daugiabučiai

Lietuvos architektų sąjunga kviečia atsižvelgti į Europoje sėkmingai pritaikomus holistinės renovacijos principus ir pradėti rūpintis ne tik pavienių daugiabučių modernizavimu, bet ir kvartalų visuma. Pasak architektų, tai padeda išspręsti urbanistinius ir socialinius klausimus, suvienija bendruomenes, žmonių gyvenimai tampa lengvesni, o verslas turi daugiau galimybių prisidėti prie atnaujinimo procesų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti daugiabučių modernizacijos projektus Lietuvoje, inicijavo patogios skaičiuoklės sukūrimą. Ji padės įvertinti, kiek kainuotų ir kokią naudą suteiktų name įsirengus atsinaujinančios energijos išteklius (AEI), tokius kaip šilumos kolektoriai, saulės elektrinė ir pan. Skaičiuokle naudotis paprasta, ji nuolat atnaujinama, o rezultatus lengva išsisaugoti, tad gyventojai ir daugiabučių administratoriai raginami pasinaudoti šiuo įrankiu.

Šiais metais APVA rengiamuose „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose dalyvauja daugiabučiai iš visos Lietuvos. Birštone, Lelijų g. 7, ir Kuršėnuose, V. Kudirkos g. 34, stovintiems gyvenamiesiems pastatams modernizacija padėjo ne tik sumažinti sunaudojamos šilumos energijos kiekį, bet ir išspręsti jau ilgą laiką kilusias problemas. Be to, po atnaujinimo šie pastatai tapo teigiamu pavyzdžiu aplinkiniams daugiabučių gyventojams.

Atlikusi vidinį auditą, įmonė nutraukė sutartis su dalimi rangovų, kurie, prisidengę infliacija, galėjo piktnaudžiauti didesnėmis kainomis. Anot bendrovės, rangovų darbų kokybė bei kainos ir toliau bus griežtai kontroliuojamos, kad klientai gautų kokybiškas paslaugas už optimalią kainą. Daug aktyvesnę partnerių kontrolę padiktavo per pastaruosius metus kilusios dalies remonto darbų ar paslaugų kainos - visoje šalyje įsismarkavusi infliacija, kuri praėjusių metų pabaigoje sudarė net 21,7 proc.

Jau šiandien prasideda „Metų renovacijos projekto“ konkursas, kuriame Lietuvos gyventojai gali susipažinti su ne anksčiau kaip 2022 m. šalyje atnaujintais daugiabučiais ir iš jų išrinkti labiausiai patikusį. Kviečiame apžvelgti modernizuotų daugiabučių istorijas, jiems pritaikytus sprendimus, renovacijos procesu ir kitus svarbius kriterijus. Visuomenės verdiktui pateikiami praėjusiais metais renovuoti daugiabučiai, iš kurių geriausią atviro balsavimo metu išrinks portalo skaitytojai.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų atnaujinimo programą Lietuvoje, 60-yje šalies savivaldybių organizuoja seminarus gyventojams, juos atstovaujančioms ir vienijančioms organizacijoms. Šių seminarų metu gyventojai turi galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus bei gauti naujausią informaciją teisiniais, ekonominiais ir inžineriniais klausimais daugiabučių renovacijos srityje.

Europos investicijų banko (EIB) valdovas Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondas daugiabučių atnaujinimui Lietuvoje skirs 58 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Pasak agentūros Klimato kaitos skyriaus vedėjos Agnės Markauskienės, tai aštunta Lietuvai skirta fondo investicija.  58 mln. eurų leis atnaujinti kelis šimtus daugiabučių ir sutaupyti apie 20 tūkst. megavatvalandžių (MWh) energijos ir beveik 5 tūkst. tonų CO2 per metus.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose vasarį, kaip ankstesnius šešis mėnesius, pigo, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Praėjusį mėnesį jų vidutinė kaina mažėjo 0,3 proc. iki 911 eurų už kvadratinį metrą. Skelbiama, jog nepaisant besitęsiančio tokių butų pigimo daugumoje pagrindinių Latvijos sostinės „miegamųjų“ rajonų, vasarį nebrangių butų pasiūlos beveik neliko.

Atsižvelgus į aplinkos ministerijos užsakytą tyrimą, galima pastebėti, kad gyventojams, modernizavusiems savo daugiabutį iki A energetinio efektyvumo klasės, finansinė nauda yra itin didelė. Tiesa, renovacijos kainuoja daugiau, tačiau skirtumas nėra žymus, o praėjus 20 metų laikotarpiui sutaupyta suma už šildymą yra didesnė nei 200 tūkst. Eur.

Gyventojai, norintys renovuoti senus daugiabučius, nuo vasario 24 d. gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti ir sutaupyti sąskaitas už šildymą. Aplinkos projektų valdymo agentūra primena, kad pareiškėjams reikės atitikti tam tikras keliamas sąlygas. Svarbiausia jų – pasiekti A energetinio naudingumo klasę.

Kauno savivaldybė rengiasi kvartalais renovuoti sovietmečiu statytų daugiabučių rajonus. Kaip penktadienį pranešė miesto savivaldybė, Kaunas ruošiasi transformuoti ligšiolinę programą „Svajonių kiemas“ ir parengė urbanistinę studiją su konkrečiais siūlymais. Balandžio pradžioje viziją planuojama pristatyti kauniečiams. Kauno savivaldybės įmonė „Kauno planas“ pagal urbanistinę studiją pradėjo rengti kvartalų išplanavimo schemas, jos vėliau bus derinamos su gyventojais.

  Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose sausį, kaip ankstesnius penkis mėnesius, pigo. Praėjusį mėnesį jų vidutinė kaina sumažėjo 0,2 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Skelbiama, jog pirmąjį šių metų mėnesį tokie butai nedaug pigo daugumoje pagrindinių Latvijos sostinės „miegamųjų“ rajonų. Rinkos tarpininkės duomenimis, per metus (palyginti su praėjusių metų sausiu) senos statybos butai Rygoje pabrango vidutiniškai tik 1,3 proc.

Viena dažniausių priežasčių, dėl ko gyventojai kreipiasi į būsto administratorius – problemos, susijusios su vandentiekio avarijomis. Pasenusi vamzdynų sistema, santechnikos brokai bei žmonių neatsakingumas – visa tai gali baigtis ne tik savo buto, bet ir kaimynų užliejimu. Ekspertai sako, kad prasiveržęs vanduo pridaro žalos ir už dešimtis tūkstančių eurų, tačiau ne visi gyventojai noriai imasi prevencinių priemonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dujų balionų keitimui alternatyviais energijos šaltiniais daugiabučiuose Energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė skyrusi dar 3,8 mln. eurų. Tai numatyta energetikos ministro Dainiaus Kreivio įsakyme. Kaip ir ankstesniais metais parama vienam butui sieks iki 726 eurų. Ministerijos teigimu, šiuo metu šalyje dar yra apie 570 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Tuo metu paramos priemone ankstesniais metais jau pasinaudojo daugiau kaip tūkstantis daugiabučių namų.

Visapusę daugiabučių namų priežiūrą vykdantis „Mano BŪSTAS“ pernai pagerino visus esminius veiklos rodiklius. Į tai netruko sureaguoti ir įmonės klientai. Palyginti su ankstesniais metais klientų, kurie rekomenduotų „Mano BŪSTO“ paslaugas, padaugėjo beveik ketvirtadaliu. Praėjusiais metais „Mano BŪSTAS“ pirmenybę teikė klientų aptarnavimo ir atliekamų darbų kokybės užtikrinimui, o taip pat – stiprios komandos formavimui, kuri dar geriau atlieptų daugiabučių namų gyventojų lūkesčius.

Nors valstybė kelia kartelę daugiabučių renovacijai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas nemano, kad tai taps neįkandama prabanga gyventojams. Ministro teigimu, netrukus bus sukurta tvarka, kuri leis gyventojams patiems apsispręsti, ką daryti su nusidėvėjusiais, jau ne antrą ir ne trečią dešimtmetį skaičiuojančiais daugiabučiais. Vienas iš kelių... juos griauti.

Daugiabučių gyventojai sprendimus kai kuriais klausimais nuo kitų metų kovo galės priimti pakartotiniame susirinkime dalyvaujant penktadaliui savininkų, o garažų bendrijų savininkams kvorumas nebūtų reikalingas.  Seimas penktadienį priėmė tokias Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama spręsti gyventojų neaktyvumo problemą: už balsavo 103 Seimo nariai, o susilaikė du.

Sušaukti visuotinį daugiabučio bendrijos susirinkimą bus paprasčiau – nuo 2023 metų kovo juos galės šaukti penktadalis gyventojų, o ne ketvirtadalis, kaip dabar.      Seimas antradienį priėmė tai numatančias Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas: už balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o penki susilaikė.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gruodžio 12 dieną skelbs kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, o jo metu bus išdalyta 100 mln. eurų paramos.  „Šis kvietimas išryškina strategines daugiabučių namų atnaujinimo programos kryptis – einame į aukštesnę energinio naudingumo klasę bei prioritetą teikiame kvartalinei daugiabučių namų renovacijai“, – pranešime teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Daugiabučių renovaciją valstybė rems tik tada, kai atnaujinant pasiekiama B ar aukštesnė pastato energinė klasė, pranešė Aplinkos ministerija. Ministerijos pasiūlytiems valstybės paramos daugiabučiams atnaujinti pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė. „Vienas svarbiausių pakeitimų – keliami aukštesni reikalavimai teikiant valstybės paramą energinio efektyvumo didinimo priemonėms.

Prieš tris mėnesius paskelbusi kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui  Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) gavo 66 paraiškas, prašoma finansuoti darbus už 2,3 mln. eurų. Kaip penktadienį pranešė agentūra, 43 daugiabučių siekia ne tik modernizuoti šilumos punktą, bet ir susitvarkyti šilumos sistemą. Likusiuose planuojama atnaujinti tik šilumos punktą.

Šiemet gali būti baigta daugiau nei 400 daugiabučių renovacija – ketvirtadaliu daugiau nei pernai, sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovė. Pasak Gintarės Burbienės, rangovų dar neturi 340 dėl renovacijos apsisprendusių daugiabučių, todėl bus aiškinamasi, kodėl procesas stringa.

Daugiabučių namų finansavimo modelis yra išsisėmęs ir turi būti keičiamas, sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.  „Mano nuomone, šiandien tas finansavimo modelis, kuris yra taikomas, yra išsisėmęs, reikėtų ieškoti naujų sprendimų, naujo finansavimo modelio, kuris užtikrintų, kad renovacija vyktų pagal tą planą, kurį yra pasitvirtinusi Aplinkos ministerija“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Gedvilas.

Seimas palengvino daugiabučių gyventojų susirinkimų skelbimo ir sprendimų priėmimo tvarką – antrą kartą balsuojant dėl to paties klausimo sprendimą priimti bus galima ne mažiau kaip ketvirtadalio savininkų balsais. Dabar turi balsuoti pusė ar daugiau gyventojų.   Tokia tvarka bus taikoma, jei pirmas susirinkimas nebus įvykęs nesusirinkus daugiau kaip pusei gyventojų.

Praėjusią žiemą šildymoms kainoms šokus į rekordines aukštumas, daugelis gyventojų su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono, ypač todėl, kad kainos, anot ekspertų nemažės, o priešingai – didės. Šį kainų augimą jaučia ne tik gyventojai, namus šildantys iškastiniu kuru, bet ir gyvenantys energiškai neefektyviuose daugiabučiuose, kurie švaisto šilumą.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina rugpjūtį sumenko 1 proc. iki 1122 eurų už kvadratinį mėnesį. Kainų sumažėjimas įvyko pirmąkart nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020-aisiais, pranešė viena didžiausių rinkos tarpininkių „Latio“. Anot jos ekspertų, kainų nuosmukį lėmė keli veiksniai, todėl tikėtina, kad jos mažės dar kelis mėnesius, iki metų pabaigos kritimas gali pasiekti 6 procentus.

Už rūkymą daugiabučių balkonuose trijuose šalies didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – per pusantrų metų nubausta 30 žmonių. 29 baudos skirtos Kauno gyventojams, vienas žmogus nubaustas Klaipėdoje. Tuo metu sostinėje rūkantys balkonuose asmenys įspėti žodžiu. Draudimai – 2 tūkst. daugiabučių Kaip BNS sakė Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis, šiuo metu mieste rūkyti negalima 323 daugiabučių namų balkonuose.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie š. m. liepos 28 d. paskelbtą kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Paraiškų bus laukiama iki 2023 m. liepos 27 d., tačiau kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau, jeigu bus išnaudotos skirtos lėšos.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, užsakė kiekybinį visuomenės nuomonės tyrimą*, kuris parodė, kad net 89 proc. šalies gyventojų pritaria, jog renovacija prisideda prie tvaraus išteklių naudojimo. Gauti duomenys, lyginant su 2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, taip pat parodė, jog gyventojų suvokimo rodiklis išaugo 4 procentiniais punktais. Pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc.

Dar net neprasidėjus vadinamajam „didžiajam Vilniaus kraustymuisi“, kai į sostinę suplūsta studentai ir ieško būsto nuomai, buto jau dabar gali tekti paieškoti su žiburiu. Vilniuje – nuomojamo būsto deficitas. Butai, anot nekilnojamojo turto brokerių, išnuomojami vos per dieną, o konkuruoti dėl būsto tenka net su šalį užplūdusiais baltarusiais IT specialistais, kurie už nuomą leidžia sau mokėti brangiai. Nuomos kainos Vilniuje išaugo net trečdaliu.

Savo būstus renovuojantys ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai, kurių būstų plotas viršija 1,5 tūkst. kv. m., pastate turi įsirengti saulės elektrines. Tiesa, energiją bendrojo naudojimo reikmėms generuojančią jėgainę gali įsidiegti ir mažesniuose namuose gyvenantys programos dalyviai. Šios priemonės padeda ne tik sutaupyti, bet ir didina gyventojų energetinę nepriklausomybę bei prisideda prie klimato kaitos pažabojimo.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyviai vis dažniau pasiryžta į renovaciją investuoti papildomai ir priima sprendimą diegti atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Apie šių priemonių naudą, įrengimą būstuose ir perspektyvas ateityje pasakoja Ramūnas Gatautis, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras. R. Gataučio teigimu, AEŠ naudojančių technologijų plėtra yra vienas iš kertinių Europos Sąjungos ir Lietuvos siekiamų tikslų.

Savo daugiabučius renovuojantys gyventojai gali prisidėti prie klimato kaitos pažabojimo ir investuoti į įvairias atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Tokį sprendimą priėmė ir prieš šešerius metus modernizuoto, Kaune, Dujotiekio g. 21 stovinčio dvylikaaukščio gyventojai, kompleksinės renovacijos metu įsirengę šilumos siurblį gruntas-vanduo ir stebėję didžiulius sutaupymus.

Į daugiabučių renovacijos procesus įsitraukę šalies gyventojai gali aplinką tausoti ne tik didindami energinį būsto efektyvumą, bet ir įsidiegdami atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Tarp jų – ir šilumos siurblys gruntas-vanduo, dar vadinamas geoterminiu šildymu.

Savo daugiabučius renovuojantys gyventojai gali pastate įsidiegti kelias skirtingus atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas, kurių įrengimą dalinai kompensuoja valstybė. Vienos iš šių priemonių – šilumos siurblys oras-vanduo ir koja kojon tiek su juo, tiek kitais aplinkai draugiškais ištekliais žengianti šilumos saugykla.

Būstų renovacija padeda kovoti ne tik su aukštomis šildymo sąskaitomis, bet ir su aplinkos tarša. Tiesa, papildomai sutaupyti ir prisidėti prie klimato kaitos pažabojimo norintys Daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) programos dalyviai gali pastate įsirengti įvairius atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ), pavyzdžiui, saulės jėgaines ar saulės kolektorius.

Siekdama paspartinti būstų renovacijos procesus šalyje ir tokiu būdu pažaboti klimato kaitą, valstybė skiria paramą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantiems žmonėms. Parama yra skiriama ne tik tiems gyventojams, kurie įsidiegia energinį daugiabučio efektyvumą gerinančias priemones, bet ir atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) į namą integruojantiems butų savininkams. Na o dalis skurdžiausiai besiverčiančių žmonių už savo pastato renovaciją nesumoka nė cento.

Paskutinio aplinkos ministro kvietime teikti paraiškas daugiabučių renovacijai sąlygose atsirado naujas reikalavimas – renovuojami namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms, jeigu tam yra tinkamos aplinkybės.

Klimato kaita – vis didėjanti problema, kurią daugelis mūsų sprendžia savaip – vieni rūšiuoja atliekas, ir atsisako plastiko, kiti keliones automobiliu iškeičia į viešąjį transportą ar dviratį. Prie tvarios aplinkos ir švarios ateities kūrimo gali prisidėti kiekvienas, bet ar kada pagalvojote, ar jūsų gyvenamasis namas yra draugiškas aplinkai?  Europos Komisijos duomenys rodo, jog pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro apie 36 proc.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina per praėjusį mėnesį nepakito, o per pirmąjį pusmetį pakilo 8 proc. iki 974 eurų už kvadratinį metrą, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Nuo metų pradžios butų kainos išaugo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose, o didžiausias kainų šuolis – 13 proc. – užfiksuotas pigiausiuose rajonuose – Vecmilgravyje ir Bolderajoje.

 Aplinkos ministerija, pasitelkusi išorės ekspertus, rengia galimybių studiją, kuria norima suformuoti galimybes renovuoti arba visai nugriauti prastos būklės sovietmečiu statytus daugiabučius, penktadienį rašo portalas delfi.lt.  Šia galimybių studija planuojama įsivertinti galimus perstatymo modelius, jų galimus finansavimo šaltinius, daugiabučių gyvenamųjų namų atranką, pagal kokius kriterijus bus atrinkti gyvenamieji kvartalai.

Kaip išlaisvinti būsto administratorių įkaitais tapusius gyventojus? Savivaldybės nuolat sulaukia gyventojų skundų, kad namų administratoriai užverčia gyventojus neaiškiomis sąskaitomis už nežinomus darbus, o tam, kad pasikeistų administratorių reikia kreiptis net į teismą. Seimas ir aplinkos ministerija ieško būdų pažaboti administratorius: kalba apie baudų didinimą piktybiškai veikiančiam verslui bei kitus sprendimus.

Butų savininkai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, gali pasinaudoti valstybės skiriama finansine parama – kreditais su lengvatinėmis palūkanomis gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui. Taip pat būtų savininkams, turintiems teisę gauti kompensacijas už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinkos dalyviai iš esmės pritaria Vyriausybės planams, kad naujuose visuomeniniuose pastatuose ar dideliuose daugiabučiuose būtų įrengtos slėptuvės, tačiau teigia, jog tai pabrangins projektus. Verslininkai teigia, jog slėptuvių įrengimo privačiuose pastatuose sparta priklausys ir nuo to, kiek valstybė sutiks prisidėti.

Netikėtos naujienos senų daugiabučių gyventojams. Aplinkos ministerija svarsto, ar nereikėtų Lietuvai apsivalyti nuo pačių seniausių daugiabučių ir juos ne renovuoti, o tiesiog nugriauti ir statyti naujus. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, dalies namų visoje šalyje neapsimoka renovuoti, o kiek tokių daugiabučių yra, atsakys užsakyta galimybių studija. Tiesa, kur vykdant darbus apsistotų griaunamų namų gyventojai ir ar turėtų prisimokėti už naują būstą, negali atsakyti ir pati ministerija.

Nors padidėjęs daugiabučio energinis efektyvumas visuomet buvo viena ir pagrindinių priežasčių renovacijai, augančios šildymo kainos gyventojus skatina vis dažniau susimąstyti apie savo būsto modernizaciją. Be įprastų energetinio efektyvumo didinimo priemonių butų savininkai teigia besidomintys ir galimybėmis įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Daugelis daugiabučiuose gyvenančių lietuvių turėtų suklusti. Aplinkos ministerija planuoja, kad dalį jų reikėtų nugriauti ir toje vietoje statyti naujus statinius. Tačiau kur dėsis nugriautų namų savininkai ir kiek reikės mokėti už naują būstą? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų turėtų atsakyti galimybių studija, kurios viešojo pirkimo konkursą Aplinkos ministerija ir rengia.

Senų, energiškai neefektyvių daugiabučių renovacijos poreikis Lietuvoje sparčiai auga – tai parodė ir paskutinis aplinkos ministro kvietimas, pagal kurį iš viso buvo gauta beveik 800 paraiškų, o jų įgyvendinimui bus skiriamas daugiau nei 435 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma daugiau nei 670 daugiabučių renovacija už daugiau kaip 300 mln. eurų.

Baigusi vertinti paskutinio aplinkos ministro kvietimo daugiabučiams renovuoti gautas paraiškas iš Lietuvos gyventojų, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dalinasi šio kvietimo statistika ir tendencijomis. Iš viso buvo sulaukta itin didelio kiekio paraiškų – 785 (788 daugiabučiams atnaujinti), iš kurių, po APVA vertinimo, tinkamomis įgyventi buvo pripažintos 781 (784 daugiabučiams atnaujinti). Informuojama, kad bendra šių paraiškų įgyvendinimo investicijų suma sieks daugiau nei 435 mln.