Sunerimę visuomenininkai skelbia kultūros paveldo laidotuves – jie prašė politikų priimti įstatymą, kuris draustų naujų pastatų statybas šalia istorinių objektų, kaip dabar kartais pasitaiko.
„Visokie silikatinių plytų, ar dar kokie menkaverčiai sandėliukai pavirsta didžiuliais pastatais“, – sako Dailės istorikų draugijos atstovė Rasa Butvilaitė.
Žmonės pirštu baksnoja į Vilniuje, šalia bažnyčios, bei gynybinės Bastėjos iškilusius daugiabučius. Dėl to aktyvistai sukūrė peticiją, o jos pagrindu Seimo Kultūros komitetas nutarė sugriežtinti statybas saugomose teritorijose reglamentuojantį įstatymą, mat iki šiol galiojantys teisės aktai leidžia statybas tokiose vietose, jeigu sutariama su vietos valdininkais.
„Jokie statiniai negalės naujai atsirasti, tai yra kaip visa teritorija saugoma, ir nei mažo, nei didelio statinio negalės atsirasti“, – pasakoja Kultūros komiteto narys Arminas Lydeka.
Bet Kultūros ministras pateikė siūlymą dėl vienos išimties – leisti statybas, jeigu jos iškyla vietoj esančių sovietinių garažų, transformatorinių, sandėliukų ir panašiai. Seimūnai tam pritarė.
„Mes, viena vertus, galime tiesiog trypčioti palink juos ir kažkaip net kontraversiškai gausis, kad mes labiau juos saugome, nei, kad autentišką paveldą, bet kita vertus, šiuolaikinis gyvenimas irgi kelia iššūkių, galų gale, gal yra situacija, kad reikia elementaraus tualeto“, – teigia kultūros ministras Simonas Kairys.
Verslo lobistai politikams nurodė ir konkrečias vietas, kur norėtų statyti naujus pastatus. Viena jų – pačiame sostinės centre, Pranciškonų vienuolyno ansamblis. Šiuos garažus verslininkai nupirko už milijoną 300 tūkstančių eurų.
Anot lobistų, jeigu politikai neleis jų vietoje statyti naujo pastato, verslui nebus jokio intereso garažus nugriauti.
„Galbūt laikas visuomenėje mums pradėti pasitikėti vieni kitais, ir pradėti nuo tos pusės, nes viską uždraudus pasitikėjimo tikrai daugiau neatsiras“, – kalbėjo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Kitas verslo nurodytas pavyzdys – Raudondvario dvaras ir aplink esanti teritorija. Dalis pastatų ten saugomi, tačiau netrūksta ir sovietinio šlamšto. Seimui, Vyriausybei ir prezidentui patarianti valstybinė kultūros paveldo komisija siūlė drausti statybas visiškai, kaip nori ir visuomenininkai. Esą įstatymas tam geriausiai tinka, nes kitos tvarkos kartais neteisingai interpretuojamos.
„Turime puikią progą, galimybę, mes esame tik žmonės, mes esame laikini, gyvename ir dabar, o paveldo statiniai, tie svarbūs, nacionalinės reikšmės statiniai, jeigu mes jų nesunaikinsime, jie gyvens dar daug šimtų metų“, – sako komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė.
Kultūros ministras neneigia, kad kai kur nugriovus tokius objektus, gali iškilti daugiabučiai, tačiau atsakomybė tenka už paveldą atsakingiems valdininkams. O situacija su jais prasta. Jau turėjo būti sukurti specialūs dokumentai, kurie vieninteliai apibrėžtų kas galima, o kas ne saugomose teritorijose.
„Turime kompleksiškai žiūrėti ir visus kitus įstatymus, kurių apeiti turėtų neleisti tos kontroliuojančios institucijos ten yra didžiausia problema, tie žmonės, tie konkretūs valdininkai, kurie duoda leidimą daryti vieną ar kitą veiksmą ir paskui jie dingsta, kai negali surasti galų, be jokios abejonės, tai labai apmaudu ir turime kreipti didžiausią dėmesį“, – pasakoja V. Juozapaitis.
„Jiems kurti buvo išleista daugybė lėšų, rezultato mes neturime. 17 specialiųjų projektų yra pradėta kurti ir nebaigta. Kol to nebus aiškumo, kol nebus tų tokių klaidžių labirintų, mes visada turėsime skandalingas situacijas, kai galutiniame rezultate ir tų kaltų nebelieka“, – teigia kultūros ministras Simonas Kairys.
Komitete dirbantis opozicinis socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas iš pradžių nors ir palaikė aistras sukėlusias pataisas, tačiau kilus visuomenės nepasitenkinimui suskubo ieškoti saugiklių.
„Rekonstruoti ar statyti naujus statinius, kultūros vertybių registre neregistruotų pastatų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vietoje, negalima viršijant bendrą buvusių nugriautų pastatų tūrį. Jeigu buvo kažkoks sandėliukas, tai neturi atsirasti projekte kažkoks mansardinis namas, ar koks viešbutukas ir panašiai“, – kalbėjo kultūros komiteto narys Kęstutis Vilkauskas.
Seimo nariai šias pataisas su pasiūlymais turėtų svarstys kitą savaitę, o Kultūros paveldo departamento skaičiavimais, įstatymas palies per 1200 objektų visoje šalyje.
