Lietuvai, kaip ir kitom valstybėm, vis dar yra kur pasitempti AEŠ klausimu – pasitelkiant saulės, vėjo ar žemės energiją šilumos ir elektros energijos gamybai galima prisidėti prie klimato atšilimo stabdymo bei ilgainiui sutaupyti nemažą sumą pinigų.
Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius sunaudoja maždaug 40 proc. energijos ir sudaro 36 proc. visų CO2 emisijų Europos Sąjungoje, tad vieni efektyviausių šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos mažinimo būdai yra susiję su pastatų energinio efektyvumo didinimu.
Nepaslaptis, kad prasčiausią energinį efektyvumą turi seni pastatai, o tame tarpe ir prieš dešimtmečius statyti daugiabučiai, kurių energinio efektyvumo klasė dažnai siekia prasčiausias E ir F klases.
Dėl to, šių daugiabučių atnaujinimas ir AEŠ diegimas gali leisti dar greičiau siekti užsibrėžtų tikslų. Lietuva iki 2030-ųjų metų yra įsipareigojusi apie 45 proc. savo suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o iki 2050-ųjų – net 80 proc.
Pagal naujausią statistiką, 2017 metais gaunamos energijos iš AEŠ dalis lyginant su bendru šalies energijos suvartojimu siekė 25,83 proc. Lietuva pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje užima net devintą vietą, o ES vidurkį viršija daugiau nei 8 proc.
Daugiabučių gyventojams – platus spektras AEŠ priemonių
Daugiabučių gyventojai turi kelis pasirinkimus, kaip prisidėti prie aplinkos tausojimo. Pirmasis – terminių saulės kolektorių įsirengimas, kurių sukaupta saulės energija yra panaudojama karšto vandens paruošimui. Taip pat gyventojai gali įsigyti ir fotovoltines saulės modulių jegaines, generuojančias elektros energiją dienos metu.
Nors kol kas šią energiją galima panaudoti tik daugiabučio bendrojo naudojimo patalpoms – liftams, laiptinėms ar aikštelės apšvietimui, už šias paslaugas moka visi pastato gyventojai, tad sąskaitos bet kokiu atveju sumažės.
Kita priemonė – vėjo jėgainė, kuri elektros energija aprūpins jūsų daugiabučio bendrojo naudojimo patalpas. Nors Lietuva ir nėra vėjuota šalis, tačiau net esant 5 m/s vidutiniam vėjuotumui, jėgainė gali pagaminti pakankamą kiekį elektros energijos.
Dar viena vis labiau populiarėjanti AEŠ priemonė – geoterminis šildymas. Skaičiavimai rodo, kad žemės grunte pasilieka iki 98 proc. išspinduliuojamos saulės energijos, o šis metodas leidžia susikaupusią energiją panaudoti pastato šildymo sistemai, vandens pašildymui ar oro sušildymui. Jis visiškai neteršia gamtos ir todėl yra laikomas vienu ekologiškiausių šių laikų šildymo sprendimų.
Derinimas ir priežiūra
Efektyvus AEŠ panaudojimas ir tai, kiek šilumos bus pagaminta papildomai priklauso nuo projektavimo metu atliekamos analizės. Skirtinguose Lietuvos rajonuose efektyvesnės gali būti vienos ar kitos priemonės, todėl svarbu atkreipti dėmesį į ekspertų rekomendacijas.
Kai kurie daugiabučiai pasirenka ne vieną, o net kelias AEŠ priemones – pavyzdžiui įsirengti tiek geoterminį šildymą, tiek fotovoltinę saulės elektrinę. Šios dvi sistemos papildo viena kitą, nes saulės jėgainė gali gaminti elektrą, kuri yra panaudojama geoterminiam šildymui reikalingų šilumos siurblių darbui. Tokie namai sutaupo dar daugiau, o alternatyvūs energijos šaltiniai leidžia taupyti ir saugoti gamtą ne tik šildymo sezono metu, bet ir ištisus metus.
Svarbu nepamiršti ir apie AEŠ reikalingą priežiūrą. Nuolatos reikia tikrinti, ar saulės moduliai yra švarūs, neužteršti, o norint, jog geoterminiam šildymui reikalingas siurblys veiktų efektyviai, būtina valyti jo filtrą.
Įsirengti AEŠ norėtų beveik pusė gyventojų
Tiesa, jog atsinaujinantys energijos ištekliai padidina renovacijos kainą, tačiau tokį sprendimą pasirinkę daugiabučiai sutaupo dar daugiau, o investicijos atsiperka per keliolika metų.
Nors šiuo metu atsinaujinančius šaltinius naudoja nedidėlė dalis atnaujintų pastatų, tačiau panašu, jog įgyvendinti pavyzdžiai atkreipia ir kitų gyventojų dėmesį.
2018 metais BETA atlikto tyrimo metu, tik 5 proc. gyventojų nurodė, kad jų daugiabučiuose yra įrengti AEŠ arba planuojama tai padaryti. Vis dėlto, beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigė, jog į tokią galimybę žiūrėtų teigiamai.
Straipsnių serija Renovacija. DUK apima dažniausiai užduodamus klausimus: kodėl verta investuoti į daugiabučio atnaujinimą, kaip inicijuoti ir įgyvendinti projektą, kokias energinio efektyvumo didinimo priemones finansuoja valstybė ir kaip renovacija padeda tausoti gamtą, bei prisideda prie darnaus miestų vystymosi. Šiuo metu iki 2020 m. sausio 31 d. BETA priima paraiškas daugiabučiams atnaujinti. Daugiau informacijos galite gauti paskambinę nemokama telefono linija 8 800 200 12.
