Laviruojant sausakimšuose didmiesčio kiemuose, kyla pavojus ne tik susinervinti, bet ir likti su apgadintu automobiliu. Portalo tv3.lt kalbintas saugaus eismo ekspertas pasakojo, kaip pats elgiasi tokioje situacijoje: „Kai nerandu vietos šalia savo namų, važiuoju aplink ratais, kol surandu kokią landą. Kartais toliau parkuojuosi, nes pasistatyti automobilį kieme prie namo laiptinės yra reta prabanga.“
Kiemuose – kova dėl vietų: sulaukia kaimynų priekaištų
Į portalą tv3.lt kreipėsi susirūpinusi vilnietė Saulė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.), teigdama, kad jos gyvenamoje gatvėje tenka su žiburiu ieškoti vietos automobiliui. Mergina skundėsi, kad maždaug 4 iš 7 savaitės dienų ji yra priversta mašiną statyti maždaug už pusės kilometro nuo namų, o pakliuvusi į savo daugiabučio kiemą, dar sulaukia ir kaimynų priekaištų.
„Dar neturiu didelio vairavimo stažo, todėl prigrūsti kiemai man kelia neapsakomą stresą. O kur dar ir kaimynų įspėjimai, pakelti valytuvai, užkišti rašteliai. Baisu, kad padangą koks piktesnis pradurs“, – tv3.lt pasakojo Saulė.
Vilnietė pasidalijo, kad dėl pastatyto automobilio yra gavusi 3 įspėjimus: dukart iš kaimynų, o likusį paliko šiukšliavežiai.
Saulė dalijosi istorija, kaip vieną sykį pastačiusi mašiną gretimame kieme, kitą rytą rado pakeltą valytuvą ir raštelį su trimis šauktukais: PRAŠOME STATYTI SAVO KIEME!!!
„Nustebau, nes, kiek žinau, tame kieme vietos nėra išpirktos, nėra nuosavos. Be to, kai statydavau ant kampo už 20 metrų, niekas manęs nejudindavo. Matyt, jie taip nori parodyti, kad akylai stebi kiemą“, – svarstė mergina.
Kitu atveju stambiagabaritė šiukšlių išvežimo mašina nesugebėjo manevruoti siaurame kieme, todėl paliko standartizuotą lapelį, kad pastatytas automobilis, trukdantis pravažiuoti, užtraukia atsakomybę pagal Kelių eismo taisyklių (KET) 150 straipsnio pažeidimą. „Po įspėjimo toje vietoje mašinos nebestatau, bet kiti kaimynai ir toliau ten stato be jokių skrupulų“, – pastebėjo Saulė.
Galiausiai merginą papiktino kaimynų komentarai, kai ji pastatė automobilį savo kieme, atvykusi anksčiau ir radusi laisvą vietą. „Tuo pat metu prisiparkavo ir Volvo, o išlipęs vyriškis ėmė kamantinėti, kodėl čia statau, ar aš kaimynė. Pasijutau kaip įsprausta į kampą – negi kiekvienam dabar turiu atsiskaityti, kuriame name gyvenu? Ypač tuomet, kai man priklauso vieta savo namo kieme“, – apmaudo neslėpė ji.
Mergina sakė pastebinti, kad vairuotojai stato automobilius visur: prie įvažiavimų į kiemus, ant šaligatvių, ant žolės. „Bet kur stato, kad tik įgrūstų savo mašiną. Negalioja nei taisyklės, nei sveikas protas. Tegu paskui nesistebi, jei kas nubrauks šoną – juk pravažiuoti beveik neįmanoma, ir taip viskas siaura“, – padėtimi skundėsi vilnietė.
Nematė nė vieno Vilniaus kiemo, kur mašinos stovi tinkamai
Saugaus eismo ekspertas Valdas Juozas Vilūnas tv3.lt pasakojo, kad perpildyti daugiabučių kiemai kelia vargo ne tik daugiabučių gyventojams, bet ir tarnyboms: komunalininkams, šiukšliavežiams, ugniagesiams gelbėtojams ir kt.
„Automobiliais užblokuoti privažiavimai ir kiemai yra didelė medikų, policininkų ir gelbėtojų problema – įvykus nelaimei pagalba gali būti suteikta pavėluotai. Apie tai vairuotojai negalvoja. Laviruoti siaurais, vos automobilio pločio, pravažiavimais reikia patirties. Tai iššūkis profesionalui ir mėgėjui, nes nežinia kada ir iš kur išnirs pėsčiasis ar žaidžiantis vaikas“, – teigė pašnekovas.
V. J. Vilūnas akcentavo, kad tai ne tik Vilniaus, bet apskritai visų didmiesčių opi bėda, galinti atsieiti ne tik morališkai, bet ir finansiškai. Gyvenant tokiuose rajonuose labai sunku išsaugoti automobilį neapdaužytą, pažymėjo saugaus eismo ekspertas.
„Gerai, kad išvažiuodami iš stovėjimo vietos, vairuotojai dar nesitranko automobilių bamperiais... Nemačiau nei vieno Vilniaus mikrorajono, kur automobiliai sustatyti tinkamai. Gal tik uždaruose ir rakinamuose kiemuose yra daugiau tvarkos ir pagarbos kaimynams“, – komentavo jis.
Kartais įžūliai kieme pastatytu automobiliu pasipiktinę kaimynai bando įspėti draugiškai: pakelia valytuvus, palieka įspėjamuosius raštelius. Tačiau saugaus eismo ekspertas įspėja, kad tokie taikūs būdai vargiai pasiteisina – veiksmingiau kreiptis į policiją.
„Pakelti valytuvai tai apmaudo ir pykčio ženklas. Tai mandagus įspėjimas. Anksčiau ignoruojantiems tvarką ir pagarbą kitiems vairuotojams iš ratų išleisdavo orą. Autochamams rašteliai nė motais, jiems dzin, jie apie kitus negalvoja. Vietoj raštelių rašymo ir valytuvų kėlimo, geriau nufotografuoti tokį pažeidėjo automobilį ir siųsti pranešimą su nuotrauka epolicija.lt. Veiksmingiau”, – įsitikinęs V. J. Vilūnas.
Portalas tv3.lt teiravosi, kaip būtų galima išvengti galvos skausmo ieškant vietos automobiliui.
V. J. Vilūnas išvardijo priemonių, kurios galėtų pagerinti situaciją: „Viena – nepopuliari, atsisakyti automobilio. Tą labai konkrečiais veiksmais skatina sostinės valdžia. Važiuojamasis gatvių plotis siaurinamas, daugiau vietos skiriama dviratininkams, pėstiesiems, paspirtukininkams. Su dviračiu ir elektriniu paspirtuku Vilniuje beveik visur galima nuvažiuoti greičiau nei su automobiliu. Kita – utopinė – modernūs daugiaaukščiai parkingai. Kol kas tai nerealu, nes statybininkams pelningiau statyti daugiabučius namus.“
Sostinėje – beveik 13 tūkst. pažeidimų
Lietuvos kelių policijos tarnyba nurodė, kad šiemet Vilniaus apskrityje iš viso užfiksuota 12 tūkst. 940 automobilių sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimų.
„Dažniausiai vairuotojai palieka savo automobilius ne tam skirtose vietoje (t. y. sankryžose, prie pėsčiųjų perėjų), kas kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. Taip pat dažnai automobiliai paliekami draudžiamose vietose, kas trukdo pravažiuoti specialiajam transportui“, – įvardijo Kelių policija.
Gyventojai paprastai netinkamai stato automobilius miegamuosiuose mikrorajonuose ir senamiestyje, kur stovėjimo vietų ribotas skaičius, nurodė policijos atstovai.
Apie neteisingai pastatytus automobilius policijai dažniausiai praneša patys mikrorajonų gyventojai. Savo ruožtu pareigūnai reaguoja ir patys, jei pastatytos transporto priemonės trukdo eismui.
Problemą spręsti kviečia pačius gyventojus
Dėl besitęsiančios automobilių statymo kiemuose bėdos portalas tv3.lt kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę.
Viešosios tvarkos skyrius, fiksuojantis KET pažeidimus, pagrindinį kontrolės dėmesį skiria senamiesčiui, parkavimui prie ofisų ir važiuojamosiose gatvėse ir vietose, kur trukdoma saugiai ir lengvai judėti, taip pat tokiose vietose, kaip pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai ir pan., nurodė savivaldybė.
Portalas tv3.lt teiravosi, kokiais būdais galima numalšinti gyventojų galvos skausmą, kylantį dėl nepakankamo vietų automobiliams kiekio.
Sostinės savivaldybė atsakė, kad šiuo metu vykdo gatvių tvarkymo programą, pagal kurią planuoja įrengti ne tik takų pėstiesiems ir dviratininkams, bet pritaikyti infrastruktūrą, kad būtų galima tvarkingai parkuotis.
„Tokiu atveju bus mažiau nesusipratimų, kur galima statyti automobilius, o kur ne. Reikia suprasti, kad stovėjimo vietos neatsiranda iš niekur, o gatvės ir kiemai nėra guminiai. Miestas, pavyzdžiui, gali spręsti [problemas] – įrengti daugiau parkavimo vietų gatvėse; palaipsniui, peržiūrint galimybes, planuojama tai daryti“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybė.
Savivaldybės atstovai skatino prie kiemų tvarkymo prisidėti pačius gyventojus. „Jie gali naudotis Kaimynijų programa ir spręsti kiemo iššūkius patys su miesto papildoma investicija – tvarkant aplinką, dalį vietos numatant automobiliams parkuoti. <...> Kviečiame prisijungti prie programos ir tapti savo kiemo šeimininkais“, – rašoma tv3.lt pateiktame atsakyme.
KET pokyčiai – beveik ant nosies
Portalas tv3.lt primena, kad rugsėjo viduryje Vyriausybė pritarė Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams. Nauja tvarka įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d., o taisyklė apie automobilių stovėjimą bus aktuali daugiabučių gyventojams, jau ir taip vargiai randantiems vietą transporto priemonių užpildytuose kiemuose.
Prie įvažiavimų į daugiabučių kiemus statyti automobilius pamėgę gyventojai to nebegalės daryti. Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė drausti transporto priemonių stovėjimą važiuojamųjų dalių sankirtose.
Transporto priemonės, statomos kelio ir įvažiavimo į šalia kelio esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje, riboja kelio matomumą, trukdo specialiųjų transporto priemonių, aptarnaujančio transporto vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams.
„Įvažiavimo į teritoriją prieigose statomi automobiliai dažnai užblokuoja pėstiesiems ir dviratininkams skirtus takus. Todėl dviratininkai ar pėstieji yra priversti kirsti važiuojamąją dalį ne per pėsčiųjų ar dviratininkų takus, o iš už takus užblokavusių automobilių. Taigi pėstieji ir dviratininkai yra blogiau matomi kitų eismo dalyvių“, – tv3.lt komentavo Susisiekimo ministerija (SUMIN).
Naujasis KET punktas, draudžiantis statyti įvažiavimo ar išvažiavimo iš kiemų prieigose, pagerins eismo saugą ir eismo sąlygas įvažiuojantiems į teritoriją ar iš jos išvažiuojantiems, tvirtino SUMIN.
Tačiau KET pokyčiai nėra orientuoti į automobilių statymo problemos sprendimą. SUMIN nurodė: „Įvažiavimas į teritoriją yra skirtas transporto priemonių eismui, o ne automobilių statymui. Statyti automobilius galima automobilių stovėjimo aikštelėse, gatvių pakraščiuose ar kitose vietose, kur tai numato kelio ženklai ar specialiai tam skirtas ženklinimas. Naujos taisyklės parengtos siekiant užtikrinti eismo saugą.“
Pasak SUMIN, kiekvienos savivaldybės pareiga – rasti jai tinkamus būdus spręsti stovėjimo vietų trūkumo problemas. „Pavyzdžiui, įrengiamos požeminės ar antžeminės daugiaaukštės stovėjimo aikštelės, leidžiama parkuotis gatvėse, skatinama atsisakyti automobilio, jei jis naudojamas itin retai, gyventojai kviečiami naudotis dviračiais ar daugiau vaikščioti pėsčiomis“, – nurodė SUMIN atstovai.
