Iš tolėliau pažvelgus į du pastatus, gali pasirodyti, kad jie kone liečiasi vienas su kitu. O prie sporto klubo pietinės ir rytinės pusės prisiglaudęs, beveik jį apkabinęs dygsta naujutėlaitis daugiabutis.
Spėriai vykstančių statybų vaizdas praeivių ir sporto klubo lankytojų žvilgsnius traukia Vilniaus Ozo gatvėje. O feisbuke pasirodžius šių statybų nuotraukoms, net pasipylė juokai, esą būsimiems gyventojams sporto klubas bus tikrąja ta žodžio prasme ranka pasiekiamas.
Internautai piktinasi ir tuo, kad tikrasis vaizdas smarkiai skiriasi nuo gražių vaizdų projekto internetiniame puslapyje – ten sporto klubo prie daugiabučio beveik nematyti.
Sporto klubo lankytojai neslepia – vaizdas keistas ir keliantis klausimų, ar pelno siekiantys statytojai nepažeidė atstumo tarp pastatų reikalavimų: „Nesinorėtų, užstoja, pavyzdžiui, kur baseino zona, irgi. Užstoja tas namas, aplinkui eina. Čia irgi tą kampą užstoja.“
Daugiabutis vaizdą pro kelis langus užstoja rytinėje pusėje. Dalį vaizdo užstoja baseino lankytojams pietuose. Tačiau sporto klubas į daugiabutį atsisukęs daugiausia aklina siena.
„Tai tas buvimas šalia netrukdo, kol, tarkime, gerai viskas sutvarkyta su izoliacija garso, nėra šalia kažkokios ventiliacijos mašinos, kurios išmestų garsą šalia gyventojų. Tai visi gyventojai turbūt įsivertina, kurie įsigyja, ir kai kurie dar mato, kaip privalumą. Gal žmonės sportuos kelis kartus į savaitę savo kieme“, – sako „Impuls“ sporto klubų vadovas Vidmantas Šiugždinis.
Bet ką gi pro savo langus matys daugiabučio gyventojai: „Jeigu šitą namą paliks, o „Impuls" nugriaus ir padarys krepšinio aikštelę, dar ką nors, atitrauks – tada taip. O jei paliks šitaip, tai man nepriimtina būtų, nenorėčiau gyventi taip.“
Tačiau sporto klubo niekas nugriauti neketina. Atvirkščiai: pasirodo prie jo išdygęs daugiabutis yra sporto paskirties pastato rekonstrukcija, kuriai savivaldybė išdavė leidimą 2018 m. Vilniaus savivaldybė tikina, statyba atitinka reikalavimus: „Esamas pastatas su būsimomis gyvenamosiomis patalpomis rekonstruojamas kaip vienas turtinis vienetas: požeminė dalis – sujungiama automobilių saugykla su esamo statinio patalpomis. Atstumai tarp korpusų to pačio pastato nenormuojami.“
„Paprastai tariant, sporto klubas ir prie pat jo baigiamas statyti daugiabutis – ne du atskiri pastatai, o vienas. Sujungtas požemine automobilių stovėjimo aikštele.
Tiesa, rengiant reportažą apie šias įdomias ir verslininkų lakios fantazijos pareikalavusias statybas, paaiškėjo, kad Statybų inspekcijai jos vis dėlto kelia klausimų ir bus atliekamas statinio patikrinimas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad planuoja atlikti šio objekto patikrinimą. Visgi dauguma butų jau turi šeimininkus.
„Mes jau į pabaigą, eina žmonės į butų apžiūras pačias“, – teigia „HOMA” vykdomoji direktorė Jurgita Kveselaitė.
Projektą vystančios NT bendrovės vykdomoji direktorė rodo koridorius ir butus. Sako, kad arčiausioje vietoje daugiabutį ir sporto klubą skiria mažiau nei 9 metrai: „Aš nesakau, kad čia tikrai fainas variantas, bet ir kainodara skiriasi, kaip aš rašiau. Kainodara buvo apie 30–40 proc. mažesnė nei viso projekto vidurkis.“
Iš 105 butų, į sporto klubą esą spoksos 6, dar 3 butų tik miegamųjų langai nukreipti į klubo sieną. Pigiausi butai, pasak pašnekovės, jau parduoti už 1300-1500 Eur už kv/m. Kiti butai šiame name įkainoti vidutiniškai 2200 Eur už kv/m.
„Čia yra viena žemė, kuri buvo sporto paskirties. Dėl to tokioje paskirtyje gali būti 51 proc. sporto paskirties patalpų ir 49 proc. gyvenamosios. Tai dėl to taip ir yra“, – kalbėjo J. Kveselaitė.
Ir tai tik vienas pavyzdys to, kaip ateityje gali atrodyti Vilnius: į sieną už kelių metrų atsiveriantys langai ir balkonai, gyvenimas arčiau kaimynų – vis dažnesnis vaizdas miestuose. Anot architektų – tai neišvengiama, kai kalbame apie statytojų pelnus.
„Panašu, kad link to ir einame. Miestas auga, plečiasi, kaina žemės kyla ir kiekvienas milimetras bus išnaudotas su kažkokia motyvacija ir pagrindimu. Vargu ar jau liks tokių tuščių teritorijų, kaip būdavo sovietmečiu“, – sako VGTU Architektūros katedros profesorius Gintaras Čaikauskas.
Šių metų pradžioje vidutinė buto kvadratinio metro kaina Vilniuje siekė beveik 1800 €. Per metus butų kainos Vilniuje išaugo maždaug dešimtadaliu.
