daškė

Liepos mėnesį pramogų pasaulį sudrebino skandalinga žinia – po dviejų draugystės metų skirtingais keliais pasuko socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino ir ūkininkas bei modelis Jonas Misevičius. Kol vieni Karolinos gerbėjai džiaugėsi, kad jos širdis vėl laisva, ši ilgai nelaukusi pranešė apie širdyje užgimusius naujus jausmus.

Petrašiūnų kapinėse išniekintas buvusio Kauno nusikalstamo pasaulio „Daškinių“ grupuotės vadeivos Remigijaus Daškevičiaus kapas. Įspūdingą natūralaus dydžio bronzinę Daškevičiaus skulptūrą vandalai nuliejo vašku, išmėtė žvakes. Kauniečiai galvoja, kad išniekinimui būtent mafijos atstovo kapas buvo pasirinktas ne šiaip sau. Nuo kojų iki galvos žvakių vašku aplieta įspūdinga nužudytojo Kauno mafijos šulo natūralaus dydžio skulptūra iš bronzos.

Pastarosiomis dienomis didžiausiuose šalies knygynuose pasirodė naujausia mafijos istorijų tyrinėtojo rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knyga „Mafijos kronikos”. Jūsų dėmesiui dar vienas fragmentas iš šios knygos. Nepaneigtos versijos Net ir praėjus beveik trylikai metų vis dar nepaaiškėjo tikroji priežastis, dėl ko Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė 2001-ųjų lapkričio 24-osios vakarą buvo nužudytas beveik Vilniaus senamiesčio širdyje.

Per pastaruosius dešimt metų Kauno kriminalistams ir prokurorams nepavyko atskleisti nė vienos Daškinių elito atstovų mirties nuo samdomų žudikų šūvių. Apie tai rašoma rytdienos laikraščio „Akistata“ numeryje.

Kadrų nubyrėjimas Generalinėje prokuratūroje patvirtina, kad dirbti šioje struktūroje tikriems profesionalams tampa nepakeliama našta. Pastarojo pusmečio įvykiai prokuratūroje ne tik visuomenei, bet ir buvusiems teisėsaugos vilkams nesuvokiami sveiku protu. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, į generalinio prokuroro postą siūlydama paklusnumu jai pasižymintį, tačiau jokios vadovavimo patirties neturėjusį prokurorą Darių Valį iš Naujosios Akmenės, tikėjosi permainų.

Teisėjų taryba dar kartą parodė, kad „ne runkelių reikalas“, kaip vykdomas teisingumas. Jokia „minia“ nuo šiol negali žinoti ne tik kokių nors operatyvinių paslapčių, bet, jei pats Temidės tarnas pageidauja, net ir kaip jo šventenybė atrodo. Nesvarbu, kad teisėjas lyg ir viešas asmuo, bet jis ypatingas, didingas, baisus ir žvilgantis padaras, prie kurio kojų, nedrįsdami pakelti akių, turi klūpoti visi nuodėmingieji žemės kirminai.

Lapkričio 24 dieną suėjo devyneri metai, kai Vilniuje buvo nušautas legendinis mafijos veikėjas Remigijus Daškevičius. Jo mirties užsakovai nerasti, byla – aklavietėje. Vienas šio nusikaltimo įtariamųjų keistomis aplinkybėmis mirė, žmogžudystės užsakovai iki šiol neatskleisti.

Ryškiausiems pretendentams į Vilniaus apygardos teismo teisėjo (VAT) vietą nepavyksta atsikratyti praeities paklydimų. Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos teigimu, buvęs generalinis prokuroras, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas yra tinkamiausias kandidatas į laisvą Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjo vietą. Pastaruoju metu jo pavardė nuolat skamba prisiminus skandalingąją Kauno pedofilijos bylą bei „Samanėlės“ istoriją.

Garsiojoje Kauno reketo byloje – netikėtas posūkis. Antradienį Kauno apygardos teismas paskelbė savo sprendimą turto prievartavimu kaltintų šešėlinio pasaulio garsenybių Daškinių veteranais vadinamų Roberto Užkausko ( 37 m.), pravarde Rublis ir Rolando Dromanto (42 m.), geriau žinomo Ilgo pravarde, byloje. Abu kaltinamieji buvo paleisti teismo salėje.

Paskutinėje šio rašinių ciklo dalyje – Daškės nužudymo detalės tyrėjams aiškios. Gaujos narių likimai susiklostė tragiškai. Neįvykdyta keršto akcija kapuose Remigijaus Daškevičiaus-Daškės žūtis Vilniuje 2001-ųjų lapkričio pabaigoje sukėlė didelį rezonansą – tikriausiai tokio nebūta nė po vieno iš daugelio iki šiol įvykdytų kriminalinio pasaulio autoritetų nužudymų.

Paskutinės Remigijaus Daškevičiaus gyvenimo dienos akimirkos. Svarbiausius rūpesčius aptarė pirtyje 2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų R. Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas – tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų.

R.  Daškevičiaus asmens sargybinio pasakojimas apie tai, kas ir kokiomis aplinkybėmis planavo Daškės nužudymą. Buvo gerbiamas žmogus Prieš mirtį R. Daškevičių-Daškę supo visi senų laikų Kauno Žaliakalnio treniruoklių salių lankytojai, nuo sovietinių laikų rūsiuose „pumpavę“ raumenis. Kai kurie – nemenkai pasiekę įvairiose sporto šakose. Visiems jiems ne kartą buvo tekę aiškintis santykius su konkurentais iš Vilijampolės.

Prieš mirtį Remigijus Daškevičius blaškėsi tarp įtakingo gangsterio ir bokso pasaulio veikėjo įvaizdžių. Iš treningų – į prašmatnius kostiumus 2000-aisiais Kauno kriminalinio pasaulio veikėjų išvaizda jau buvo pakitusi iš esmės.

Pelningiausiais gaujos gyvavimo metais Daškinius maitino „cigarečių karuose“ įgyti didžiuliai pinigai. Kaliningrade atsirado ir V. Jakučio pavardė Šokiruojantis, bauginantis ir grėsmingas tarptautinių cigarečių kontrabandininkų Meka tapęs Kaliningradas dešimtojo dešimtmečio pabaigoje veržliems kauniečiams atrodė įkvepiantis – nebent jie ne laiku būtų pasipainioję kulkos kelyje.

Su Daškiniais konfliktavusio Bakano žmogžudystės pėdsakai veda į Kaliningradą. Vienas „Lifosos“ aferos dalyvių 1997–1999 metais Remigijus Daškevičius-Daškė rėmėsi ne tik nepriekaištinga reputacija, puikiu taisyklių žinojimu ar būtinu tokio lygio veikėjui „atributu“ – teistumu dėl turto prievartavimo, ne tik ryšiais aukščiausiuose šešėlinės ir realios valdžios sluoksniuose. Tais metais kriminalistams pavyko užfiksuoti jo pirmuosius kontaktus su įtakingais visuomenės atstovais.

Partizanų gatvės gale kadaise veikė kauniečiams šiurpą kelianti pirtis. Depresiją skandino alkoholyje Remigijui Daškevičiui-Daškei sugrįžus iš kalėjimo, 1995-ųjų vasarą Henriko Daktaro valdžia buvo beribė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Daugelis buvusių Daškės draugų per kelerius metus buvo įkūrę savo gaujas, įsitraukę į kitas grupuotes, kai kas net prisišlieję prie ilgus metus konkurentais laikytų Vilijampolės Daktarų.

Už grotų įsižiebusi R. Daškevičiaus ir Gelijos meilė laisvėje baigėsi vestuvėmis. Dvikova su “zonos" lyderiais „Zona“ – ne laisvė, ten kiti įstatymai. Sėdėjau Pravieniškių kolonijoje, turėjau autoritetą. Mane vienas „gaidys“ prie visų įžeidė, aš jį papjoviau – kitaip pats būčiau tokiu tapęs.

Pirmasis ir vienintelis R. Daškevičiaus teistumas dėl turto prievartavimo. Dieną – reketininkai, naktį – sargybiniai Vaizdas 1990-ųjų pradžioje daugeliui Lietuvoje atrodė gana niūrus, kai kada netgi baugus. Viską lėmė pernelyg didelis skirtumas tarp labai vargstančiųjų ir turtingųjų. Kaune atsirado pirmieji privačių namų kvartalai, kuriuose įsikūrė verslininkai, o prieš juos masines atakas pradėję jaunieji reketininkai persėdo į raudonos spalvos „Žigulių“ devintukus veidrodiniais langais.

Daktarai net kruviname mūšyje nenorėjo Daškinių pripažinti naujais Kauno lyderiais. Užvirė kova dėl įtakos 1989 metai pasižymėjo tolesniu Kauno kriminalinių grupuočių veiklos plitimu, padidėjusiu banditų įžūlumu ir augančiu jų veiklos meistriškumu. Tuo metu viešose vietose Kauno valdovais jautęsi nusikaltėliai šiurkščiais veiksmais siekė įbauginti visuomenę.

R. Daškevičiaus šokių mokytojas iki šiol neleidžia gyviesiems pamiršti savo auklėtinio. Breikerių gretose – ir Rublis Kitados garsus choreografas Algis Stravinskas prisipažino, kad sovietiniais laikais iš jo kas mėnesį 100 rublių duoklės reikalaudavo vienas anuomet klestėjusios Žaliakalnio banditų šutvės atstovas. Tačiau paprašytas prisiminti reketininko pravardę, atvirai bendraujantis A. Stravinskas negalėjo jos prisiminti.

Choreografas A. Stravinskas atskleidžia sovietinio Kauno naktinio gyvenimo paslaptis. Garsaus kolektyvo šokėjas Kauniečio choreografo, lietuviško breiko pradininko Algio Stravinsko, draugų dažniau vadinamu Stravu, didžiausios šlovės metai praeityje, bet jo sukurtų šokių pasirodymų senais vaizdo įrašais ir šiandien žmonės gali mėgautis apsilankę internetinėje vaizdo klipų bei filmų bibliotekoje „Youtube“. 1987 metais Kauno sporto halėje A. Stravinsko pastangomis buvo surengtas bemaž pirmasi...

Kauniečių pamėgtas Ąžuolyno parkas sovietmečiu buvo nusikaltėlių konfliktų arena. Gaujų karai Ąžuolyne „Yra toks populiarus posakis: „Jei Kauną apjuostum spygliuota viela, visi žinotų, už ką sėdi". Tokiais žodžiais pasakojimą apie sovietmečio Kauno kriminalinio pasaulio ištakas pradėjo Juozas Rimkevičius, buvęs kovą su pirmosiomis Lietuvoje suklestėjusiomis nusikaltėlių gaujomis paskelbusios Vidaus reikalų ministerijos operatyvinių darbuotojų specialios grupės narys.

„Akistata“ pažvelgė į Kauno Daškinių lyderio Remigijaus Daškevičiaus praeitį. Stengėsi išlikti Nr. 1 Kas jis, prieš 9 metus snaiperio šūvio pakirstas R. Daškevičius-Daškė, pagrindinis tuometinės Bokso federacijos ir Kauno Daškinių gaujos žmogus? Kokia buvo jo vaikystė ir jaunystė, kokioje šeimoje jis brendo, kas per draugai jį supo gatvėje ir mokykloje? Tai labai svarbūs klausimai, nes vienos reikšmingiausių XX amžiaus kriminalinio pasaulio įžymybių nužudymas galėjo būti padarytas, įtrauk...

„Akistata“ vėl atvertė Kauno Daškinių lyderio Remigijaus Daškevičiaus žūties bylą. Žurnalisto praktikoje neretai nutinka taip, kad pasijunti tiesiog negalįs negrįžti prie istorijų, apie kurias, atrodo, viskas jau pasakyta.

Vėlinės – gilaus susimąstymo apie žmogaus būties trapumą laikas prieš didžiąsias ir linksmąsias besibaigiančių metų šventes. Bet mirtis nepripažįsta jokių švenčių. „Balsas.lt“ baigia šeštadienį pradėtą pasakojimą apie Kauno kriminalinio elito laidotuvių papročius.

Vėlinės – gilaus susimąstymo apie žmogaus būties trapumą laikas prieš didžiąsias ir linksmąsias besibaigiančių metų šventes. Bet mirtis nepripažįsta jokių švenčių. Per aštuoniolika Lietuvos nepriklausomybės metų Kaune žuvo daugiau negu trisdešimt prieštaringos reputacijos, organizuotų nusikaltėlių grupuotėms priklausančių asmenų. Tik keletas iš šių spalvingais žygdarbiais policijos kartotekose pasižymėjusių kauniečių paslaptingai dingo be žinios.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas trečiadienį trims mėnesiams suėmė vieną įtariamųjų marijampoliečio Žydrūno Buzo pagrobimu Artūrą Račkelį. Įtariama, kad A.Račkelis su bendrais iš pagrobto marijampoliečio artimųjų reikalavo apie 3,2 mln. eurų (daugiau kaip 11 mln. litų). Tris savaites pagrobėjų užrištomis akimis laikytas Ž.Buzas atsirado pirmadienį. Pro raiščio kraštą išvydęs, kad liko vienas, marijampolietis paspruko. Jį apžiūrėję ekspertai sužalojimų neaptiko.

„Balsas.lt“ tęsia pasakojimą apie skandalingus Kauno stadionų užvaldymo užkulisius. Įvairių Kauno sporto klubų atstovai Balsas.lt korespondentui teigė, jog bankrutavus F. Dzeržinskio staklių gamyklai pirmaisiais devintojo dešimtmečio metais ją kaip ir daugelį to meto vertingų statinių nusipirko skandalingojo  EBSW koncerno strategai. Netrukus apsukrūs EBSW vyrukai šios gamyklos  pusvelčiui įsigytą turtą padalijo į tris įvairia veikla besivertusias  įmones.

„Balsas.lt“ praėjusią savaitę jau rašė apie kasdienes neaiškių Kauno veikėjų kovas dėl apleistų miesto stadionų. Kaune, Partizanų gatvės 192—uoju numeriu pažymėtame žemės sklype, esančiame regbio stadione, kone kasdien besilankantis Lietuvos regbio federacijos vykdomojo komiteto narys bei vaikų ir jaunimo regbio klubo „Ąžuolas“ vadovas, neseniai į miesto tarybą patekęs Vytautas Vasilenko „Balsas.