Panevėžio rajone daugiabučių bendrijas kol kas galima suskaičiuoti ant pirštų, tačiau ir jų administravimas – tik formalumas, greitai galintis virsti papildoma finansine našta.
Jau daugiau nei dešimtmetį pagal Civilinio kodekso nuostatas reikalaujama, kad daugiabučiuose namuose būtų arba bendrija, arba sudaryta butų savininkų jungtinės veiklos sutartis, arba paskirtas administratorius.
Mieste administruojamų namų likusios vos kelios dešimtys – kiti pasirinko kitas dvi bendros nuosavybės valdymo formas. O štai rajone dauguma daugiabučių administruojami, tačiau šis procesas kol kas tik formalumas.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys sako, kad tuomet įstatymas reikalavo skirti administratorius, tad jais paskirti rajono komunalininkai – Velžio ir Krekenavos komunaliniai ūkiai.
Tačiau realiai jie, kaip minėta, tik formalūs administratoriai – joks mokestis iš gyventojų neimamas, tad ir paslaugos neteikiamos.
Teks susimokėti
Šiuo metu rajono Savivaldybėje rengiama nauja daugiabučių administravimo tvarka ir tikimasi vasarą paskelbti konkursą administratoriui parinkti. Jei šis procesas neužtruks, rudenį jau tikimasi sutvarkyti šį reikalą.
V. Žiurlio teigimu, sunku prikalbinti žmones steigti bendrijas ar pasirašyti jungtinės veiklos sutartis, tačiau šiuo metu daug važinėjama po rajoną, agituojama tai padaryti.
„Kiek pajudės šis procesas, sunku pasakyti. Reikia tikėtis, kad gyventojai apsigalvos, o jei ne, patys pamatys...“ – apie tai, kad paskyrus administratorių teks mokėti nustatytą mokestį už kvadratinį metrą, perspėja administracijos direktorius. Mat jei gyventojai nesutiks steigti bendrijų ar pasirašyti jungtinės veiklos sutarčių, daugiabučiams administratorius bus skiriamas priverstinai. Kiek tai gali kainuoti gyventojams, V. Žiurlys teigė negalintis pasakyti – viskas priklausys nuo konkurse pasiūlytų kainų. Laimės tas, kas pasiūlys mažiausią. „Gal laimės vietiniai, o gal iš Klaipėdos ar kito miesto“, – tokio konkurso rezultatų neprognozuoja administracijos direktorius.
Kalba jau daug metų
Velžio seniūnijoje yra 37 daugiabučiai – iš viso daugiau nei 25 tūkstančiai kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Tačiau bendrijų gana nedaug.
Dembavoje įsteigtos 4 bendrijos, o 8 daugiabučiai jų dar neturi. Velžyje yra 3 bendrijos ir 3 daugiabučiai, kurių butų savininkai pasirašę jungtinės veiklos sutartis. Dar 2 namai formaliai administruojami.
Liūdynėje nė vienas daugiabutis neturi nei sutarčių, nei bendrijų.
Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys teigia jau ne vienus metus prašantis daugiabučių gyventojų steigti bendrijas ar pasirašyti sutartis, rengiami susitikimai, tačiau šis procesas sekasi sunkiai. Viename Dembavos daugiabučių seniūnas tikino per daugelį metų surengęs jau šešiolika tokių susitikimų su gyventojais, bet taip ir nepavyko jų įtikinti ką nors keisti. „Žmonės kažko bijo“, – sako jis.
Dėl to esą kyla problemų, ypač kai vėjas nuplėšia stogą ar jis prakiūra, tenka tvarkyti laiptines, šilumos punktus ar spręsti kitus bendrus reikalus, kaupti lėšas namui tvarkyti. „Jūsų turtas, jūs patys turite tvarkytis“, – sako A. Bakšys.
Ne komunizmas
Kaip ir minėta, namams priskirti administratoriai, tačiau, pasak A. Bakšio, labai formalūs. Rajone nėra patvirtintas įkainis už administravimą, taigi už dyką, jo manymu, niekas nenori dirbti.
Be to, seniūnas teigė pastebintis, kad tarp gyventojų vis dar labai gajus požiūris, jog kažkas kitas turi tvarkyti daugiabutį. Jei viršutiniame aukšte per stogą laša į kambarius, pirmo aukšto gyventojai neretai sako, esą tai ne jų reikalas. Grius pamatai, seniūno manymu, panašiai kalbės ne vienas viršutinių aukštų gyventojas. Tačiau statiniai sensta.
„Gyventojai privalo savo turtą tvarkyti – niekas kitas to nepadarys. Dabar ne vienas gyvena kaip komunizme ir mano, kad valdžia ateis ir viską padarys“, – stebisi A. Bakšys.
Trys bobutės, viena pirmininkė
Ramygalos seniūnijoje taip pat yra kelios dešimtys daugiabučių. Mieste įkurtos keturios bendrijos, o jungtinės veiklos sutarčių, vietos seniūno Valdo Chirv žiniomis, nėra sudaryta nė vienos.
Pagal teisės aktus, daugiabučiu namu laikomas namas, kuriame yra trys ir daugiau butų. Ramygalos seniūno manymu, steigti bendriją tokiame name sudėtinga – reikia pirmininko, buhalterio ir taip toliau. „Nerealu, – tiesiai šviesiai sako V. Chirv. – Ir šimto, ir trijų butų namui reikalavimai tie patys. Gyvena name trys bobutės ir reikia išsirinkti pirmininką! Kuri iš jų bus pirmininkė?“
Kartu mano, kad jei gyventojai tvarkosi, tai tvarkosi ir be jokių bendrijų ar sutarčių. Ramygaloje yra ne vienas daugiabutis, kuriame nieko nėra, tačiau gyventojai susitvarkė stogus, išsidažė laiptines, pasikeitė laiptinių duris.
Nemažai ir tokių, kurie nesupranta, kodėl reikėtų tvarkyti bendrus dalykus. Tad V. Chirv teigė neįsivaizduojantis, kaip reikės juose įkurti bendrijas ar bent pasirašyti jungtinės veiklos sutartis. Bet rankų nuleisti neketinama.
Seniūno teigimu, gyventojams vėl bus siūloma apsigalvoti, nes kitu atveju turės jau nebe formalų, o tikrą administratorių, kuriam reikės mokėti tam tikrą mėnesinį mokestį. Seniūnas teigė bandysiantis įkalbėti gyventojus apsigalvoti savo pačių labui.
„Siūlysime, kad administratorius būtų blogiausiu atveju. Dalis jų patys tvarkosi name – kam reikia, kad pinigus atiduotų kažkam kitam“, – gyventojų nesupratingumu stebėjosi V. Chirv.
Ramygalos seniūnijoje pastebimas gyventojų požiūris, kai laukiama, kol kas ateis ir viską padarys. Tačiau, seniūno manymu, toks požiūris pamažu keičiasi į gerąją pusę. Nors vis dar pasitaiko manančiųjų, kad kiauras namo stogas – tik viršutinių aukštų gyventojų problema, ramygaliečiai ima suvokti, jog daugiabutis yra jų nuosavybė.
Daiva SAVICKIENĖ
