Šilumos punktas pats šilumos negamina ir jos nevartoja – į jį iš miesto šilumos tinklų atiteka šilumnešis (šiuo atveju vanduo), o punktas paima tik pastatui pašildyti reikalingą šilumos kiekį, jį paruošia iki reikiamos temperatūros ir perduoda į vamzdynus ir galiausiai butų radiatorius.
Senuose elevatoriniuose šilumos punktuose, norint padidinti arba sumažinti į namą tiekiamos šilumos galingumą ar karšto vandens temperatūrą, tai reikia atlikti rankiniu būdu.
Neteisingai reguliuojant šilumą, išbalansuojamas jos pasiskirstymas ir šilumos prietaisai veikia netolygiai. Dėl to vieni gyventojai turi kentėti karštį, o kiti – šaltį. Toks šilumos reguliavimas yra neefektyvus, švaisto šilumą ir didina daugiabučių gyventojų sąskaitas.
Šilumos punkto automatizavimas
Automatizuotas šilumos punktas yra skirtas ekonomiškam centralizuotai tiekiamos šilumos energijos reguliavimui daugiabučiuose. Automatizuoti šilumos punktai suteikia galimybę vartotojui efektyviai reguliuoti šiluminės energijos sunaudojimą pagal poreikius ir finansines galimybes bei palaikyti patalpose pageidaujamą temperatūrą.
Šilumos punktą reikia automatizuoti, norint, jog jis galėtų reaguoti į aplinkos pokyčius – jame turėtų būti plokštelinis šilumokaitis, kuris atskiria lauko tinklų ir pastato šildymo sistemas vieną nuo kitos. Taip pat, jis apsaugo šildymo sistemą nuo slėgio svyravimų, taip prailginant daugiabučio šildymo sistemos „galiojimo“ laiką.
Modernizuota šildymo sistema automatiškai reguliuoja šilumos kiekį pagal lauko temperatūros jutiklius. Pakilus temperatūrai, šildymas išjungiamas, o temperatūrai nukritus – šildymas yra įjungiamas. Dėl to, sklandžiau prasideda ir baigiasi šildymo sezonas, butai neperšildomi, taupomi ir pinigai, ir šiluma.
Taip pat, moderni šildymo sistema su automatizuotu nepriklausomo jungimo šilumos punktu sudaro galimybę integruoti ir atsinaujinančius energijos išteklius – saulės kolektorius ar šilumos siurblį.
Kitas svarbus aspektas – šilumos punkto darbo sureguliavimas. Kadangi kiekvieno šilumos punkto reguliavimas yra individualus ir priklauso nuo daugiabučio energinio efektyvumo, po renovacijos nauda bus jaučiama tik tinkamai suderinus punkto veikimą.
Dėl to ekspertai rekomenduoja po renovacijos iš darbų vykdytojų prašyti šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų bandymo ir derinimų aktų bei susipažinti, kaip reguliuojamas šilumos punkto įrenginių darbas.
Individualių šilumos punktų įrengimas
Gyventojai turi galimybę įsirengti ir individualius šilumos punktus. Tokiu atveju butų savininkai užsitikrina didžiausią įmanomą autonomiškumą – gali šildyti butą ir ne šildymo sezono metu, įrengiama individuali kiekvieno buto šilumos sąnaudų apskaita, o avarijos atveju butą atjungti nuo bendros sistemos labai paprasta.
Tiesa, kadangi kiekviename bute būtina atlikti daug sistemos įrengimo darbų bei papildomos vietos šilumos punktui įrengti, šis sprendimas kainuoja itin daug laiko, kantrybės ir išlaidų, todėl pritaikomas gana retai.
Po pataisų Seime bus galima „mažoji renovacija“
Neseniai LR Seime priimtos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisos nurodo, kad gyventojams, pritarusiems „mažajai renovacijai“, valstybė padengtų 30 proc. investicijų.
Iki šiol, pagal įstatymą parama buvo skiriama tik pastatams, kurie pasiekia ne mažesnę nei C energinio naudingumo klasę, o juose sutaupoma ne mažiau nei 40 proc. sunaudojamos šilumos energijos.
Tuo tarpu vykdant „mažąją renovaciją“, sutaupoma apie 25 proc. šilumos energijos, todėl paramą gaudavo tik papildomas priemones: sienų, stogo apšiltinimą, langų keitimą įgyvendinę žmonės. Visgi nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalios jau minėta išimtis.
Taip pat, atliekant viso namo renovaciją ir nusprendus atnaujinti ir šilumos punktą, valstybės parama nuo įprastinės 30 proc. padidėja dar 10 proc.
Straipsnių serija Renovacija. DUK apima dažniausiai užduodamus klausimus: kodėl verta investuoti į daugiabučio atnaujinimą, kaip inicijuoti ir įgyvendinti projektą, kokias energinio efektyvumo didinimo priemones finansuoja valstybė ir kaip renovacija padeda tausoti gamtą, bei prisideda prie darnaus miestų vystymosi. Šiuo metu iki 2020 m. sausio 31 d. BETA priima paraiškas daugiabučiams atnaujinti. Daugiau informacijos galite gauti paskambinę nemokama telefono linija 8 800 200 12.
