„Tyrimas buvo atliktas siekiant išsklaidyti mitą, kad pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę – itin brangu, norėjome nešališkų ekspertų vertinimo ir įrodymų, jog A klasę pasiekti įmanoma ir jog tai finansiškai apsimoka. Jeigu imtume C klasės energinio efektyvumo pastatą kaip bazinį, gyventojams siekti B klasės yra 3 proc. brangiau, o A klasės – 23 proc. brangiau.
Kalbant skaičiais, jeigu gyvenate standartiniame 2 kambarių bute, kurio plotas 50,8 kv. m, už C ir žemesnės energinio efektyvumo klasės renovuotą daugiabutį kas mėnesį turėsite mokėti 71,12 Eur, B – 73,15 Eur, o A klasės – 80,85 Eur“, – pasakoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Skaičiuojama, kad modernizavus gyvenamąjį namą iki A energinio naudingumo klasės per metus jis praranda maždaug 8 kartus mažiau šiluminės energijos. Be to, nusprendus atnaujinti daugiabutį iki A energinio naudingumo klasės, lyginant su B klase, po 20 metų namo gyventojai būtų sutaupę 204 253 Eur, skaičiuojant pagal šių dienų šilumos kainas, tuo metu energijos pavyktų išsaugoti net 1 571 176,8 kWh.
Atsižvelgus į visus kriterijus – investicijų ekonominį naudingumą, nekilnojamojo turto vertės augimą, prie šiltnamio efekto prisidedančių dujų kiekio sumažinimą – akivaizdu, kad gyventojams abejoti dėl A energinio naudingumo klasės pasirinkimo modernizuojant seną daugiabutį neverta.
Kokiais būdais užtikrinamas energetinis efektyvumas?
Modernizacijos metu, visoms trims – A, B ir C – energinio naudingumo klasėms naudojamos šios priemonės: šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas, saulės kolektorių įrengimas, išorės atitvarų šiltinimas, langų ir išorinių durų keitimas, balkonų įstiklinimas, natūralaus vėdinimo sistemos atnaujinimas ar rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas, bendrojo naudojimo elektros inžinierių sistemų bei apšvietimo atnaujinimas, vėdinamas fasadas.
Gyventojams pasirinkus B ir A klases, papildomai apšiltinamos rūsio perdangos, be to, skiriasi atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės pagal norminius reikalavimus. Į A klasės priemones įeina ir rekuperacinės vėdinimo sistemos butuose įrengimas, siekiant užtikrinti norminius higienos reikalavimus.
„A energinio naudingumo klasė yra XXI amžiaus sprendimas – vėdinimas, gryno oro įtraukimas, ventiliacinės sistemos, atsinaujinantys energetiniai ištekliai (pavyzdžiui, saulės kolektoriai vandeniui šildyti ant stogų). Atlikta studija rodo, jog tai nėra žymiai brangiau, negana to – toks daugiabučio atnaujinimas sumažina šilumos sąskaitas iki 8 kartų, lyginant su B klase. Todėl, be išimties, kiekvienas daugiabutis Lietuvoje gali būti atnaujintas iki A energinio naudingumo klasės ir valstybės parama vis labiau bus kreipiama būtent į šią klasę“, – sako S. Gentvilas.
Jam pritaria ir Gediminas Šilanskas, analizę atlikusios nepriklausomos inžinerinių sistemų projektavimo ir energinio efektyvumo konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovas: „Sutaupymai priklauso nuo esamo pastato būklės, bet jie siekia apie 40-70 proc. esamų sąskaitų.“
Tuo metu, neseniai persikrausčiusi į renovuotą daugiabutį Vilnietė Vilūnė džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe: „Tikrai 100 proc. galiu pasakyti, jog tai yra pasiteisinęs dalykas, vien dėl to, kiek moku už šildymą – jis stipriai atpigo.“
Norintys pagerinti savo daugiabučių energetinį efektyvumą iki A klasės kviečiami teikti paraiškas
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), kuri administruoja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Lietuvoje primena, kad nuo vasario 24 d. Lietuvos gyventojai, norintys renovuoti savo gyvenamąjį daugiabutį, gali teikti paraiškas pagal naujausią aplinkos ministerijos paskelbtą kvietimą, kurio pagrindinė sąlyga – pasiekti A energinio naudingumo klasę.
Paraiškas šiam kvietimui per Agentūros APVIS sistemą gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriai, savivaldybės bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai.
Kvietimo metu nebus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas, o jo įgyvendinimui numatyta 410 mln. Eur.
Be to, APVA informuoja, kad iki š. m. gegužės 31 d. yra pratęstas kvietimas teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, pagal kurį valstybės parama bus skiriama tik tiems projektams, kurie pasieks B ir aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę. Kvietimui skirta 100 mln. Eur suma, o jeigu bus sulaukta daugiau paraiškų, viršijančių kvietimo lėšų sumą, joms bus taikomas konkursinis atrankos metodas.
„Šis kvietimas išryškina strategines daugiabučių namų atnaujinimo programos kryptis – einame į aukštesnę energinio naudingumo klasę bei prioritetą teikiame kvartalinei daugiabučių namų renovacijai“, – tvirtina APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje: https://modernizuok.apva.lt/
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė
