Pastebėję, kad iš jūsų automobilio degalų bako laša brangus skystis, tikriausiai nesvarstytumėte, ar apsimoka jį remontuoti. Suremontavę automobilį dar pasvarstytumėte, ar neatėjo laikas jį pakeisti į ekonomiškesnį, naudojantį mažiau degalų. Normalus ir sveikas mąstymas.
Vis dėlto daugelio mūsų mąstymas pasikeičia pamačius, kad per kiauras kaip rėtis sienas kiekvieną minutę iš mūsų namų iškeliauja šiluma, kuriai sukurti naudojamas toks pat brangus skystis arba dujos. Tokiais atvejais daugelis svarsto, ar apsimoka renovuoti namus: šiltinti sienas, stogus, pamatus, pakeisti ir izoliuoti vamzdynus, rūsių perdangą, keisti langus, įdiegti individualią apskaitą, atlikti kitus atnaujinimo darbus. Keistos abejonės, nors kasmet pinigų šildymui atidedame vis daugiau. Be to, kiekvieną mėnesį gauname gal neretai ir keliantį įtarimų pranešimą apie suvartotą energiją. Net jeigu tie pranešimai nekeltų įtarimų, vis tiek turėtume galvoti, kaip gyventi ekonomiškiau.
Elementaru – kuo daugiau per langus ir sienas išleidžiame šilumos, tuo daugiau sumokame už kurą, tuo daugiau uždirba tarpininkai, kuro gamintojai, perdirbėjai ir užsiimantys naftos, gamtinių dujų gavyba ir pardavimu „Gazpromas“ ir kitos Rusijos kompanijos. Ši piramidė tiesiog gyvybiškai suinteresuota mūsų, paprastų gyventojų, galutinio produkto vartotojų, abejingumu.
Šiuos teiginius galiu patvirtinti vaizdeliu iš realaus gyvenimo. Pernai gruodį Kaune už prieš keturis dešimtmečius pastatyto nerenovuoto ir vėjų košiamo trijų kambarių buto daugiaaukščiame pastate šildymą teko mokėti apie 400 litų, o atnaujintame name už tokio pat buto šildymą reikėjo mokėti perpus mažiau. Naujos statybos vadinamojo taupiojo namo savininkai už tokio pat buto šildymą temokėjo 80 litų. Skirtumas akivaizdus.
Apmaudu, kad ir šį kartą turime mokytis iš mūsų kaimynų estų. Šioje šalyje daugiabučių renovacija įgavo pagreitį, nes atlikti tyrimai parodė, kad daugiabučių renovacija naudinga tiek gyventojams, tiek valstybei. Tiesa, ir Estijoje pradėjus renovavimo darbus netrūko skeptiškai nusiteikusiųjų. Visuomenės nuomonė kardinaliai pasikeitė, kai atnaujintų namų savininkai sąnaudas sumažino perpus, o tokiu atveju iš sutaupytų lėšų buvo galima grąžinti paimtas paskolas.
Prieš ketverius metus namų renovavimo naudingumo valstybės lėšomis idėją pateikė ekonomistas Raimondas Kuodis. Vis dėlto Vyriausybė net nenagrinėjo ekonomisto skaičiavimų. Tokiais atvejais sakoma, kad savo krašte pranašu būti sunku. Vyriausybė pramerkė akis tik praėjusių metų pabaigoje, kai Lietuvoje lankėsi Europos Komisijos klimato komisarė Konni Hedegard ir Vyriausybei primygtinai siūlė iš naujo apgalvoti sistemą, kuria nesėkmingai buvo bandoma renovuoti daugiaaukščius namus. Vyriausybės nariai apstulbo, kai komisarė iš esmės pakartojo R. Kuodžio idėją.
Gal ir teisus šis ekonomistas, spėliojęs, kad blogi valdžios sprendimai turi dvi galimas priežastis – bukumą arba korupciją.
Albinas Čaplikas
