daugiabučiai

Klimato kaita – vis didėjanti problema, kurią daugelis mūsų sprendžia savaip – vieni rūšiuoja atliekas, ir atsisako plastiko, kiti keliones automobiliu iškeičia į viešąjį transportą ar dviratį. Prie tvarios aplinkos ir švarios ateities kūrimo gali prisidėti kiekvienas, bet ar kada pagalvojote, ar jūsų gyvenamasis namas yra draugiškas aplinkai?  Europos Komisijos duomenys rodo, jog pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro apie 36 proc.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina per praėjusį mėnesį nepakito, o per pirmąjį pusmetį pakilo 8 proc. iki 974 eurų už kvadratinį metrą, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Nuo metų pradžios butų kainos išaugo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose, o didžiausias kainų šuolis – 13 proc. – užfiksuotas pigiausiuose rajonuose – Vecmilgravyje ir Bolderajoje.

 Aplinkos ministerija, pasitelkusi išorės ekspertus, rengia galimybių studiją, kuria norima suformuoti galimybes renovuoti arba visai nugriauti prastos būklės sovietmečiu statytus daugiabučius, penktadienį rašo portalas delfi.lt.  Šia galimybių studija planuojama įsivertinti galimus perstatymo modelius, jų galimus finansavimo šaltinius, daugiabučių gyvenamųjų namų atranką, pagal kokius kriterijus bus atrinkti gyvenamieji kvartalai.

Kaip išlaisvinti būsto administratorių įkaitais tapusius gyventojus? Savivaldybės nuolat sulaukia gyventojų skundų, kad namų administratoriai užverčia gyventojus neaiškiomis sąskaitomis už nežinomus darbus, o tam, kad pasikeistų administratorių reikia kreiptis net į teismą. Seimas ir aplinkos ministerija ieško būdų pažaboti administratorius: kalba apie baudų didinimą piktybiškai veikiančiam verslui bei kitus sprendimus.

Butų savininkai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, gali pasinaudoti valstybės skiriama finansine parama – kreditais su lengvatinėmis palūkanomis gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui. Taip pat būtų savininkams, turintiems teisę gauti kompensacijas už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinkos dalyviai iš esmės pritaria Vyriausybės planams, kad naujuose visuomeniniuose pastatuose ar dideliuose daugiabučiuose būtų įrengtos slėptuvės, tačiau teigia, jog tai pabrangins projektus. Verslininkai teigia, jog slėptuvių įrengimo privačiuose pastatuose sparta priklausys ir nuo to, kiek valstybė sutiks prisidėti.

Netikėtos naujienos senų daugiabučių gyventojams. Aplinkos ministerija svarsto, ar nereikėtų Lietuvai apsivalyti nuo pačių seniausių daugiabučių ir juos ne renovuoti, o tiesiog nugriauti ir statyti naujus. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, dalies namų visoje šalyje neapsimoka renovuoti, o kiek tokių daugiabučių yra, atsakys užsakyta galimybių studija. Tiesa, kur vykdant darbus apsistotų griaunamų namų gyventojai ir ar turėtų prisimokėti už naują būstą, negali atsakyti ir pati ministerija.

Nors padidėjęs daugiabučio energinis efektyvumas visuomet buvo viena ir pagrindinių priežasčių renovacijai, augančios šildymo kainos gyventojus skatina vis dažniau susimąstyti apie savo būsto modernizaciją. Be įprastų energetinio efektyvumo didinimo priemonių butų savininkai teigia besidomintys ir galimybėmis įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Daugelis daugiabučiuose gyvenančių lietuvių turėtų suklusti. Aplinkos ministerija planuoja, kad dalį jų reikėtų nugriauti ir toje vietoje statyti naujus statinius. Tačiau kur dėsis nugriautų namų savininkai ir kiek reikės mokėti už naują būstą? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų turėtų atsakyti galimybių studija, kurios viešojo pirkimo konkursą Aplinkos ministerija ir rengia.

Senų, energiškai neefektyvių daugiabučių renovacijos poreikis Lietuvoje sparčiai auga – tai parodė ir paskutinis aplinkos ministro kvietimas, pagal kurį iš viso buvo gauta beveik 800 paraiškų, o jų įgyvendinimui bus skiriamas daugiau nei 435 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma daugiau nei 670 daugiabučių renovacija už daugiau kaip 300 mln. eurų.

Baigusi vertinti paskutinio aplinkos ministro kvietimo daugiabučiams renovuoti gautas paraiškas iš Lietuvos gyventojų, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dalinasi šio kvietimo statistika ir tendencijomis. Iš viso buvo sulaukta itin didelio kiekio paraiškų – 785 (788 daugiabučiams atnaujinti), iš kurių, po APVA vertinimo, tinkamomis įgyventi buvo pripažintos 781 (784 daugiabučiams atnaujinti). Informuojama, kad bendra šių paraiškų įgyvendinimo investicijų suma sieks daugiau nei 435 mln.

Šiemet Vilniuje dėl nusidėvėjimo ir galimo pavojaus keleivių gyvybei, sveikatai bei aplinkai planuojama išjungti 85 liftus. Daugiausiai tokių liftų yra Žirmūnų, Viršuliškių, Karoliniškių bei Lazdynų rajonuose. Tiesa, išjungimo galima lengvai išvengti – tereikia, daugiabučio namo gyventojams sutikus, laiku imtis remonto, modernizavimo ar lifto keitimo darbų.

Ukrainoje – 17-oji karo diena. Vasario 24-ąją į šalį įsiveržusios Rusijos pajėgos nors savo greitų tikslų ir nepasiekė, kariniai veiksmai sekina Ukrainą. Ji kaltinama ir karo nusikaltimais, dėl kurios gresia net Hagos tribunolas. Ukrainos valdžios atstovai ne kartą teigė, kad tai, ką šalyje išdarinėja rusų kariai yra sunkiai suvokiama. Nevengiama atakuoti ligoninių, gimdymo namų. Apšaudomi humanitariniai koridoriai. Bombarduojami gyvenamieji rajonai, daugiabučių kiemai.

Vieno Plungės daugiabučio gyventojai sulaukė visai ne šventinių naujienų. Miesto valdininkai juos informavo, kad jų namas yra avarinės būklės ir jį reikės nugriauti. Anksčiau namas priklausė savivaldybei, tačiau valdininkai pakėlė nuomos kainas ir taip privertė žmonės savo avarinius butus išsipirkti, o dabar paskelbė, kad namą griaus. Žmonės jaučiasi apgauti ir dabar nerimauja, kur teks gyventi.

Kauniečiai piktinasi dėl dūmijančio kamino Dainavos rajone, čia jis rūksta vos už kelių metrų nuo gyvenamų daugiabučių ir smardina namus ir verčia gyventojus uostyti degėsių kvapą. Institucijos pažeidimų neužfiksavo. „Kreipiausi į aplinkosaugą, NVSC ir Kauno savivaldybę dėl dūmų rūkstančių iš pastato(esančio adresu Kovo 11-osios g. 67B,Kaunas) kamino. Šis pastatas yra vieno aukšto aukščio, o jo kaminas nesiekia dviejų metrų aukščio.

Garsiausia pasaulio operos solistė Asmik Grigorian apsilankiusi TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ nustebino laidos vedėjus savo neįtikėtinais vaikystės potyriais. Solistė pasakojo, kad vaikystėje su draugais šokinėdavo per dvylikaaukščių stogus. „Suaugus jau linksta keliai, kai žiūri iš aukštai nuo stogo žemyn, o vaikystėje tai Dieve... Nuo stogo ant stogo per dvylikaaukščius šokinėdavome ir nieko. Jėzau, mama nežino“, – sakė A. Grigorian.

Pastaruoju metu plačiai kalbama apie įvairialypę namų modernizavimo naudą: renovuotuose būstuose gyvenantys žmonės gali džiaugtis ne tik didesniu komfortu, bet ir mažesnėmis šildymo išlaidomis. Nors gerųjų renovacijos pavyzdžių Lietuvoje nestinga, nuo galutinio sprendimo atnaujinti savo namą gyventojus dažnai atbaido baimės, susijusios su finansiniais modernizacijos aspektais. Remiantis reprezentatyvaus visuomenės tyrimo duomenimis – net 83 proc.

Anksčiau Lietuvoje daugiabučių modernizacija buvo kontraversiška tema, apgaubta mitų ir nepasitikėjimo skraiste. Vis dėlto, paskutiniais metais vis mažiau šalies gyventojų reikia skatinti priimti šį sprendimą, kadangi jie patys aktyviai domisi renovacijos galimybėmis bei atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) įrengimu. Ekspertų teigimu, tai paaiškinti galėtų ne tik augantis susidomėjimas aplinkosauga, bet ir ženkliai šoktelėjusios elektros bei šildymo kainos.

Pastatų sektoriuje dabar yra neišnaudotų resursų kovoje su klimato kaita. Europoje net 75 proc. pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų. Po renovacijos pasiekti energinių sąnaudų sutaupymai gali  padėti ženkliai sumažinti CO2 emisijų kiekį. Ypatingai reikšmingas klimato kaitos mažinimui yra atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau – Programa) vertina teigiamai ir norėtų, jog jų gyvenamasis daugiabutis taip pat būtų atnaujintas. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas. Tyrime dalyvavo 1013 nuolatinių Lietuvos gyventojų iš visos šalies, 416 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Net 83 proc.

Už rūkymą daugiabučių balkonuose trijuose šalies didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – iki šiol nubausti vos keli žmonės, visi pažeidimai fiksuoti laikinojoje sostinėje. Tuo metu sostinėje ir uostamiestyje rūkantys balkonuose asmenys įspėti žodžiu. Vieniems – baudos, kitiems – įspėjimas žodžiu Kaip BNS sakė Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis, šiuo metu mieste rūkyti negalima 282 daugiabučių namų balkonuose.

Beveik kas ketvirtas liftas Vilniaus daugiabučiuose – avarinės būklės. Nors liftų padėtis Vilniuje apgailėtina ir daugelis jų numatytą veikimo laikotarpį viršija beveik dvigubai, gyventojai savo senų liftų keisti naujais nenori ir suskumba kažką daryti tik tada, kai liftas jau būna išjungiamas.

Ištuštėjusios ugdymo įstaigos rajonuose uždaromos, o kol vieni pastatai trūnija nenaudojami, kiti – atgimsta naujam gyvavimui. Buvusi didžiulė Panevėžio vidurinė mokykla virsta šiuolaikiškais būstais. Panevėžio rajono buvusio vaikų darželio pastate kuriamas darželis seneliams. Deja, ne visi panašūs objektai tampa patrauklūs investuotojams. Pirkėjų neretai tenka laukti metų metus. O nugyventus pastatus kartais ir nugriauti.

Kviečiame susipažinti su renovacijos procesu, kurio metu vis dažniau taikomos ne tik standartinės modernizacijos priemonės, bet ir diegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai bei tvarkoma ir aplinka!  ...

Neretas vilnietis susiduria su galvos skausmu, kurgi pasistatyti mašiną, ypač kai daugiabučių kiemai užpildyti. Senos statybos namų gyventojai kartais priversti griebtis šiaudo: transporto priemones stato netinkamai, siaurindami išvažiavimus, užstodami šaligatvius ir panašiai. Nuo sausio įsigaliosiantis draudimas parkuotis prie įvažiavimų į kiemus problemos neišspręs, o Vilniaus savivaldybė siūlo gyventojams tvarkyti kiemus patiems.

Kviečiame susipažinti su renovacijos privalumais ir esminiais pokyčiais, atnaujinus daugiabutį!...

Vilniuje Antakalnio gatvėje esančio daugiabučio gyventojai išsigandę – orai šąla, šildymo sezonas „ant nosies“, o jų butai gali likti nešildomi. Renovacijos darbai name turėjo būti baigti dar prieš prasidedant vasarai, tačiau darbų pabaigos vis dar nematyti. Rangovai sako, kad darbai užtruko dėl pandemijos ir dėl sunkumų atsivežant darbuotojus iš Baltarusijos. Burzgiantys prietaisai praneša apie Vilniuje atliekamą Antakalnio gatvėje esančio 95-ojo namo renovaciją.

Sostinėje, kaip ir visoje Lietuvoje, pastaruoju metu kylant naujiems nekilnojamo turto (NT) objektams, kai kurie miestiečių akį patraukia labiau nei kiti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis skaitytojas susidomėjo naujai kylančiais daugiabučiais viename sostinės rajonų.   Vyras pastebėjo, kad naujai statomi namai „klijuojami“ iš skirtingų medžiagų ir susidomėjo, ar tik statytojai nebando sutaupyti būsimų gyventojų gyvenimo kokybės sąskaita.

Gelbėtojai pirmadienį ištraukė dar vieno žuvusiojo kūną iš po nuolaužų praeitą savaitę Floridoje iš dalies sugriuvusiame daugiaaukščiame name, todėl bendras patvirtintų aukų skaičius išaugo iki dešimties, o dar 151 žmogaus tebeieškoma, pranešė Majamio-Deido apygardos merė Daniella Levine Cava. „Šįryt ištraukėme dar vieną kūną. Taigi, [aukų] skaičius padidėjo iki dešimties.

Vilniaus daugiabučių gyventojams šansas susitvarkyti savo kiemus – įsirengti vaikų žaidimų, sporto aikšteles, automobilių stovėjimo vietas. Savivaldybė žada kompensuoti po 10-15 eurų už vieną kvadratinį metrą sutvarkytos teritorijos. Tiesa, kai kurie daugiabučių namų bendrijų savininkai skundžiasi, kad sunkiausia sutarti su pačiais gyventojais, mat žmonių norai skirtingi. Maža to, siekiant gauti paramą tenka pereiti ir biurokratijos pinkles.

Iki birželio pradžios daugiabučių gyventojai, norintys atsisakyti dujų balionų, galėjo teikti prašymus finansinei paramai gauti. Kaip nurodo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), per tris mėnesius nuo paraiškų teikimo pradžios gauta 917 daugiabučių namų prašymų kompensuoti išlaidas. Kitais metais bus prašoma skirti dar 10 milijonų eurų, kad ir kiti gyventojai galėtų pasikeisti dujų balionus, o tiems, kurie piktybiškai vengs atsisakyti, grės baudos.

Planuojantis teikti paraiškas daugiabučio renovacijai turės daugiau laiko. Atsižvelgus į didelį daugiabučių gyventojų susidomėjimą modernizacija ir ilgesnius sprendimų priėmimo terminus karantino metu pratęsiamas terminas. Teikti paraiškas daugiabučio renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą galima iki 2021 m. gruodžio 31 d. „Šiuo metu esame gavę jau daugiau nei 100 paraiškų.

Kultūros ministrui pasiūlius, o Seimo komitetui vienbalsiai pritarus, ketinama įteisinti naujas statybas šalia paveldo objektų, jeigu jos iškils vietoj senų, sovietinių statinių – tokių kaip garažai, sandėliukai, transformatorinės ir panašiai. Žmonės nerimauja, kad senamiesčius subjauros verslininkų kur tik įmanoma brukami daugiabučiai, tačiau politikai atkerta, kad nepasitikėti verslu negalima, o esamą tvarką jie kaip tik griežtina.

Seime kelią skinasi pataisos, kurios galėtų užtikrinti, kad daugiabučių kiemuose atsirastų daugiau vietos. Parlamentarai linksta pritarti, kad ne tik policijos pareigūnai galėtų nutempti Kelių eismo taisykles pažeidžiančius automobilius. Taip pat ruošiamasi patikslinti, kokiais atvejais transporto priemonės bus nutempiamos.

Ekologiško transporto, įskaitant paspirtukus, įsigijimui, šiemet planuojama skirti 58 mln. eurų. Tai numatyta Vyriausybei pateiktame Klimato kaitos programos sąmatos projekte. Klimato kaitos suvaldymo priemonėms šiais metais siūloma skirti iš viso 161,6 mln. eurų, pranešė Aplinkos ministerija.  4 mln. eurų numatyti mažai taršioms transporto priemonėms įsigyti (pernai 2762 žmonėms išmokėta 2,5 mln. eurų) ir 5 mln.

Vos įsigaliojus galimybei uždrausti rūkyti daugiabučių balkonuose, rūkorių kaimynai siunčia savivaldybėms prašymus. Be to, jau skelbiama, kuriuose daugiabučiuose yra draudžiama rūkyti. Oficialiame dokumente skelbiamos kelios dešimtys skirtingų gatvių pavadinimų, kur bus draudžiama rūkyti iš daugiabučių balkonų.

Aplinkos ministerija siūlo pakeitimus daugiabučių gyventojams. Valdžia planuoja įtvirtinti naują tvarką, kad sprendimai dėl daugiabučių būtų priimami ir nuotoliniu būdu. Naujienų portalo tv3.lt kalbintos pašnekovės sveikino idėją, tačiau pastebėjo, kad naujoji tvarka savyje slepia ne vieną grėsmę, o visiškas perėjimas prie nuotolinio balsavimo artimiausiu metu abejotinas. Aplinkos ministerija planuoja pakeitimus priimant sprendimus dėl daugiabučių namų.

Aplinkos ministerija nusiteikusi sukurti skaitmeninę platformą, į kurią būtų perkelta kuo daugiau informacijos, susijusios su daugiabučių namų priežiūra. Lėšų jai žadama ieškoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fonde (RRF).  Ministras Simonas Gentvilas neslepia, kad taip siekiama mažinti šešėlį daugiabučių sektoriuje,  padėti savivaldybėms kontroliuoti, kaip valdomi daugiabučiai, ir sudaryti sąlygas gyventojams lengvai rasti informacijos apie jų nuosavybę.

Vis daugiau gyventojų nusprendžia renovuoti savo seną daugiabutį namą. Šiuo metu svarstančių apie atsinaujinimą laukia papildomos galimybės įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius ir taip ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.  Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos naujausio kvietimo reikalavimus renovuojami namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms.

Vilniuje suplanuotas naujas gyvenamųjų dangoraižių tipo projektas, į kurį ketinama investuoti 28,5 mln. eurų. Pagal užsienio pavyzdžius plėtojami du 20-ies aukštų daugiabučiai prisidės prie Vilniaus dangoraižių centro kūrimo, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg“ projektas, kurio bendras plotas siekia apie 22 tūkst. kv. m., vystomas Viršilų g., šalia pagrindinių mikrorajono arterijų – Laisvės ir Pilaitės prospektų.

Nuo Naujųjų metų rūkantiems asmenims įsigaliojo nauji draudimai. Praėjusių metų spalio pradžioje Seimas priėmė įstatymą, kuriuo draudžiama rūkyti daugiabučių balkonuose. Šio draudimo nesilaikantiems asmenims gresia baudos iki 120 eurų.  Būstų savininkai, kurie paprašyti policijos nenurodys balkone rūkiusių asmenų asmens duomenų – vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso – galės būti baudžiami baudomis nuo 30 iki 60 eurų.

Bendrijos, administratoriai ir savivaldybių įmonės aktyviai talkino gyventojams, išreiškusiems norą savo namuose nebenaudoti suskystintųjų naftos dujų balionų. ESO primena, kad norintiems pasinaudoti valstybės teikiama negrąžinama parama ir gauti ją dar šiemet, visus darbus būtina atlikti iki lapkričio 30 d., pateikiant darbų užbaigimo aktus ir kitus privalomus dokumentus ESO.

Europos Komisija trečiadienį pritarė pastatų „Renovacijos bangos“ strategijai, kuria remiantis per ateinantį dešimtmetį bus siekiama bent dvigubai padidinti renovacijos mastą ir taip kovoti su klimato kaita. Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius BNS teigė, kad tai leis sumažinti į atmosferą išmetamų dujų kiekį, sumažins sąskaitas gyventojams, pagerins oro taršos rodiklius.

Rūkoriams – liūdnos dienos. Traukti žalingą dūmą balkone, terasoje ar lodžijoje taip paprastai nebepavyks. Nuo Naujųjų paprieštaravus kaimynui, tai bus draudžiama. Ieškoti atskiros rūkymo vietos teks ir kavinėse ar viešbučiuose. Seimūnai taip nusprendė ginti nerūkančiųjų teisę į švarų orą, tačiau ir patys neįsivaizduoja, kaip reikės draudimą įgyvendinti ir sugaudyti pažeidėjus. Marijampolietis Romualdas gyvena daugiabutyje ir šiandien jau kokį 10 kartą išeina į balkoną sutraukti cigaretės.

Pastaraisiais metais, nuosekliai augant daugiabučių renovacijos mastams, Lietuvos miestai ir jų daugiabučių namų kvartalai keičiasi neatpažįstamai. Šiandien sparčius renovacijos tempus demonstruoja Aukštaitijos regionui priskiriamos Panevėžio m. ir Biržų r. savivaldybės, kuriose renovuotų namų dalis siekia atitinkamai 22,4 ir 16,5 procentus.

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Suvalkijos regione, senų daugiabučių modernizacija pamažu įsibėgėja ir negrįžtamai keičia miestų veidus. Suvalkijos sostine tituluojama Marijampolė renovacijos srityje šiandien yra perkopusi 10 proc. ribą, o kaimyninė Vilkaviškio r. sav. ima pavyzdį ir sparčiai vejasi – šiuo metu renovuotų namų skaičius siekia 7,4 proc.

Dzūkija daugiabučių renovacijos srityje sparčiai juda į priekį: regionui priskiriama Druskininkų savivaldybė, kurioje modernizuota daugiau nei 36 proc. renovuotinų daugiabučių, yra renovacijos lyderė visoje šalyje. Tuo tarpu Varėnos rajono savivaldybė palaipsniui didina modernizacijos tempus: savivaldybėje renovuotų namų dalis perkopė jau 14 procentų ir toliau auga. Savivaldybių patirtis rodo, kad geriausias kokybiškų modernizacijos darbų garantas – betarpiškas bendradarbiavimas.

Vaizdingu kraštovaizdžiu ir piliakalnių gausa pasižymintis Žemaitijos regionas šiandien dar labiau gražėja – įgyvendinama daugiabučių namų renovacija negrįžtamai keičia tiek mažesnių, tiek didesnių miestų veidus. Daugiau nei 10 šalies savivaldybių apimančiai Žemaitijai neretai yra priskiriamas ir beveik visą Baltijos pajūrio ruožą aprėpiantis Mažosios Lietuvos etnografinis regionas, į kurį patenka tokie miestai kaip Klaipėda, Palanga ar Šilutė.

Didžiąją dalį Užnemunės apimančios Suvalkijos miestai pastaraisiais metais vis labiau keičiasi ir gražėja: atnaujinami seni daugiabučiai keičia regiono miestus ne tik vizualine, bet ir socialine prasme. Nuosekliai įgyvendinami daugiabučių renovacijos projektai skatina bendruomeniškumą, o tuo pačiu įkvepia kitų namų gyventojus imtis savo būsto atnaujinimo.