Per pastaruosius dešimt metų Kauno kriminalistams ir prokurorams nepavyko atskleisti nė vienos Daškinių elito atstovų mirties nuo samdomų žudikų šūvių. Apie tai rašoma rytdienos laikraščio „Akistata“ numeryje.
Kruvina scena tarsi iš „Krikštatėvio“
Balandžio 24-ąją suėjo lygiai dešimt metų, kai vėlų trečiadienio vakarą, maždaug vienuoliktą valandą, Kaune, prie Šiaurės prospekto 103-iojo namo, devyniais šūviais į galvą buvo nužudytas 37 metų Vidmantas Mickevičius, pravarde Kryžius, anuomet sietas su praeityje garsia Daškinių gauja. Atsitiktinai nusikaltimą mačiusiems daugiabučio kvartalo gyventojams visa tai buvo tartum scena iš „Krikštatėvio“ filmų trilogijos, kurioje esama nemažai scenų, vaizduojančių kruvinus gangsterių tarpusavio konfliktus.
Galima sakyti, kad ši kraupi mirtis užbaigė švininę Daškinių gaujos šienapjūtę, nes po to daugiau nebuvo kritusių nuo samdomo žudiko rankos.
Ne visi legendinės Žaliakalnio mafijos gaujos herojai šiandien džiaugiasi gyvenimu ir laisve. Likę gyvi, tačiau operatyvinių tarnybų nuolat stebimi buvę gaujos autoritetai – Rolandas Dromantas, pravarde llgas, ir Robertas Užukauskas, pravarde Rublis, gyvena tarsi pogrindyje, o pasirodę viešumoje keliauja su palyda – dažnai keisdami maršrutus ir vairuotojus – šarvuotu BMW limuzinu, vienam asmens sargybiniui sėdint priekyje, kitam – gale, juodam apsaugos džipui važiuojant iš paskos. Jie abu gyvena nevaržomai ir plačiai, bet daugelis kitų vargsta dėl finansinių nepriteklių, nesibaigiančių teismų maratonų, senus Kauno gaujų tarpusavio karus narstančių kriminalistų apklausų.
Bylos, grąžinusios į kruviną praeitį
Anuomet Daktarų vyrų pagrindiniais konkurentais laikytų Daškinių elito iždininku vadinto V. Mickevičiaus mirtis iki šios dienos tebelieka mįslė. Deja, taip ir nebuvo atskleista įtikimų nužudymo aplinkybių.
Dar prieš metus šių eilučių autoriui vienas tuomet įtakingesnių Policijos departamento pareigūnų, kuris vėliau pasuko į kitą teisėsaugos instituciją, o praėjus kuriam laikui pateko į negailestingą valdžios ir politinių partijų mėsmalę, pašnibždomis prasitarė, kad pasibaigus Daktarų gaujos teismo procesui Klaipėdos apygardos teisme į dienos šviesą bus ištraukti Daškinių autoritetų žudikai ir jų užsakovai. Neva minėtų asmenų pavardės ir biografijos kriminalistams yra pakankamai žinomos, tačiau vis dar trūksta keleto niuansų tokiais sunkiais nusikaltimais įtariamų asmenų kaltei įrodyti.
Panašu, kad šie buvusio pareigūno žodžiai nebus tušti, kadangi dar ne taip seniai atrodė visiškai neįmanoma įminti šiandien viešai Daktarų gaujos teismo procese deklaruojamas Henrikui Daktarui ir jo parankiniams priskirtas kraupias Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, ar Vladimiro Seneckio, pravarde Turistas, nužudymų mįsles.
„Tylusis prokuroras“
„Akistatai“ pasidomėjus, kaip šiandien klostosi V. Mickevičiaus žmogžudystės tyrimas, pažymėtas ikiteisminio tyrimo medžiagoje nr. 20-2-00045-02, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Egidijus Palaima atsakė, kad naujų aplinkybių nenustatyta. Šiuolaikiniams prokurorams būdingu šykščios kalbėsenos stiliumi E. Palaima teigė: „Nužudymo motyvai, kaip ir kitos įvykio aplinkybes, yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie, siekiant nepakenkti tyrimui, neskelbtini“.
E. Palaimai vadovaujant buvo tirta daug garsių pastarojo meto nužudymų Kaune, tarp tokių – ir pagrindinių pedofilijos bylos veikėjų Drąsiaus Kedžio, Andriaus Ūso, verslininko Mariaus Krygerio, Agurkinių gaujos veikėjo Ryčio Korsako nužudymai. Tačiau nė vienas iš šių rezonansinių nusikaltimų nebuvo iki galo atskleistas. Kauno teisėsaugos sluoksniuose kalbama, kad E. Palaima taip nevykusiai vadovavo minėtų tyrimų grupėms, kad net buvo pramintas „tyliuoju prokuroru“.
Ginklas aptiktas Kauno mariose
Praėjus kuriam laikui po V. Mickevičiaus-Kryžiaus žūties iš Kauno marių dugno buvo ištrauktas čekų gamybos automatinis ginklas „Agram 2000“, kuriuo ir buvo nušautas šis Daškinis. Tai „Akistatai“ neseniai patvirtino ir šią nužudymo bylą tiriantis prokuroras E. Palaima.
Policijos ekspertai iškart po nusikaltimo Šiaurės prospekte teigė, kad Kryžius nušautas iš didelės sklaidos, tikriausiai automatinio ginklo be duslintuvo, nes tą vakarą kliuvo ne tik aukai – buvo apgadinti ir du kieme stovintys gyventojų automobiliai. Kalbėta, kad viena samdomo žudiko paleista kulka net perskrodė priešais esančio namo penktojo aukšto buto virtuvės langą ir pataikė į šaldytuvą.
Praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje Kaune iš pistoleto-automato „Agram 2000“ buvo nušautas ne vienas kriminalinio pasaulio veikėjas.
Mėgo kryžius, brangias mašinas
Kauno kriminalinio pasaulio senbuviai pasakoja, kad Kryžiaus pravardė V. Mickevičiui priskirta dėl jo pomėgio visur nešioti šią simboliką.
Kadaise Kryžius garsėjo kaip prabangių automobilių mėgėjas. Jis vienas pirmųjų Kaune įsigijo brangų sportinį „Porsche“ markės automobilį. Prieš mirtį jis važinėjo itin prabangiu automobiliu „Mercedes-Benz“.
Daškinių gaujos klestėjimo laikais iždininku buvęs V. Mickevičius už grotų sėdėjo tik kartą. 1996-ųjų vasarą jis su vienu kauniečiu buvo sulaikytas už automobilio „Mazda“ vagystę ir turto prievartavimą. Nors 1997-ųjų birželį jis nuteistas kalėti 3 metus, tačiau į laisvę išėjo 1999-ųjų rugpjūtį.
Būtent tada ir prasidėjo Daškinių gaujos aukso amžius. Remigijaus Daškevičiaus, pravarde Daškė, vadovaujami vyrai ėmė krautis turtus iš cigarečių kontrabandos.
Skirtingai nei daugelis gaujos narių, V. Mickevičius retai išgerdavo ir negarsėjo audringų pobūvių pomėgiu. Jis nebuvo vedęs, tačiau gyveno su širdies drauge.
Paskutiniais gyvenimo metais Kryžius buvo įdarbintas vadybininku pramogų paslaugas teikusioje bendrovėje „Kauno Živilė“, kuriai priklausė Savanorių prospekte veikusi kavinė „Terra X“. Čia aptarti kasdienių reikalų kaskart suvažiuodavo ryškiausios Kauno gangsterių pasaulio personos.
„Kryžius padėjo Daškei uždirbti stambias pinigų sumas. Daškė nesugebėjo baigti sandorių ir permatyti svarbių dalykų. Jisai stokojo kantrybės ir susitelkimo. Be to, buvo labai netikęs, kai tekdavo vertinti žmones. Bet Kryžius – visai kas kita, kaip tik toks, kokio reikėjo. Patikrindavo finansines detales ir viską pravesdavo iki galo. Kryžius buvo vienintelis tikras Daškės verslo partneris“, – aiškino vienas buvęs Daškinių aplinkos žmogus, gerai pažinojęs juos abu.
Manoma, kad V. Mickevičius jau seniai vaikščiojo po minų lauką. Žudynių maratonas, skaudžiai palietęs Daškinių gaują, prasidėjo 2001-ųjų lapkričio 24-osios vakarą, kai Vilniaus senamiestyje buvo nužudytas gaujos bosas R. Daškevičius. Praėjus šešioms savaitėms po Daškės žūties – Kauno centre peršautas Algirdas Antanynas, pravarde Antonis. Netrukus Palangoje įspėjamieji šūviai smarkiai išgąsdino ir jų artimą bičiulį, verslininką Rolandą Skopą. O 2002 metų balandžio 24 dieną nušautas ir V. Mickevičius. Jis buvo paskutinis iš Daškinių gaujos, pakirstas žudiko kulkų.
2004 metų balandį prie namų nušautas su Daške ir jo sėbrais artimus ryšius palaikęs garsus verslininkas Valdas Jakutis.
Kalbėta, kad minėti konfliktai įsiplieskę vyriškiams nepasidalijus iš kontrabandos uždirbtų pinigų. Nors samdomų žudikų siautėjimas plačiai nuskambėjo visoje šalyje, tikrosios žudynių priežastys ir kaltininkai nenustatyti iki šių dienų.
