsnių serija apima dažniausiai gyventojams kylančius klausimus ir siekia išsamiai paaiškinti, kodėl verta investuoti į daugiabučio atnaujinimą ir taip tausoti aplinką bei prisidėti prie darnaus miestų vystymosi, kokių priemonių galima imtis ir kaip tai įgyvendinti, pradedant projekto inicijavimu ir baigiant renovuotu gyvenamuoju daugiabučiu bei jo aplinka.
