Vaikas nepasirenka, kokioje šeimoje gimti, tačiau romų tautybės vaikai, kaip Lietuva bedeklaruotų nediskriminuojanti žmogaus dėl jo rasės, jau nuo mažens pajunta esantys kitokie. Vieniems stengiantis, kad romai integruotųsi į socialinį gyvenimą, kitiems šios tautybės vaikai tampa rakštimi. Kairių miestelyje įsikūrusios dvi socialiai remtinos šeimos, kuriose auga dvylika vaikų, jau pajuto valdininkų „norą“ jiems padėti. „Iš seniūnijos juntame spaudimą išsikelti, todėl nenoriu su jais bendrauti“, – sako romė Rūta, kurios šeima nuolat sulaukia skundų, policijos vizitų. Tuo tarpu tarp mokyklos pedagogų ir romų šeimos jokių problemų nekyla.
Romams klajokliškas gyvenimas - įprastas. Už skolas romei Rūtai bute atjungta elektra ir dujos, tad šeima maistą ruošia ant laužo. Egzotika.
Virš galvos – taboras
„Virš mano buto – trečiasis pasaulinis karas. Vakar buvo balius, muštynės. Naktį neįmanoma miegoti. Galybę kartų pareiškimus policijai rašiau, skundžiausi seniūnijoje, bet niekas nesikeičia. Atsibodo auklėti“, – savaitraščiui „Šiauliai plius“ guodžiasi Kairių miestelyje, viename iš Ežero g. 7 butų, gyvenanti Jūratė.
Dvylika metų Šiaulių rajono savivaldybės skirtame socialiniame būste gyvenančios moters bėdos prasidėjo prieš ketverius metus. Tada į butą viršuje atsikėlė gyventi romė Rūta su šešiais vaikais.
Triukšmas, netvarka vargino Jūratę tiek, kad ji ne kartą skundėsi policijai, Kairių seniūnijai, o rugpjūtį jos kantrybė baigėsi, kai pas Rūtą į dviejų kambarių socialinį butą atsikėlė gyventi jos dukra Vera. Taip pat su šešiais vaikais.
„Dvylika vaikų, o jie dar turi šuniuką, kačiuką. Kai vaikams užeina noras padūkti, nežinau, kuo tai baigsis, atrodo, kad lubos įgrius. Vis einu jų raminti. Esu ligonė, mane kankina įvairūs skausmai. Sakiau Rūtai, kam ji tiek vaikų prisigimdė, jei nesusitvarko. Jie išmatas pila per balkoną, o man niekas negali padėti“, – guodėsi Jūratė.
„Šiauliai plius“ aplankė Rūtos šeimą. Pasikalbėti sutikusi romė sakė, kad su seniūnijos socialine darbuotoja nebendraus. „Jie nori mus iškelti, sako, kad mums reikia tik pašalpų, nenori, kad mes čia gyventume, todėl su jais nebendrausiu. Kairių mokykla mums labai padeda, su visais ten sutariame“, – sakė Rūta.
Mokykloje dėl romų vaikų problemų nekyla
Antradienį Kairių mokykla pirmą kartą per dvejus metus sulaukė seniūnijos socialinės darbuotojos vizito. Neva darbuotojai buvo pranešta, kad romų šeimos vaikai nelanko mokyklos.
Socialinei darbuotojai teko nusivilti – visi vaikai ramiai sėdėjo pamokose. Ir penki Rūtos, ir penki jos dukros Veros vaikai. Jų amžius – nuo 6 iki 14 metų, visi dešimt – pradinių klasių mokiniai.
„Niekada mokykloje dėl romų vaikų nebuvo problemų. Nekilo nė vieno konflikto, nebuvo nė vienos vagystės“, – sako mokyklos socialinė darbuotoja Daiva Juzefovičienė.
Pasak pašnekovės, Rūtos šeima turi problemų su socialiniais, sanitariniais įgūdžiais. Už skolas bute atjungtos dujos, elektra, tad šeima maistą ruošia kieme ant laužo, o vasarą prausiasi šalia esančiame ežere. „Mama vaikais rūpinasi. Seniūnija nupirko vaikams mokymosi priemonių, mokykloje vaikai gauna nemokamą maitinimą. Žinoma, tai socialinės rizikos šeima, bet jie tvarkosi taip, kaip moka“, – sakė socialinė darbuotoja.
Būna, kad vaikai neateina į mokyklą, tačiau mama apie tai mokytojus informuoja. Juk gyvena šalia mokyklos. Tėvai turi teisę parašyti raštelį mokyklai, jei vaikas jos nelanko tris dienas. Problema ta, kad nei Rūta, nei Vera rašyti nemoka, todėl raštelių neatneša...
Mokykla vaikų pagal odos spalvą nediskriminuoja
Pradinių klasių mokytoja Dženara Stasevičienė sako gražiai sutarianti su Rūta. Mokytoja pati gyvena Kairiuose, lanko Rūtos šeimą ir auklėtinius. „Mama rūpinasi savo vaikais, o vaikai yra labai meilūs ir mandagūs. Gera vaikams mūsų mokykloje“, – sako Dženara.
Pradinių klasių mokytoja Dijana Valskienė sako, kad neretai patys žmonės turi išankstinę nuostatą dėl romų tautybės vaikų. Buvo atvejis, kad kai kurie tėvai stebėjosi sužinoję, jog jų vaikai lankys tą pačia klasę kaip ir romai. Vėliau apsiprato.
Pasak mokytojos Dijanos, kartą iš klasėje paliktos rankinės buvo dingę jos pinigai. Romų tautybės berniukas iškart puolė gintis, kad tikrai ne jis, tarsi jau būtų turėjęs tokios patirties. Paaiškėjo, kad pinigus pavogė vaikas iš lietuvių šeimos.
Kairių mokyklos mokytojų nuomonė kategoriška – jei romų tautybės vaikai čia gyvena, jiems turi būti suteiktos tos pačios sąlygos kaip ir lietuvių vaikams. Mokykla nediskriminuoja vaikų pagal odos spalvą, čia baltoji rasė nėra išskirtinė, visi yra lygūs ir mylimi. Mokykla vykdo savo funkciją, moko vaikus, o jei jie neleidžia kaimynams užmigti, tai ne mokyklos rūpestis.
Pernai Kairių mokykloje lankėsi Šiaulių rajono švietimo ir sporto skyriaus darbuotojai, kurie tikrino, kaip mokytojai moko skirtingų tautybių vaikus. Mokytojos Dženaros darbo metodais specialistai buvo sužavėti, pamokos pavadintos pavyzdinėmis ir pasiūlyta kitiems rajono mokytojams atvykti ir pasimokyti, kaip reikia dirbti su įvairių tautybių vaikais per pamoką.
„Vienintelė išeitis – romus iškeldinti“
Dažniausiai su Kairių romais bendraujanti socialinė darbuotoja Birutė Orentienė situaciją komentuoti atsisakė paaiškinusi, kad be viršininko leidimo nieko kalbėti negalinti.
Prie telefono pakviestas Kairių seniūnas Artūras Šulčius teigė, kad problema yra sena ir problemų visada natūraliai kyla, kai šalia apsigyvena dvi skirtingų kultūrų, skirtingo gyvenimo būdo šeimos. Pasak seniūno, Rūtos namuose daugiausia triukšmaujama, kai ji gauna socialines pašalpas. Seniūnijos darbuotojai juos lanko, rašo buities tyrimo aktus, tikrina, ar vaikai yra mokykloje.
„Kasdien lankyti šeimos negalime. Problema būtų išspręsta, jei savivaldybė romams skirtų socialinį būstą kitur ir jie galėtų išsikelti. Bet romai turi su tuo sutikti, o jie nenori būti iškeliami“, – teigė seniūnas.
O gal socialiniai darbuotojai ne tuo keliu eina? Gal pirma reikėtų su romais susidraugauti, pelnyti jų pasitikėjimą. Juk, kas nori į namus įsileisti tuos, kurie tik grasina, baugina ir auklėja?
A. Šulčiaus teigimu, jie stengiasi su romais kalbėtis ramiai, tačiau pati Rūta yra konfliktiška, išsyk ima bartis. „Jei gaunat iš valstybės pinigų, norim žinot, kaip juos leidžiat“, – atsako seniūnijos darbuotojai. Įdomu, kam tokia nuolatinė kontrolė patiktų?
Kairių seniūnas teigė, kad skundų dėl romų šeimos yra gavęs ne tik iš Jūratės, bet ir iš kitų gyventojų. Neva Rūtos vaikai daržus nusiaubę, pati mama einanti per kiemus prašydama paaukoti maisto. „Žmonės neapsikenčia, kiek ji gali vaikščioti, nes jie ne labdaros organizacija“, – sakė A. Šulčius.
Anot seniūno, vienintelė išeitis – arba romai išsikelia, arba integruojasi ir nekonfliktuoja. „Gal ir mes nesame teisūs. Gal Rūta, kai gyveno kitoj seniūnijoj, kažkokios blogos patirties įgijo, kad dabar prieš mus šiaušiasi“, – sakė A. Šulčius.
Romai Kairiuose pakankamai integravosi
Draudimas diskriminuoti žmogų dėl jo rasės įrašytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 29 straipsnis skelbia, jog „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“. Ar Konstitucija gali apsaugoti žmogų? Galbūt diskriminacija Lietuvoje – mitas?
Kairiuose gyvenantis Šiaulių universiteto socialinių mokslų daktaras, docentas Artūras Blinstrubas sako stebintis, kad romai Kairiuose jau pakankamai integravosi. Buvo etapas, kai jie intensyviai vaikščiojo po namus. Penkis kartus per dieną ateidavo ko nors paprašyti, tad vietiniams jau buvo nebelinksma. Tada situacija pasikeitė, nes romams buvo pasakyta, kad iš jų bus atimtos socialinės pašalpos, jei dar vaikščios.
„Lietuvos romų klausimą aktualizavo Radžis, mums tai asocijuojasi su egzotika, romantika. Mąsčiau, kur tie archetipiniai šaltiniai, nes mes, lietuviai, esame prikepę prie tvoros, o jie – prie laisvės, jų kraujyje yra taboro gyvenimas. Mes jiems – „gadži“, žmonės, kurie jiems viską turi duoti, jais pasirūpinti. Nusistačius su jais asmeninį santykį problemų nebekyla“, – teigė A. Blinstrubas.
Pašnekovo nuomone, romų integracija Kairiuose įvyko sėkmingai, jie integravosi, gyvena dabar žmonės ir tiek. „Kairiai rado raktą į kontaktiškumą“, – sakė docentas.
Išsilavinimas romei tolygu neturėti šeimos
Švietimo viceministras Vaidas Bacys yra darbo grupės romų integracijos klausimais, sudarytos prie Kultūros ministerijos, narys. Anot jo, dėl romų integracijos šalyje išties yra nemažai neaiškumų. Kažkada Lietuva buvo pasmerkta ES, kai bandė vienoje sostinės mokykloje atidaryti romų vaikų klasę. „Bet kažkodėl ES mūsų nesmerkia, kad mes turime tautinių mažumų mokyklas. Tai fenomenas. Ar romai yra tautinė mažuma, ar – ne?“ – klausia jis.
Pasak V. Bacio, Lietuvoje yra išleistas vienintelis vadovėlis, parašytas romų kalba. Romai yra vienintelė tauta, neturinti savo rašytinės kalbos. Ir natūraliai kyla klausimas, kaip mokyti romų vaikus lietuvių, rusų ar vokiečių rašytinės kalbos, kai jie neturi savo rašto ir tie vaikai gimtąja kalba niekuomet nerašo ir neskaito.
„Visas pasaulis dabar dėl to diskutuoja. Kita problema – romai pagal savo tradicijas negali klausyti ne romų mokymų, todėl sprendžiant romų integracijos problemas pasaulyje mokyklose romus moko romų kilmės mokytojai. Ministerija dabar bando į mokyklas, kuriose mokosi romai, mokytojų padėjėjais priimti būtent romų kilmės žmones. Jie padėtų romų vaikams paruošti pamokas, atvesti juos į mokyklą, nes pagal romų tradicijas keltis anksti yra negarbė“, – sako V. Bacys.
Kita problema ta, kad romų merginai įgyti išsilavinimą tolygu neturėti santuokos. Tai rimta problema, nes romų merginai neturėti šeimos – bėda.
„Kartais atrodo, kad mes su romais elgiamės panašiai, kaip su aborigenų vaikais buvo elgiamasi Australijoje. Jie buvo atimami iš šeimų ir uždaromi internatuose. Nepriimdami jų kultūros, kitokio gyvenimo būdo, mes iš jų reikalaujame, kad jie staiga taptų mumis. Todėl natūraliai mes susiduriame su pasipriešinimu, nes vaikai yra ištikimi tėvams. Tai visos šalies problema. Arba mes ignoruojame, arba reikalaujame būti kaip mes, o to vidurinio kelio niekaip nerandame“, – sako viceministras.
Oksana LARUTYTĖ