Gyventojų džiaugsmas tampa galvos skausmu savivaldybių šilumos tinklams – miestuose, kuriuose atnaujinta apie trečdalis daugiabučių, šilumos energijos suvartojimo mažėjimas jaučiamas ne tik pavienių namų, tačiau viso miesto lygmeniu. Šių miestų atstovai dalinasi savo patirtimis, renovacijos nauda bei jos keliamais iššūkiais.
„Savivaldybėse pastebima, kad augančios renovacijos apimtys koreguoja ir šilumos kainas – vis svarbiau tampa derinti pastatų atnaujinimo geografiją ir jos mastus kartu su šilumos tiekimo sistemų modernizavimu. Savivaldybės imasi įvairių priemonių: mažina veikiančių energijos gamybos įrenginių kiekį, renkasi mažesnės galios įrenginius, atnaujina vamzdynus. Pereinama prie plastikinių vamzdžių naudojimo, žemesnės temperatūros režimų ir pan.“, – pastebėjimais dalinasi Kęstutis Vaitukaitis, Savivaldybių asociacijos energetikos komiteto pirmininkas.
Jis pasakoja, kad kol kas viena iš daugiausiai dėmesio sulaukusių priemonių, padedanti kompensuoti mažėjantį šilumos energijos poreikį, yra šilumos trasų atnaujinimas. Tuo tarpu baigiantis biokuro katilų nusidėvėjimo laikotarpiui savivaldybės planuoja investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius.
Ar kils šilumos energijos kainos?
Miestuose, kuriuose jau atnaujinta didžioji dalis daugiabučių, šilumos poreikis žymiai sumažėja. To pasekmės gali būti skaudžios – šilumos tinklų sistemos išlaikymo kaštai nesikeičia priklausomai nuo šilumos poreikio, tad svarbu laiku investuoti į sistemos atnaujinimą, kad energijos kainos neišaugtų.
Ateities planuose – saulės kolektoriai
Birštono savivaldybėje, kurioje nuo 2013 metų yra atnaujinti 29 ir dabar vyksta 3 daugiabučių renovacija, sumažėjusį šilumos poreikį kompensuoja proporcingai išaugusi sanatorijų ir SPA centrų paklausa šiluminei energijai. Situacija palanki – poreikis bent jau kol kas nemažėja, tačiau savivaldybė greitu metu investuos į šilumos tinklų būklę.
„Planuojame keisti du senus neergonomiškus ir nepatikimus vandens šildymo biokuro katilus į modernius, turinčius didesnes šilumos reguliavimo galimybes. Taip pat nepamiršime ir tolimųjų šilumos trasų taškų, kuriuose šiltuoju metų laiku šilumos suvartojimas nėra didelis. Ateities planuose – saulės kolektorių ir šilumos siurblių montavimas“, – pasakoja Nijolė Dirginčienė, Birštono savivaldybės merė.
Gyventojai grįžta prie centralizuotų šilumos tinklų
Gintaras Verseckas, Birštono šilumos tinklų direktorius teigia, kad šiluminės energijos poreikį augina aktyvėjantis gyventojų jungimasis prie centralizuotų šilumos tinklų. Anksčiau atsijungę nuo centrinio šildymo, dabar gyventojai sugrįžta, o tarp jų ir renovuotų daugiabučių gyventojai.
Jam antrina Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius. Šioje savivaldybėje nuo 2013 metų yra modernizuoti 98 daugiabučiai, o dar keturiuose vyksta renovacijos darbai. „Nepastebime ryškaus šilumos gamybos sumažėjimo dėl renovacijos darbų, kadangi vartotojų skaičius auga. Tačiau ruošiamės ateičiai ir kartu su atnaujintais daugiabučiais modernizuojame ir šilumos tinklus, pirmenybę teikdami seniausiai įrengtiems magistraliniams šilumos tinklams bei šilumos tiekimo vamzdynams naujiems vartotojams.“
Kaip išlaikyti stabilias kainas?
Šalyje renovacijai vis didinant darbų apimtis, savivaldybėms svarbu pastatų renovacijos apimtis ir geografiją derinti su infrastruktūros modernizavimu. Anot BETA specialistų, kainų augimą galima stabilizuoti kompleksiniu veiksmų planu.
Prieš kelis metus pradėtos įgyvendinti Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos suteikia dar didesnę naudą daugiabučių gyventojams. Jų metu atnaujinami ne tik daugiabučiai, tačiau ir visa aplinka: šaligatviais, automobilių aikštelės, vaikų žaidimų, laisvalaikio ir žaliosios zonos bei inžinerinė infrastruktūra. Šiuo metu savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 arba daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių.
