Nepaneigtos versijos
Net ir praėjus beveik trylikai metų vis dar nepaaiškėjo tikroji priežastis, dėl ko Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė 2001-ųjų lapkričio 24-osios vakarą buvo nužudytas beveik Vilniaus senamiesčio širdyje.
„Sklandė pačios įvairiausios versijos, visokios sąmokslo teorijos, – kalbėjo fotomenininkas Pripsas. – Kažkas prasitarė, kad gal ten tą vakarą taip sužaidė Lietuvos saugumas, dar kažkas, kad jis stipriai kažką užkniso, nes jau darė karjerą žengdamas didžiosios politikos link. Yra visokių teorijų, kad galbūt prie jo mirties prisidėjusi ir pati valstybė.“
Pagal kitą versiją, 33 metų kauniečiui skirtą snaiperio kulką užsakė buvęs jo verslo partneris aukštaūgis kaunietis, pravarde Ilgas, iki šiol neatsikratantis apsaugininkų palydos. Jį, lydimą apsaugos, kone kas vakarą galima sutikti Kauno „Akropolyje“ veikiančiame azijietiškos virtuvės restorane, į kurį, ypač savaitgaliais, suplūsta minios kauniečių.
„Mano nuomone, yra prisidėjęs ir Rolandas Dromantas (buvęs Daškės bičiulis, su kuriuo jie rimtai susikirto likus pusmečiui iki R. Daškevičiaus nužudymo), – drąsiai pareiškė G. Polita. – Manau, kad jis pagrindinis, o su kuo jis tai padarė, dabar niekas nepasakys. Tada visas Kaunas buvo pritvinkęs pykčio, kad Remigijus taip smarkiai pasikėlė, kad jo nuomonės buvo paisoma visoje Lietuvoje, netgi Rusijoje, užsienio šalyse. Aišku, jis visur turėjo priešų. Buvę draugai jam tiesiog pavydėjo. Gerų automobilių, gražių moterų, didelių pinigų.“
Ketino ištraukti ginklus?
Seniai įtariama, kad R. Daškevičiaus nužudymą galėjo surengti buvęs jo artimas bičiulis R. Dromantas, pravarde Ilgas. Kaip tik 2001-aisiais labai paaštrėjo Daškės ir Ilgo santykiai. Iš vienos ir iš kitos pusės nuolat aidėjo šūviai ne tik Lietuvoje, bet ir Kaliningrade, kuriame kauniečiai kartu vykdė stambius verslo projektus.
„Neslėpsiu – būta minčių, kad jei Remigijaus laidotuvėse Petrašiūnų kapinėse pasirodys Ilgas ir Rublis (Robertas Užukauskas – artimiausias R. Dromanto verslo partneris), juos iškart versime. Buvo nuspręsta juos abu nušauti tiesiog kitų Remigijaus draugų akivaizdoje. Ar taip būčiau pasielgęs? Šiandien galiu tvirtai pasakyti, kad taip. Tokiai užduočiai buvo parinktas specialus ginklas, parengti keli žmonės, kurie buvo pasiryžę mane pridengti“, – kartą atvirai pareiškė G. Polita.
Buvęs operatyvininkas Z. Rimša įsitikinęs, kad tokie žmonės kaip R. Daškevičius tiesiog negali ilgai gyventi.
„Anksčiau ar vėliau taip turėjo atsitikti. Buvo gandų, kad buvo pasišaudymų… Į Ilgą kažkas ten šaudė. Kai išgirdome, kad Vilniuje nušautas Daškė, pamenu, su kolegomis svarstėme: gerai, kad ne Kaune“, – kalbėjo Z. Rimša.
Kauno kriminaliniame pasaulyje būta kalbų, kad Daškės mirties galėjo norėti tuo pat metu, 2001-ųjų spalį, po eilinės bausmės į laisvę sugrįžęs Kauno Daktarų lyderis H. Daktaras, pravarde Henytė.
H. Daktaras iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prieš kelerius metus man, šios knygos autoriui, rašytame laiške dėstė:
„Kaune tais laikais visi buvo vadai ir tokio vienvaldžio lyderio nebuvo. Kai 1991-ųjų pabaigoje sugrįžau iš Sibiro, daugelis mane pažinojo ir gerbė. Kartais paklausdavo mano nuomonės, bet darydavo, kas ką panorėję. Jeigu būčiau buvęs vienvaldis lyderis, seniai mane būtų nušovę kaip Bakaną (Gintautą Bakanauską), Stankę (Vaidotą Stankevičių), Kęstutį Juršą, Paūką-Sašką (Aleksandrą Paukovą) ar Daškę, kurie nebuvo linkę eiti į kompromisus. Tokius anksčiau ar vėliau sunaikindavo.“
Laikė negerbiamu žmogumi
Pasak ekspertų, R. Daškevičiaus nužudymas yra, ko gero, profesionaliausiai atlikta užsakomoji žmogžudystė Lietuvos kriminalistikos istorijoje. Todėl ši byla net ir praėjus beveik trylikai metų taip ir liko neištirta.
Kad Daškės žmogžudystė – profesionalaus žudiko darbas, sutiko ir buvęs ilgametis šalies policijos vadovas Vytautas Grigaravičius. Jis, baigęs Kauno milicijos mokyklą, pasiliko dirbti laikinojoje sostinėje ir susidūrė su pirmosiomis miesto banditų gaujomis. Nepriklausomybės metais tapo šalies policijos generaliniu komisaru. Šias pareigas ėjo iki 2007-ųjų lapkričio.
„Faktas, kad šis nusikaltimas labai meistriškai parengtas ir atliktas. Juk buvo pasiruošta ir atsitraukti. Todėl ir buvo sudėtinga tą nusikaltimą atskleisti“, – sakė V. Grigaravičius.
Buvęs Kauno operas Z. Rimša taip pat įžvelgė profesionalų darbo subtilybes. „Šautuvas parengtas, butas išsinuomotas, tai reikia sekti, žinoti, kur žmogus lankosi. Įdirbis padarytas. Nušovė vienu šūviu. Vėliau kažkas iš banditėlių pasakojo, kad paliktas ginklas buvo su perlaužta optika. Remiantis rusų banditų supratimu, tai reiškia, kad auka yra negerbiamas žmogus. Tuo pat metu toks žudiko paliktas ženklas rodo, kad jis – rimtas žmogus, besiremiantis griežtomis nusikaltėlių pasaulyje galiojančiomis taisyklėmis“, – kalbėjo Z. Rimša.
