• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vai­kas ne­pa­si­ren­ka, ko­kio­je šei­mo­je gim­ti, ta­čiau ro­mų tau­ty­bės vai­kai, kaip Lie­tu­va be­dek­la­ruo­tų ne­disk­ri­mi­nuo­jan­ti žmo­gaus dėl jo ra­sės, jau nuo ma­žens pa­jun­ta esan­tys ki­to­kie. Vie­niems sten­gian­tis, kad ro­mai in­teg­ruo­tų­si į so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą, ki­tiems šios tau­ty­bės vai­kai tam­pa rakš­ti­mi. Kai­rių mies­te­ly­je įsi­kū­ru­sios dvi so­cia­liai rem­ti­nos šei­mos, ku­rio­se au­ga dvy­li­ka vai­kų, jau pa­ju­to val­di­nin­kų „no­rą“ jiems pa­dė­ti. „Iš se­niū­ni­jos jun­ta­me spau­di­mą iš­si­kel­ti, to­dėl ne­no­riu su jais bend­rau­ti“, – sa­ko ro­mė Rū­ta, ku­rios šei­ma nuo­lat su­lau­kia skun­dų, po­li­ci­jos vi­zi­tų. Tuo tar­pu tarp mo­kyk­los pe­da­go­gų ir ro­mų šei­mos jo­kių pro­ble­mų ne­ky­la.

REKLAMA
REKLAMA

Ro­mams kla­jok­liš­kas gy­ve­ni­mas - įpras­tas. Už sko­las ro­mei Rū­tai bu­te at­jung­ta elekt­ra ir du­jos, tad šei­ma mais­tą ruo­šia ant lau­žo. Eg­zo­ti­ka.

REKLAMA

Virš gal­vos – ta­bo­ras

„Virš ma­no bu­to – tre­čia­sis pa­sau­li­nis ka­ras. Va­kar bu­vo ba­lius, muš­ty­nės. Nak­tį neį­ma­no­ma mie­go­ti. Ga­ly­bę kar­tų pa­reiš­ki­mus po­li­ci­jai ra­šiau, skun­džiau­si se­niū­ni­jo­je, bet nie­kas ne­si­kei­čia. At­si­bo­do auk­lė­ti“, – sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ guo­džia­si Kai­rių mies­te­ly­je, vie­na­me iš Eže­ro g. 7 bu­tų, gy­ve­nan­ti Jū­ra­tė.

REKLAMA
REKLAMA

Dvy­li­ka me­tų Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės skir­ta­me so­cia­li­nia­me būs­te gy­ve­nan­čios mo­ters bė­dos pra­si­dė­jo prieš ket­ve­rius me­tus. Ta­da į bu­tą viršuje at­si­kė­lė gy­ven­ti ro­mė Rū­ta su še­šiais vai­kais.

Triukš­mas, ne­tvar­ka var­gi­no Jū­ra­tę tiek, kad ji ne kar­tą skun­dė­si po­li­ci­jai, Kai­rių se­niū­ni­jai, o rugp­jū­tį jos kant­ry­bė bai­gė­si, kai pas Rū­tą į dvie­jų kam­ba­rių so­cia­li­nį bu­tą at­si­kė­lė gy­ven­ti jos duk­ra Ve­ra. Taip pat su še­šiais vai­kais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dvy­li­ka vai­kų, o jie dar tu­ri šu­niu­ką, ka­čiu­ką. Kai vai­kams užei­na no­ras pa­dūk­ti, ne­ži­nau, kuo tai baig­sis, at­ro­do, kad lu­bos įgrius. Vis ei­nu jų ra­min­ti. Esu li­go­nė, ma­ne kan­ki­na įvai­rūs skaus­mai. Sa­kiau Rū­tai, kam ji tiek vai­kų pri­si­gim­dė, jei ne­su­sit­var­ko. Jie iš­ma­tas pi­la per bal­ko­ną, o man nie­kas ne­ga­li pa­dė­ti“, – guo­dė­si Jū­ra­tė.

REKLAMA

„Šiau­liai plius“ ap­lan­kė Rū­tos šei­mą. Pa­si­kal­bė­ti su­ti­ku­si ro­mė sa­kė, kad su se­niū­ni­jos so­cia­li­ne dar­buo­to­ja ne­bend­raus. „Jie no­ri mus iš­kel­ti, sa­ko, kad mums rei­kia tik pa­šal­pų, ne­no­ri, kad mes čia gy­ven­tu­me, to­dėl su jais ne­bend­rau­siu. Kai­rių mo­kyk­la mums la­bai pa­de­da, su vi­sais ten su­ta­ria­me“, – sa­kė Rū­ta.

REKLAMA

Mo­kyk­lo­je dėl ro­mų vai­kų pro­ble­mų ne­ky­la

Ant­ra­die­nį Kai­rių mo­kyk­la pir­mą kar­tą per dve­jus me­tus su­lau­kė se­niū­ni­jos so­cia­li­nės dar­buo­to­jos vi­zi­to. Ne­va dar­buo­to­jai bu­vo pra­neš­ta, kad ro­mų šei­mos vai­kai ne­lan­ko mo­kyk­los.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

So­cia­li­nei dar­buo­to­jai te­ko nu­si­vil­ti – vi­si vai­kai ra­miai sė­dė­jo pa­mo­ko­se. Ir pen­ki Rū­tos, ir pen­ki jos duk­ros Ve­ros vai­kai. Jų am­žius – nuo 6 iki 14 me­tų, vi­si de­šimt – pra­di­nių kla­sių mo­ki­niai.

„Nie­ka­da mo­kyk­lo­je dėl ro­mų vai­kų ne­bu­vo pro­ble­mų. Ne­ki­lo nė vie­no  konflik­to, ne­bu­vo nė vie­nos va­gys­tės“, – sa­ko mo­kyk­los so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Dai­va Ju­ze­fo­vi­čie­nė.

REKLAMA

Pa­sak pa­šne­ko­vės, Rū­tos šei­ma tu­ri pro­ble­mų su so­cia­li­niais, sa­ni­ta­ri­niais įgū­džiais. Už sko­las bu­te at­jung­tos du­jos, elekt­ra, tad šei­ma mais­tą ruo­šia kie­me ant lau­žo, o va­sa­rą prau­sia­si ša­lia esan­čia­me eže­re. „Ma­ma vai­kais rū­pi­na­si. Se­niū­ni­ja nu­pir­ko vai­kams mo­ky­mo­si prie­mo­nių, mo­kyk­lo­je vai­kai gau­na ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą. Ži­no­ma, tai so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­ma, bet jie tvar­ko­si taip, kaip mo­ka“, – sa­kė so­cia­li­nė dar­buo­to­ja.

REKLAMA

Bū­na, kad vai­kai nea­tei­na į mo­kyk­lą, ta­čiau ma­ma apie tai mo­ky­to­jus in­for­muo­ja. Juk gy­ve­na ša­lia mo­kyk­los. Tė­vai tu­ri tei­sę pa­ra­šy­ti raš­te­lį mo­kyk­lai, jei vai­kas jos ne­lan­ko tris die­nas. Prob­le­ma ta, kad nei Rū­ta, nei Ve­ra ra­šy­ti ne­mo­ka, to­dėl raš­te­lių neat­ne­ša...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mo­kyk­la vai­kų pa­gal odos spal­vą ne­disk­ri­mi­nuo­ja

Pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja Dže­na­ra Sta­se­vi­čie­nė sa­ko gra­žiai su­ta­rian­ti su Rū­ta. Mo­ky­to­ja pa­ti gy­ve­na Kai­riuo­se, lan­ko Rū­tos šei­mą ir auk­lė­ti­nius. „Ma­ma rū­pi­na­si sa­vo vai­kais, o vai­kai yra la­bai mei­lūs ir man­da­gūs. Ge­ra vai­kams mū­sų mo­kyk­lo­je“, – sa­ko Dže­na­ra.

REKLAMA

Pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja Di­ja­na Vals­kie­nė sa­ko, kad ne­re­tai pa­tys žmo­nės tu­ri išanks­ti­nę nuo­sta­tą dėl ro­mų tau­ty­bės vai­kų. Bu­vo at­ve­jis, kad kai ku­rie tė­vai ste­bė­jo­si su­ži­no­ję, jog jų vai­kai lan­kys tą pa­čia kla­sę kaip ir ro­mai. Vė­liau ap­si­pra­to.

REKLAMA

Pa­sak mo­ky­to­jos Di­ja­nos, kar­tą iš kla­sė­je pa­lik­tos ran­ki­nės bu­vo din­gę jos pi­ni­gai. Ro­mų tau­ty­bės ber­niu­kas iš­kart puo­lė gin­tis, kad tik­rai ne jis, tar­si jau bū­tų tu­rė­jęs to­kios pa­tir­ties. Paaiš­kė­jo, kad pi­ni­gus pa­vo­gė vai­kas iš lie­tu­vių šei­mos.

REKLAMA
REKLAMA

Kai­rių mo­kyk­los mo­ky­to­jų nuo­mo­nė ka­te­go­riš­ka – jei ro­mų tau­ty­bės vai­kai čia gy­ve­na, jiems tu­ri bū­ti su­teik­tos tos pa­čios są­ly­gos kaip ir lie­tu­vių vai­kams. Mo­kyk­la ne­disk­ri­mi­nuo­ja vai­kų pa­gal odos spal­vą, čia bal­to­ji ra­sė nė­ra iš­skir­ti­nė, vi­si yra ly­gūs ir my­li­mi. Mo­kyk­la vyk­do sa­vo funk­ci­ją, mo­ko vai­kus, o jei jie ne­lei­džia kai­my­nams už­mig­ti, tai ne mo­kyk­los rū­pes­tis.

Per­nai Kai­rių mo­kyk­lo­je lan­kė­si Šiau­lių ra­jo­no švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus dar­buo­to­jai, ku­rie tik­ri­no, kaip mo­ky­to­jai mo­ko skir­tin­gų tau­ty­bių vai­kus. Mo­ky­to­jos Dže­na­ros dar­bo me­to­dais spe­cia­lis­tai bu­vo su­ža­vė­ti, pa­mo­kos pa­va­din­tos pa­vyz­di­nė­mis ir pa­siū­ly­ta ki­tiems ra­jo­no mo­ky­to­jams at­vyk­ti ir pa­si­mo­ky­ti, kaip rei­kia dirb­ti su įvai­rių tau­ty­bių vai­kais per pa­mo­ką.

„Vie­nin­te­lė išei­tis – ro­mus iš­kel­din­ti“

Daž­niau­siai su Kai­rių ro­mais bend­rau­jan­ti so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Bi­ru­tė Oren­tie­nė si­tua­ci­ją ko­men­tuo­ti at­si­sa­kė paaiš­ki­nu­si, kad be vir­ši­nin­ko lei­di­mo nie­ko kal­bė­ti ne­ga­lin­ti.

REKLAMA

Prie te­le­fo­no pa­kvies­tas Kai­rių se­niū­nas Ar­tū­ras Šul­čius tei­gė, kad pro­ble­ma yra se­na ir pro­ble­mų vi­sa­da na­tū­ra­liai ky­la, kai ša­lia ap­si­gy­ve­na dvi skir­tin­gų kul­tū­rų, skir­tin­go gy­ve­ni­mo bū­do šei­mos. Pa­sak se­niū­no, Rū­tos na­muo­se dau­giau­sia triukš­mau­ja­ma, kai ji gau­na so­cia­li­nes pa­šal­pas. Se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai juos lan­ko, ra­šo bui­ties ty­ri­mo ak­tus, tik­ri­na, ar vai­kai yra mo­kyk­lo­je.

„Kas­dien lan­ky­ti šei­mos ne­ga­li­me. Prob­le­ma bū­tų iš­spręs­ta, jei sa­vi­val­dy­bė ro­mams skir­tų so­cia­li­nį būs­tą ki­tur ir jie ga­lė­tų iš­si­kel­ti. Bet ro­mai tu­ri su tuo su­tik­ti, o jie ne­no­ri bū­ti iš­ke­lia­mi“, – tei­gė se­niū­nas.

O gal so­cia­li­niai dar­buo­to­jai ne tuo ke­liu ei­na? Gal pir­ma rei­kė­tų su ro­mais su­si­drau­gau­ti, pel­ny­ti jų pa­si­ti­kė­ji­mą. Juk, kas no­ri į na­mus įsi­leis­ti tuos, ku­rie tik gra­si­na, bau­gi­na ir auk­lė­ja?

A. Šul­čiaus tei­gi­mu, jie sten­gia­si su ro­mais kal­bė­tis ra­miai, ta­čiau pa­ti Rū­ta yra  konflik­tiš­ka, iš­syk ima bar­tis. „Jei gau­nat iš vals­ty­bės pi­ni­gų, no­rim ži­not, kaip juos lei­džiat“, – at­sa­ko se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai. Įdo­mu, kam to­kia nuo­la­ti­nė kont­ro­lė pa­tik­tų?

REKLAMA

Kai­rių se­niū­nas tei­gė, kad skun­dų dėl ro­mų šei­mos yra ga­vęs ne tik iš Jū­ra­tės, bet ir iš ki­tų gy­ven­to­jų. Ne­va Rū­tos vai­kai dar­žus nu­siau­bę, pa­ti ma­ma ei­nan­ti per kie­mus pra­šy­da­ma paau­ko­ti mais­to. „Žmo­nės neap­si­ken­čia, kiek ji ga­li vaikš­čio­ti, nes jie ne lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­ja“, – sa­kė A. Šul­čius.

Anot se­niū­no, vie­nin­te­lė išei­tis – ar­ba ro­mai iš­si­ke­lia, ar­ba in­teg­ruo­ja­si ir ne­konflik­tuo­ja. „Gal ir mes ne­sa­me tei­sūs. Gal Rū­ta, kai gy­ve­no ki­toj se­niū­ni­joj, kaž­ko­kios blo­gos pa­tir­ties įgi­jo, kad da­bar prieš mus šiau­šia­si“, – sa­kė A. Šul­čius.

Ro­mai Kai­riuo­se pa­kan­ka­mai in­teg­ra­vo­si

Drau­di­mas disk­ri­mi­nuo­ti žmo­gų dėl jo ra­sės įra­šy­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­jo­je, ku­rios 29 straips­nis skel­bia, jog „žmo­gaus tei­sių ne­ga­li­ma var­žy­ti ir teik­ti jam pri­vi­le­gi­jų dėl jo ly­ties, ra­sės, tau­ty­bės, kal­bos, kil­mės, so­cia­li­nės pa­dė­ties, ti­kė­ji­mo, įsi­ti­ki­ni­mų ar pa­žiū­rų“. Ar Kons­ti­tu­ci­ja ga­li ap­sau­go­ti žmo­gų? Gal­būt disk­ri­mi­na­ci­ja Lie­tu­vo­je – mi­tas?

REKLAMA

Kai­riuo­se gy­ve­nan­tis Šiau­lių uni­ver­si­te­to so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras, do­cen­tas Ar­tū­ras Blinst­ru­bas sa­ko ste­bin­tis, kad ro­mai Kai­riuo­se jau pa­kan­ka­mai in­teg­ra­vo­si. Bu­vo eta­pas, kai jie in­ten­sy­viai vaikš­čio­jo po na­mus. Pen­kis kar­tus per die­ną atei­da­vo ko nors pa­pra­šy­ti, tad vie­ti­niams jau bu­vo ne­be­links­ma. Ta­da si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė, nes ro­mams bu­vo pa­sa­ky­ta, kad iš jų bus atim­tos so­cia­li­nės pa­šal­pos, jei dar vaikš­čios.

„Lie­tu­vos ro­mų klau­si­mą ak­tua­li­za­vo Ra­džis, mums tai aso­ci­juo­ja­si su eg­zo­ti­ka, ro­man­ti­ka. Mąs­čiau, kur tie ar­che­ti­pi­niai šal­ti­niai, nes mes, lie­tu­viai, esa­me pri­ke­pę prie tvo­ros, o jie – prie lais­vės, jų krau­jy­je yra ta­bo­ro gy­ve­ni­mas. Mes jiems – „ga­dži“, žmo­nės, ku­rie jiems vis­ką tu­ri duo­ti, jais pa­si­rū­pin­ti. Nu­sis­ta­čius su jais as­me­ni­nį san­ty­kį pro­ble­mų ne­be­ky­la“, – tei­gė A. Blinst­ru­bas.

Paš­ne­ko­vo nuo­mo­ne, ro­mų in­teg­ra­ci­ja Kai­riuo­se įvy­ko sėk­min­gai, jie in­teg­ra­vo­si, gy­ve­na da­bar žmo­nės ir tiek. „Kai­riai ra­do rak­tą į kon­tak­tiš­ku­mą“, – sa­kė do­cen­tas.

REKLAMA

Iš­si­la­vi­ni­mas ro­mei to­ly­gu ne­tu­rė­ti šei­mos

Švie­ti­mo vi­ce­mi­nist­ras Vai­das Ba­cys yra dar­bo gru­pės ro­mų in­teg­ra­ci­jos klau­si­mais, su­da­ry­tos prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos, na­rys. Anot jo, dėl ro­mų in­teg­ra­ci­jos ša­ly­je iš­ties yra ne­ma­žai neaiš­ku­mų. Kaž­ka­da Lie­tu­va bu­vo pa­smerk­ta ES, kai ban­dė vie­no­je sos­ti­nės mo­kyk­lo­je ati­da­ry­ti ro­mų vai­kų kla­sę. „Bet kaž­ko­dėl ES mū­sų ne­smer­kia, kad mes tu­ri­me tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­las. Tai fe­no­me­nas. Ar ro­mai yra tau­ti­nė ma­žu­ma, ar – ne?“ – klau­sia jis.

Pa­sak V. Ba­cio, Lie­tu­vo­je yra iš­leis­tas vie­nin­te­lis va­do­vė­lis, pa­ra­šy­tas ro­mų kal­ba. Ro­mai yra vie­nin­te­lė tau­ta, ne­tu­rin­ti sa­vo ra­šy­ti­nės kal­bos. Ir na­tū­ra­liai ky­la klau­si­mas, kaip mo­ky­ti ro­mų vai­kus lie­tu­vių, ru­sų ar vo­kie­čių ra­šy­ti­nės kal­bos, kai jie ne­tu­ri sa­vo raš­to ir tie vai­kai gim­tą­ja kal­ba nie­kuo­met ne­ra­šo ir ne­skai­to.

„Vi­sas pa­sau­lis da­bar dėl to dis­ku­tuo­ja. Ki­ta pro­ble­ma – ro­mai pa­gal sa­vo tra­di­ci­jas ne­ga­li klau­sy­ti ne ro­mų mo­ky­mų, to­dėl spren­džiant ro­mų in­teg­ra­ci­jos pro­ble­mas pa­sau­ly­je mo­kyk­lo­se ro­mus mo­ko ro­mų kil­mės mo­ky­to­jai. Mi­nis­te­ri­ja da­bar ban­do į mo­kyk­las, ku­rio­se mo­ko­si ro­mai, mo­ky­to­jų pa­dė­jė­jais priim­ti bū­tent ro­mų kil­mės žmo­nes. Jie pa­dė­tų ro­mų vai­kams pa­ruoš­ti pa­mo­kas, at­ves­ti juos į mo­kyk­lą, nes pa­gal ro­mų tra­di­ci­jas kel­tis anks­ti yra ne­gar­bė“, – sa­ko V. Ba­cys.

REKLAMA

Ki­ta pro­ble­ma ta, kad ro­mų mer­gi­nai įgy­ti iš­si­la­vi­ni­mą to­ly­gu ne­tu­rė­ti san­tuo­kos. Tai rim­ta pro­ble­ma, nes ro­mų mer­gi­nai ne­tu­rė­ti šei­mos – bė­da.

„Kar­tais at­ro­do, kad mes su ro­mais el­gia­mės pa­na­šiai, kaip su abo­ri­ge­nų vai­kais bu­vo el­gia­ma­si Aust­ra­li­jo­je. Jie bu­vo ati­ma­mi iš šei­mų ir už­da­ro­mi in­ter­na­tuo­se. Nep­riim­da­mi jų kul­tū­ros, ki­to­kio gy­ve­ni­mo bū­do, mes iš jų rei­ka­lau­ja­me, kad jie stai­ga tap­tų mu­mis. To­dėl na­tū­ra­liai mes su­si­du­ria­me su pa­si­prie­ši­ni­mu, nes vai­kai yra iš­ti­ki­mi tė­vams. Tai vi­sos ša­lies pro­ble­ma. Ar­ba mes ig­no­ruo­ja­me, ar­ba rei­ka­lau­ja­me bū­ti kaip mes, o to vi­du­ri­nio ke­lio nie­kaip ne­ran­da­me“, – sa­ko vi­ce­mi­nist­ras.

Ok­sa­na LA­RU­TY­TĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų