Choreografas A. Stravinskas atskleidžia sovietinio Kauno naktinio gyvenimo paslaptis.
Garsaus kolektyvo šokėjas
Kauniečio choreografo, lietuviško breiko pradininko Algio Stravinsko, draugų dažniau vadinamu Stravu, didžiausios šlovės metai praeityje, bet jo sukurtų šokių pasirodymų senais vaizdo įrašais ir šiandien žmonės gali mėgautis apsilankę internetinėje vaizdo klipų bei filmų bibliotekoje „Youtube“.
1987 metais Kauno sporto halėje A. Stravinsko pastangomis buvo surengtas bemaž pirmasis tuometinėje Sovietų Sąjungoje breiko čempionatas. Tačiau staigi karjeros griūtis A. Stravinsko breiko grupės šlovės metais jos įkūrėją buvo nubloškusi į patį gyvenimo užribį. Praėjus kuriam laikui, A. Stravinskas atsitiesęs iš gimtojo Kauno persikėlė į Vilnių, dirba mokytoju Balio Dvariono muzikos mokykloje ir kartkartėmis surengia pasirodymus uždarų vakarėlių publikai.
Tarp 1985–1989 metais Kauno restoranuose „Žalias kalnas“, „Orbita“ ir „Trys mergelės“ moderniais šokiais naktinėse programose publiką pakerėjusios A. Stravinsko suburtos grupės šokėjų vienu metu pasirodydavo ir pats R. Daškevičius.
Gyvenimas – niūrioje aplinkoje
Sužinojus, kad po bokso R. Daškevičiaus antroji aistra buvo šokiai, o jo mokytoju yra buvęs A. Stravinskas, ilgą laiką kirbėjo mintis: o kaip susiklostė tolesnis pastarojo likimas? Ieškant sovietmečiu garsaus Kauno naktinio gyvenimo veikėjo, prieš kiek laiko teko atsidurti Vilniuje, Gerosios Vilties gatvėje, esančiame nemaloniai atrodančiame bendrabutyje, kurį vadina socialiniu būstu. Aplink jį sukinėjosi nemalonios išvaizdos žmonės. Čia bene vienintelė sostinės vieta, kurioje nepatariama vaikščioti atsitiktiniams praeiviams.
Netoliese yra narkologijos centras, tad jį palikę, tačiau kvaišalų troškulio nė trupučio nenumalšinę narkomanai netgi vidury dienos užpuldinėja žmones, kad susirinktų pinigų dienos dozei. Su tokiais išpuoliais kaskart tenka susidurti ir 56 metų A. Stravinskui.
Su šiuolaikinėmis rusų estrados žvaigždėmis laikomais atlikėjais Ala Pugačiova, Borisu Moisejevu vienoje scenoje anuomet pasirodydavęs A. Stravinskas, šiandien besiglaudžiantis kukliame vieno kambario būste su bendra virtuve, tvirtino, kad iš šokių pasaulio jis nepasitraukė ir vis dar kartkartėmis pasirodo. Tiesa, ne taip dažnai: kartais studentiškuose vakaruose ar neformalaus jaunimo vakarėliuose. Kaip pats sako, jis ne brangininkas – ir taip visi šiais laikais sunkiai gyvena.
Buvusi estrados žvaigždė A. Stravinskas prisimena, kaip breiko šokio paslapčių mokė R. Daškevičių ir jo brolį (Ruslano Kondratjevo nuotr.)
Broliai Daškiniai
Aštuntojo dešimtmečio viduryje iš Vakarų atsirito labai energinga maištingos šokių muzikos banga. Šokių kolektyvai ėmė dygti lyg grybai po lietaus.
„Kai paskelbiau norinčiųjų išmokti šokti breiką atranką, prie tuomečio „Senojo tresto“ pastato A. Mickevičiaus gatvėje Kaune nusidriekė milžiniška eilė jaunimo. Tais laikais atranka buvo didžiulė. Į vieną vietą mano kolektyve pretendavo per 200 žmonių. Mūsų kolektyvas kurį laiką neturėjo pavadinimo, tačiau, ko gero, buvo geriausias ir žinomiausias tarp miesto šokėjų“, – prisimena A. Stravinskas.
Sykį vienoje naujos šokių kultūros propaguotojo paskelbtoje atrankoje pasirodė, kaip pašnekovas teigia, „du labai gražūs broliukai“. „Sužinoję, kad jų pavardė Daškevičiai, su likusiais grupės nariais juos iškart praminėme Daškiniais, o jie mane – tiesiog Stravu. Bet taip mane vadindavo tik tie, kurie gerai šokdavo, likusiems aš buvau vadovas“, – teigė A. Stravinskas.
Kultūringas, tačiau paslaptingas
Buvo metas, kai A. Stravinsko suburtame šokių kolektyve kartu su broliais Daškevičiais šokdavo ir vėliau žinoma aktore tapusi Eglė Mikulionytė.
„Jau pirmosiose repeticijose pastebėjau, kad broliai Daškevičiai – labai skirtingi. Artūras jau tada išsiskyrė kaip originalių idėjų nestokojantis menininkas, jis save išreikšdavo piešdamas. Nuo pirmos pažinties Remigijus man paliko kultūringo, mandagaus žmogaus įspūdį. Akivaizdu, kad jį viliojo menas, bet kažkas suklaidino, ir jis pasirinko ne visai tinkamą kelią, – pasakojo A. Stravinskas. – Jau tada buvo matyti, kad Remigijus turi nuo aplinkinių kruopščiai slepiamą paslaptį. Po kiek laiko išvydau, kad pas Remigijų į „Žalią kalną“ vis dažniau geriausiomis visame Kaune mašinomis atvažiuoja neaiškios išvaizdos jauni vyrai. Bet dėl to jam nesutrukdžiau šokti breiko naktinėse restorano programose.“
Buvusio R. Daškevičiaus šokių mokytojo teigimu, jaunieji Daškės bendražygiai iš kriminalinio pasaulio kažkodėl privengdavo lankytis „Žaliame kalne“. Pats R. Daškevičius kartkartėmis vakarinėse programose pašokdavo, tačiau netrukus palikdavo restoraną ir patraukdavo savais keliais.
Vakaro programos – ir M. Gorbačiovui
Anuomet restoranas „Žalias kalnas“ visoje Lietuvoje garsėjo savo architektūra, moderniu apšvietimu. Jame pasirodančių atlikėjų programos buvo žinomos visoje Sovietų Sąjungoje. Į Kauną pasižiūrėti scenoje erotiškai judančių ir kukliais sceniniais kostiumais pasipuošusių A. Stravinsko kolektyvo šokėjų atvykdavo anuomet aukščiausios sovietinės valdžios atstovai.
„Kai Vilniuje dirbę sovietų funkcionieriai sulaukdavo garbingų svečių iš Maskvos, tą patį vakarą jie skubėdavo stebėti naktinių programų į „Žalią kalną“. Jie mūsų šokėjų pasirodymais gėrėdavosi ištisą naktį“, – prisimena A. Stravinskas.
Į „Žalią kalną“ pamatyti A. Stravinsko šokėjų atvykdavo ir anų laikų aukščiausi valdžios šulai iš Maskvos. Tuo metu ant restorano durų atsirasdavo skelbimas, kad vyksta uždaras vakaras, todėl pašaliniai žmonės čia nepatekdavo. Tokius valdžios grietinėlės vakarėlius saugodavo nemažas apsaugos būrys. Neatmestina, kad tarp jų sukinėjosi ir KGB patikėtiniai.
„Pamenu, kartą „Žaliame kalne“ viešėjo ir pats Michailas Gorbačiovas. Ne vienas mano auklėtinių paskui gyrėsi aplinkiniams, kad kaitinęs būsimąjį Sovietų Sąjungos vadovą, – praeities prisiminimais dalijosi Stravas. – Garbingų svečių iš Maskvos delegaciją į Kauną pasikviesdavo daugelis šiandien Seime ir Vyriausybėje atsakingas pareigas einančių asmenų. Jų patarnautojai „Žalio kalno“ administratoriams sakydavo: „Kai suvalgysime karštuosius patiekalus, iškart pakvieskite į sceną artistus.“ Tada svečiai, išvertę pilvus, bukais žvilgsniais žiūrėdavo mano grakščių šokėjų programas. Iš jų veidų buvo matyti, kad nė trupučio nesupranta apie moderniojo šokio meną...“
Naktinis banditų gyvenimas
Kaip žinoma, pakliūti į anuomet kauniečių pamėgtus restoranus būdavo beveik neįmanoma, tačiau miesto kriminalinių „šeimų“ atstovams bet kurios durys plačiai atsiverdavo.
Tais laikais duoklę iš „Žalio kalno“ administracijos darbuotojų rinkdavo vyresnės kartos Žaliakalnio nusikaltėliai. Būtent jie vakarais ir mėgdavo puotauti savo rajono restorane. Tačiau jie didesnių rūpesčių kitiems vakaro svečiams nekeldavo.
Anuomet pasiturintys kauniečiai ir miesto svečiai ypač vengė vaikščioti į „Pasimatymo“ restoraną (jo patalpose dabar įsikūrusios parduotuvės ir kavinės), ypač savaitgalių vakarais, mat Kaune visiems buvo žinoma, jog „Pasimatymas“ – Daškinių gaujos banditų pamėgtas restoranas.
Savotiški anų laikų Kauno nusikaltėlių klubai veikė ir kituose sovietiniais laikais klestėjusiuose restoranuose: „Trijose mergelėse“ ir „Vilijoje“ karaliavo Vilijampolės Daktarai, o Kauno priemiestyje Garliavoje į „Trijų milžinų“ užeigą rinkdavosi vietiniai banditai.
„Daktarų pamėgtame „Trijų mergelių“ restorane tais laikais pasirodydavo prastesnio lygio atlikėjai ir šokėjai. Jame puotaujantys banditai mikliai sutvarkydavo apgirtusius klientus, bandančius prisiartinti prie scenoje pasirodančių atlikėjų“, – dėstė A. Stravinskas.
Tais laikais visos Kauno banditų grupuotės restoranuose keldavo žiaurias muštynes. Anot A. Stravinsko, tie susirėmimai būdavo audringi kaip amerikiečių vesternuose, kai minios žmonių vienas kitam daužo per snukius, skraido stalai. Būta ne vienos nakties, kai prieš A. Stravinsko šokėjų grupės pasirodymus į užkulisius tyliai įslinkdavo persigandęs restorano administratorius ir ištardavo: „Matyt, kažkas netrukus įvyks...“
„Po tokių žodžių mes, artistai, supratę, kad prasidės dideli neramumai, išsikviesdavome taksi ir skubėdavome į namus arba į kitą restoraną – numalšinti streso. Ne sykį teko girdėti, kad po naktinių programų nusikaltėliai išsiveždavo šokėjas į pirtis, sumušdavo, o galiausiai keliese išprievartaudavo“, – prisimindamas sovietinio Kauno naktinį gyvenimą, kalbėjo A. Stravinskas.
Pirmoji straipsnio dalis - Daškė. Šiurpi tikrovės kronika (1)
Antroji straipsnio dalis - Daškė. Šiurpi tikrovės kronika (2)
Trečioji straipsnio dalis - Daškė. Šiurpi tikrovės kronika (3)
