Su Daškiniais konfliktavusio Bakano žmogžudystės pėdsakai veda į Kaliningradą.
Vienas „Lifosos“ aferos dalyvių
1997–1999 metais Remigijus Daškevičius-Daškė rėmėsi ne tik nepriekaištinga reputacija, puikiu taisyklių žinojimu ar būtinu tokio lygio veikėjui „atributu“ – teistumu dėl turto prievartavimo, ne tik ryšiais aukščiausiuose šešėlinės ir realios valdžios sluoksniuose. Tais metais kriminalistams pavyko užfiksuoti jo pirmuosius kontaktus su įtakingais visuomenės atstovais.
Tarp artimų Daškės draugų buvo žinomi muzikos atlikėjai, aukšti miesto valdininkai, populiarūs sportininkai, žinomi verslo ir finansų sektoriaus atstovai.
Tuo metu svarbiomis pažintimis sporto pasaulyje R. Daškevičių aprūpino Lietuvos moterų krepšinio lygos, Baltijos moterų krepšinio lygos generalinis sekretorius ir Kauno krepšinio sporto mokyklos direktorius Vydas Virbickas. Jis su šautine žaizda galvoje buvo aptiktas 1998 metų gegužės 23-iąją Kaišiadorių rajono miške.
Pamažu Daškė suartėjo su slapčia iš Lietuvos pasitraukusio EBSW koncerno prezidento Gintaro Petriko broliu Raimondu.
R. Daškevičius dalyvavo ir legendomis apipintame bendrovės „Lifosa“ vadovo Dano Tvarijonavičiaus ir Saturno Dubininko-Sato, pareikalavusio sugrąžinti kelių milijonų JAV dolerių skolą, konflikte. Kalbama, kad dėl šių pinigų buvo susigrūmę aukščiausi to meto visuomenės veikėjai. Tąsyk Daškė nebuvo artimas jaunystės laikų bičiuliui Satui ir paakintas tviskančių turtų spindesio netrukus susidraugavo su D. Tvarijonavičiumi.
Po pirties – audringas konfliktas
Nuo senų laikų Kauno pirtyse įvairaus rango šešėlinio pasaulio atstovai ne tik geria ir ištvirkauja su atsivežtomis merginomis. Neretai tokie uždaro klubo pobūdžio susirinkimai neapsieina be žiaurių muštynių ar pasišaudymų, nes kartais banditai atvyksta ginkluoti pistoletais ir peiliais. Atrodo, kad pirtyse jie nesiekia apvalyti savo nuodėmingus kūnus.
Žaliakalnio Daškiniai savo viešpatavimo metais po atgaivos pirtyse mėgdavo valandą kitą nuošaliame „Sandijos“ viešbutyje, esančiame Kaune, Jonavos gatvėje, pasidalyti tamsios veiklos planais.
Nenorėję būti įvardyti operatyvininkai „Akistatai“ pasakojo, kad „Sandijoje“ yra reiškęsis ne vienas vėliau į aną pasaulį iškeliavęs garsus nusikaltėlis.
Maždaug 1997 metais buvęs sovietinės Lietuvos IX spartakiados suaugusiųjų bokso čempionas, du kartus teistas su Daškiniais siejamas Gintautas Bakanauskas-Bakanas ir R. Daškevičius, gerokai išgėrę, „Sandijoje“ surengė imtynių „varžybas“. Pasakojama, kad tąsyk Bakanas susirinkusiųjų Kauno gangsterių ir prieštaringos reputacijos verslininkų akivaizdoje nesunkiai nugalėjo Daškę.
Praėjus kelioms savaitėms, Bakanas buvo užkluptas nežinomo užpuoliko ir žiauriai peiliu subadytas pramogų centro „Kolegos“ prieigose, bet liko gyvas.
Bakano sugyventinė – D. Kedžio giminaitė
Nors trisdešimtmetis Bakanas tarp Daškinių protu neišsiskyrė, organizacinių sugebėjimų jis turėjo. Paskutiniais gyvenimo metais jis nuo buvusių sėbrų persekiojimo saugojo S. Dubininką-Satą.
Bakanas buvo nušautas 1997-ųjų spalio 30-osios popietę Partizanų gatvėje, kai išėjo iš sugyventinės Auksės Ibenskienės (Kauno pedofilijos istorijoje liūdnai pagarsėjusio Drąsiaus Kedžio pusseserės) buto ir artėjo prie savo „Mercedes-Benz“ automobilio. G. Bakanauskas, sprukdamas nuo ginkluotų užpuolikų, bandė slėptis, tačiau galiausiai suklupo prie tuometinės „Paparčio“ parduotuvės kampo.
Prieš Bakaną surengta kruvina akcija daugeliui Kauno mafijos veikėjų pasirodė ne tiek baudžiamoji, kiek pamokomoji. Šiaip ar taip, vėliau tarp Žaliakalnio banditų nebeliko išsišokėlių, kurie būtų išdrįsę mesti iššūkius Daškinių lyderiams.
Per minėtą išpuolį į ranką ir petį buvo sužalotas ir Bakano draugas, prokuroro sūnus Robertas Remeika, bandęs vytis žudikus. Dar nepraėjus nė metams, 1998 metų liepą, R. Remeika, svarbus liudytojas Bakano byloje, itin paslaptingomis aplinkybėmis žuvo Rusijoje.
Bakanas buvo palaidotas Seniavos kapinėse, šalia savo jaunesniojo brolio Dariaus, žuvusio nuo peilio dūrio 1993-iųjų gruodžio 31-ąją. Už įvairius nusikaltimus teistą Bakano brolį tiesiai į širdį vieno konflikto metu nudūrė jau daugelį metų ieškomiausiu Lietuvos bėgliu laikomas Romas Zamolskis.
Žudiką atpažino iš nuotraukos
Kauno apygardos prokuratūros darbuotojai nuo Bakano žūties tyrimo pradžios spėjo, kad G. Bakanauską nužudė samdomas žudikas iš kaimyninės šalies. Tokie jų spėjimai galutinai pasitvirtino, kai 2004 metais Kauno prokurorai pateikė keliems Bakano žmogžudystės liudytojams įtariamo žudiko Andrejaus Kovaliovo nuotrauką. Keli jų atpažino ir patvirtino, kad tai būtent tas žmogus, paleidęs mirtinus šūvius į kaunietį.
Praėjus kuriam laikui po Bakano žūties, Kaliningrado stadione buvo nušautas stambus verslininkas Grigorijus Pridancevas. Išaiškinta, kad šis buvo nužudytas iš to paties modelio ginklo kaip ir Bakanas – 7,65 milimetro kalibro pistoleto. Tačiau narpliojant kalinigradiečio verslininko mirtį, A. Kovaliovas paslaptingai pranyko iš kriminalistų akiračio.
Ilgo kelionės į Kaliningradą
Samdomo žudiko iš Kaliningrado aplinkos žmonės Kauno teisėsaugai yra sakę, kad iki paslaptingo dingimo jis dažnai lankęsis Kaune, čia turėjęs gerą draugą.
Kas tikrasis Bakano mirties užsakovas, dar nenustatyta. Bet manoma, kad žudiką pasamdė patys Daškiniai. Neatmestina, jog taip galėjo pasielgti vienas iš dviejų aukščiausio rango tos gaujos narių.
Tokias prielaidas sustiprina ir tai, kad būtent tais metais Kaliningrade itin dažnai lankėsis su Daške rimtus reikalus pradėjęs sukti Rolandas Dromantas-Ilgas. Jis tuo metu vertėsi automobilių vagystėmis ir jų kontrabanda. Iš Kaliningrado srities Ilgo sėbrų pavogti prabangūs automobiliai per Nidos pasienio postą buvo gabenami į Lietuvą ir parduodami.
Kartą Ilgas Kaliningrade įkliuvo ir atsidūrė vienoje kameroje su Rusijos kriminalinio pasaulio garsenybe Olegu Škiliu, kitais vietos nusikaltėliais. Ilgas kaipmat įgijo kaliningradiečių banditų pasitikėjimą. Tad jam per užmegztas įtakingas pažintis nebūtų buvę sudėtinga surasti samdomą žudiką.
Advokato gudrybė, bet neilgam
1999 metais kriminalistus pasiekė nauji duomenys apie aktyvią kriminalinę veiklą atnaujinusius Daškinius. Kartą per vieną kratą gaujos narių pirtyje Partizanų gatvėje aptiktos maskuojamosios kaukės, ginklai, įrankiai, kuriais įsilaužiama į automobilius.
Į Daškę vis dažniau ėmė krypti operatyvininkų žvilgsniai, tad jis kuriam laikui Kauną nusprendė iškeisti į Kaliningradą.
„Tais laikais R. Daškevičiui buvo pritaikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas. Kai prireikdavo sutvarkyti kokius nors keblius klausimus, tačiau nepavykdavo, sumanėme, kad jam reikia oficialiai įsidarbinti Kaliningrade. Dėl to policininkai labai nervinosi ir pyko. Nors jam buvo paskirtas griežtas apribojimas, pareigūnai pamiršo, kad žmogui dirbti juk neuždrausi, todėl jis galėjo laisvai judėti ir kada panorėjęs lankytis Kaliningrade. Tiesa, vėliau teisėsauga jį vis dėlto pristabdė pasitelkdama kitokias prevencines priemones“, – prisiminė 1999–2000 metais Daškę teisės klausimais konsultavęs vienas garsiausių Kauno advokatų Ričardas Girdziušas.
Kartą Kauno policininkams, nusprendusiems pritaikyti griežtus laisvės apribojimus, R. Daškevičius įteikė Kaliningrade veikiančios bendrovės „Slavgorod“ direktoriaus raštą, patvirtinantį, kad jis dirba ekonominių ryšių su užsieniu direktoriumi ir iki 2000-ųjų kovo 1-osios gyvens ir dirbs šiame mieste.
Patikimų šaltinių teigimu, būtent tuo metu Daškė ėmė verstis klestinčiu kontrabandos verslu: įvairios nelegalios prekės buvo vežamos ir iš Lietuvos į Vakarų šalis, ir iš Rusijos į Lietuvą.
Kitą šeštadienį portale skaitykite:
Daškė tampa svarbiausiu bokso pasaulio žmogumi
Daškinių kontrabandos mastai
