Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį paskelbė išaiškinimus dėl 507 daugiabučių, kuriuose padidėjusio šilumos suvartojimo priežastys buvo neaiškios. Gauti duomenys bus perduoti Valstybinei energetikos inspekcijai, kuri toliau turi tęsti tyrimą.
Pasak vicemero Romo Adomavičiaus, nustatyta, kad 121 name (nauji namai su individualia apskaita butuose) šilumą reguliuoja buto savininkai, todėl juose suvartotas šilumos kiekis priklausė tik nuo buto gyventojų veiksmų – kokią temperatūrą namuose nustatė ir palaikė.
Dar 16 namų yra elevatoriniai šilumos punktai (seno tipo neautomatizuoti), kur norint padidinti arba sumažinti į namą tiekiamos šilumos kiekį ar karšto vandens temperatūrą, prižiūrėtojas tai atlieka rankiniu būdu. Todėl suvartotas šilumos kiekis šiuose namuose tiesiogiai susijęs su šilumos punkto prižiūrėtojo sugebėjimu jį laiku ir tinkamai reguliuoti. Šiuos elevatorinius punktus, norint sumažinti šilumos suvartojimą ateityje, gyventojai turėtų pakeisti į automatizuotus.
Likusius 370 namų prižiūri 301 administratorius ir valdo 69 bendrijos.
Kadangi daugiabučių bendrijos pačios samdo šilumos punktų prižiūrėtojus, šilumos suvartojimo padidėjimas 69 daugiabučiuose, kuriuos valdo bendrijos, tiesiogiai priklausė nuo gyventojų sprendimų ir prižiūrėtojų veiksmų, kurie šilumą reguliavo pagal gyventojų pageidavimą.
Administratorių valdomų 301 namo butų savininkai nepriėmė sprendimo pasirinkti naujus sistemų prižiūrėtojus, todėl laikinai, kol prižiūrėtojai bus pasirinkti, šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri esami prižiūrėtojai.
Iš 301 namo 193 administratorių prižiūrimuose daugiabučiuose 2011 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais buvo keičiamas šildymo režimas. Analizuodami šilumos temperatūros grafikus specialistai pastebėjo, kad šiuose namuose lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje buvo sumažintas šilumos kiekio padavimas į namų šildymo sistemas. Vadinasi, prižiūrėtojai, išanalizavę gautas sąskaitas, vėliau sumažino šilumos kiekį, tiekiamą butams. Visi pakeitimai šilumos punktuose buvo atliekami tik šilumos punktų prižiūrėtojų. Iš 193 daugiabučių 17 namų ir šiuo metu yra palaikomas komfortinis (20–22 laipsnio) šildymas gyventojų pageidavimu.
Dar 108 daugiabučiuose šildymo režimo keitimas nebuvo užfiksuotas.
Su miesto meru Artūru Zuoku ir vicemeru Romu Adomavičiumi trečiadienį susitikę 507 namų, kur lapkritį šilumos suvartojimo padidėjimo priežastys buvo neaiškios, administratoriai s ir šilumos punktų prižiūrėtojai skundėsi dėl nuotolinės šilumos punktų duomenų nuskaitymo bei šilumos punktų perdavimo.
„Administratoriai teigia, kad buvo žengtas didelis žingsnis atgal. Todėl nuspręsta atlikti apklausą ir išsiaiškinti, ar nevertėtų prie nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos grįžti, kad ateityje nebeliktų problemos dėl 2–3 dienomis anksčiau ar vėliau nurašomų duomenų, kurie iškreipia sąskaitas, taip pat patys galėtų stebėti, kiek šilumos suvartoja namas“, – sakė vicemeras R. Adomavičius.
Taip pat pastatų administratoriai, bendrijos per mėnesį turės atlikti gyventojų apklausą ir išsiaiškinti jų nuomonę dėl šilumos punktų perdavimo, taip pat išsamiai informuoti gyventojus, kas jų laukia pasirinkus vieną ar kitą būdą. Nors Šilumos ūkio pataisos įsigaliojo pernai lapkritį, Energetikos ministerija dar nėra paruošusi tvarkos, kaip šilumos punktai gyventojams ir kokiomis sąlygomis turi būti perduoti.
„Vilniaus miesto savivaldybė pasiruošusi už simbolinį vieno lito mokestį perduoti šilumos punktus gyventojams, tačiau jie turi žinoti, kad tuomet už jo priežiūrą, gedimų šalinimą, pinigų kaupimą remontui bus atsakingi patys. Namo administratoriai šiandien atkreipė dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, sugedus šilumokaičiui, kuris kainuoja 4–6 tūkstančius litų, vieną sumą moka namo, kuriame gyvena daug gyventojų, ir kitą – kur gyvena tik keturios šeimos, gyventojai. Todėl norime įvertinti visas aplinkybes, sužinoti gyventojų nuomonę ir galvoti, kaip reikės elgtis toliau“, – sakė Vilniaus meras.
