Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos naujausio kvietimo reikalavimus renovuojami namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms.
Paraiškos daugiabučiams renovuoti gali būti teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose regioniniuose padaliniuose) tiesiogiai arba naudojantis pašto ir kurjerių teikiamomis paslaugomis iki 2021 m. birželio 1 d.
Pagal naujausią kvietimą, gyventojams nusprendus gali būti diegiamos atsinaujinančių energijos šaltinių priemonės, o reikalavimas įsirengti saulės elektrines taikomas, jei daugiabučio namo renovacijos projektas pradėtas rengti po 2020 m. vasario 5 d. ir jei daugiabutyje yra techninės galimybės saulės jėgainei įrengti. Tokiems projektams ir priemonėms gali būti skiriama papildoma parama iki 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis.
Energija iš saulės
Lietuvos saulės energetikos asociacijos duomenimis, saulės jėgainės yra ilgalaikė ir tvari investicija, nes saulės moduliai net ir po 25 metų išlaiko 90 proc. galios. Per 7 metus jėgainės įrengimo kaštai pasidengia, o toliau elektros energija gyventojai naudojasi beveik nemokamai.
Įsidiegti saulės jėgainę nėra nei brangu, nei sudėtinga. Sename daugiabutyje vidutiniškai bendroms reikmėms per metus sunaudojama apie 3000 kWh elektros. Lietuvos sąlygomis 1 kW saulės elektrinės per metus pagamina apie 1000 kWh elektros. Tai reiškia, kad namui reikia 3 kW galios saulės elektrinės, kurios galutinė kaina su montavimu apytiksliai siektų 3-4 tūkst. Eur.
Anot Lietuvos saulės energetikos asociacijos specialistų, tokią saulės elektrinę nesunkiai turėtų sumontuoti bet kuri profesionali saulės sistemų montuotojų įmonė, kuri vėliau pasirūpina ir jėgainės priežiūra – kartą per metus apžiūri laidus ir jungtis, patikrina ar normaliai veikia kontaktai ir įtampos keitiklis. Tai gali atlikti kiekvienas elektrikas, susipažinęs su saulės elektrinėmis.
Žiemą sniego valyti nuo saulės jėgainės neverta, nes šiuo metų laikotarpiu šviesos yra mažai, todėl nevalant prarandama tik 4-6 proc. metinės energijos. Žinoma, jei kas nors sniegą, o pavasarį – ir dulkes nuvalo, saulės elektros jėgainė gali pagaminti šiek tiek daugiau.
Rekomenduojama įsirengti ir daugiau priemonių
Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta tikina, jog statant saulės jėgainę, galima kartu įsidiegti šilumos siurblį, kurio darbui naudojama jėgainės pagaminama elektra. Tai dažna praktika, nes toks variantas ekonomiškai patrauklus – sumažėja mokesčiai tiek už šildymą, tiek už elektrą.
Šilumos siurblys yra gamtai draugiškas įrenginys, neišskiriantis į aplinką jokių teršalų ir CO2. Iš aplinkoje esančio šilumos šaltinio – grunto, vandens ar oro – įrenginio pagalba išgaunama šiluma yra atiduodama namo šildymo sistemai. Vienas iš tokios sistemos privalumų visuomet turimas karštas vanduo – net tada, kai šilumos tinklai dėl kasmetinių profilaktinių darbų jo tiekimą laikinai sustabdo.
Įsirengti alternatyvius energijos šaltinius šildymui labiausiai yra skatinami tų daugiabučių gyventojai, kurių namai nėra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Tačiau pasinaudoti papildomu finansavimu gali ir daugiabučiai, gaunantys šilumą centralizuotai.
„Žalias“ pasirinkimas ir mažesnės išlaidos
Alternatyvūs energijos šaltiniai įdiegti beveik 80 modernizuotų daugiabučių namų. Vienas iš jų, esantis Marijampolėje, buvo pripažintas geriausiu 2019 metų renovacijos projektu. Čia energijos poreikis po priemonių įdiegimo sumažėjo daugiau kaip 80 proc., tokius sutaupymus leido pasiekti gyventojų pasirinkta geoterminio šildymo sistema. Šiuo metu įgyvendinami dar daugiau kaip 1500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti atsinaujinančius energijos šaltinius.
„Žalios“ energijos naudojimas – tai ne tik finansiniai sutaupymai gyventojams, bet ir reikšmingas indėlis į kovą su klimato kaita. Po senų daugiabučių renovacijos energinis efektyvumas vidutiniškai padidėja daugiau nei 60 proc., tai lemia ir ženkliai mažėjančias CO2 emisijas.
