Lapkričio 24 dieną suėjo devyneri metai, kai Vilniuje buvo nušautas legendinis mafijos veikėjas Remigijus Daškevičius. Jo mirties užsakovai nerasti, byla – aklavietėje.
Vienas šio nusikaltimo įtariamųjų keistomis aplinkybėmis mirė, žmogžudystės užsakovai iki šiol neatskleisti. Taip dabar atrodo buvusio Lietuvos bokso federacijos prezidento, kadaise Kaune veikusios daškinių kriminalinės gaujos vadeivos R. Daškevičiaus, turėjusio Daškės ir Remygos pravardes, žūties tyrimas, prasidėjęs dar 2001 metais.
Paslaptingasis Plikis
„Balsas.lt savaitės“ šaltinių teigimu, nustatytas vienas galimas Daškės žudikas. Tačiau kas užsakė susidoroti su garsiuoju Kauno kriminalinio pasaulio veikėju, neištirta.
Prokurorai iki šiol neatskleidžia galimo žmogžudystės vykdytojų tapatybių. „Balsas.lt savaitei“ iš vieno buvusio daškinių gaujos veikėjo, kuris dabar senas bylas narpliojantiems kriminalistams aktyviai duoda parodymus, pavyko sužinoti, kad vienu žudikų gali būti jonaviškis, pravarde Plikis. Jis paslaptingai žuvo savo automobilyje prieš keletą metų.
Kitų įtariamųjų kaltės tyrėjams įrodyti nepavyko.
Prokuroras užsisiuvo burną
Garsaus daškinių veikėjo R. Daškevičiaus žūties motyvų Vilniaus prokurorai oficialiai taip pat neatskleidžia.
„Nieko naujo negalėčiau pasakyti. Kaip ir anksčiau, tiriamos įvairios nužudymo versijos. Atsakyti į pateiktus klausimus nėra galimybės, kadangi tyrimo versijų, proceso veiksmų atlikimo detalių, aplinkybių paviešinimas, viešas tam tikrų galimų versijų vertinimas gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.
Žinių ar kalbų nenorėtume komentuoti. Bet jei bet koks darbas nevyktų, dabar nekalbėtume šia tema“, – taip žurnalistui atsakė Daškės nužudymo bylą kuruojantis nenorėjęs būti įvardytas prokuroras.
Žudikas tykojo trečiame aukšte
Praėjusio amžiaus 10 dešimtmečio pradžioje per Lietuvą nusirito užsakomųjų žmogžudysčių banga. Kiek žuvo žemesnės grandies įvairioms organizuotoms grupuotėms priskiriamų asmenų, težino tik kriminalinės policijos analitikai.
Daškės nužudymą tiriantys pareigūnai laiko profesionaliausiai parengta užsakomąja žmogžudyste Lietuvoje.
2001 metais lapkričio 24-ąją 34-erių R. Daškevičius išėjo iš sostinės restorano „St. Valentino“ Trakų gatvėje, kur mėgo vakaroti su draugais. Buvo pusė dvylikos vakaro, kai jis su asmens sargybiniais pasuko prie savo šarvuoto BMW automobilio. Tuo metu jį pakirto šūvis. Daškė suklupo greta restorano įėjimo.
Šauta į R. Daškevičių iš vieno Vokiečių g. 15 namo 3 aukšto butų.
Netrukus paaiškėjo, kad butas buvo išnuomotas pasinaudojus vogtu pasu. Sprukdamas snaiperis jame paliko ir graižtvinį suomišką šautuvą „Saku“. Kriminalistai jį rado padėtą ant kėdės, prie lango.
Kulka kiaurai perėjo Daškės kūną ir net įstrigo restorano kasos aparate. Po šio įvykio nusikaltimo vietą apžiūrėję kriminalistai išsivežė ir daiktiniu įrodymu tapusį kasos aparatą.
Paskutinis pasivaikščiojimas
Su R. Daškevičiumi lemtingą vakarą leidusių kauniečių teigimu, prieš mirtį jis atrodė ramus, gerai nusiteikęs.
Keletą valandų iki žūties daškinių garsenybė kartu su tą vakarą jį lydėjusia tamsiaplauke mergina vaikštinėjo po sostinės Rotušės aikštę, grožėjosi ką tik įžiebta Kalėdų eglute.
„Iki šiol tam tikrų minčių kelia tai, kad medikai į nelaimės vietą atskubėjo praėjus vos daugiau nei minutei po įvykio. Paguldytas Remyga dar kurį laiką buvo sąmoningas, vėliau užgeso. Toks stebėtinas medikų paslaugumas vėliau daugeliui Remygos aplinkos žmonių sukėlė tam tikrų pamąstymų, kad jo žmogžudystę galėjo kruopščiai suplanuoti ir įtakingi asmenys su antpečiais“, – netikėčiausias Daškės žūties versijas pateikė vienas buvusių bendražygių, primygtinai reikalavęs neminėti pavardės.
Planavo skerdynes kapinėse
Nusikaltimas buvo tiriamas įvairiais frontais: žudikų buvo ieškoma artimiausių Daškės žmonių aplinkoje. Netgi buvo įtariamas tomis dienomis Lietuvoje viešėjęs Interpolo kelerius metus ieškotas kaliningradietis Leonidas Paršukovas, kuris yra prisidėjęs prie verslo ir teisėsaugos žmonių užsakomųjų žmogžudysčių keliose šalyse. Tačiau ši versija nepasitvirtino.
Nuo seno įtariama, kad R. Daškevičiaus nužudymą galėjo surengti jo buvęs artimas bičiulis Rolandas Dromantas, pravarde Ilgas.
Kaip tik 2001-aisiais labai paaštrėjo santykiai tarp Daškės ir Ilgo.
Iš vienos ir iš kitos pusės nuolat aidėjo šūviai ne tik Lietuvoje, bet ir Kaliningrade, kuriame kauniečiai kartu vykdė stambius verslo projektus.
„Neslėpsiu – būta minčių, kad jei Remigijaus laidotuvėse Petrašiūnų kapinėse pasirodys Ilgas ir Rublis (Robertas Užukauskas – artimiausias R. Dromanto verslo partneris – red. past.), juos iškart „versime“ (nužudysime – red. past.). Buvo nuspręsta juos abu nušauti tiesiog kitų Remigijaus draugų akivaizdoje. Ar taip būčiau pasielgęs?
Šiandien galiu tvirtai pasakyti, kad taip. Tokiai užduočiai buvo parinktas specialus ginklas, parengti keli žmonės, kurie buvo pasiryžę mane pridengti“, – „Balsas.lt savaitei“ sakė kadaise daškinių gaujai priskirtas asmuo.
Anot šio šaltinio, galimu Daškės žudiku įvardijamas jonaviškis Plikis minimas kaip buvęs Ilgo bičiulis. Beje, Ilgas kadaise gyveno Jonavoje.
Nepasitvirtinus kaltinimams vienoje reketo byloje, R. Dromantas ir R. Užukauskas neseniai grįžo į laisvę. Jų aplinkos žmonės kalbas apie bandymus nužudyti Daškę pavadino nesveiko žmogaus fantazijomis ir „Balsas.lt savaitės“ šaltiniui pasiūlė geriau išsitirti psichiką.
Įtarimus stiprina sutapimai
Bokso federacijos vadovo mirties galėjo trokšti milijonus vartantys verslininkai, nepatenkinti R. Daškevičiaus atsainiu požiūriu į cigarečių kontrabandos verslą.
Kalbama, kad prieš kauniečio mirtį buvo sulaikytas kelių milijonų litų vertės nelegalių rūkalų krovinys. Niekas iš daškinių nenorėjo pripažinti, kuris dėl to kaltas ir kam teks grąžinti prarastus pinigus.
Kaip tikėtini sąmokslininkai įvardijami net vyresnės kartos Kauno Vilijampolės gaujų veteranai, kuriuos erzino Daškės arogancija ir nenoras turėti reikalų su senų laikų banditais.
Mafijos bylų specialistai privačiuose pokalbiuose tvirtino, kad daškinių legendos žūties niekas ir neištirs.
TIK FAKTAI
R. Daškevičius gimė 1968 metų gruodžio 11 dieną.
Nuo vaikystės užsiiminėjęs boksu ir plaukimu. Kiemuose pramintas Remygos pravardę gyvenime ne daug ko bijojo, todėl būdamas 16 metų Kaune kontroliavo visą Žaliakalnį.
1985–1989 metais Kauno „Žalio kalno“ ir „Pasimatymo“ restoranuose moderniais šokiais naktinėse programose publiką žavėjusiame garsaus choreografo Algio Stravinsko suburtame kolektyve dalyvavo ir R. Daškevičius su broliu Artūru.
1987 metais pašauktas į sovietinę armiją R. Daškevičius savo artimo bičiulio, tuomet garsaus „Žalgirio“ krepšinio komandos vieno žaidėjo dėka buvo perkeltas į Kaune esantį mokomosios sovietų desantininkų divizijos vadinamąjį sportininkų batalioną.
R. Daškevičius įsitraukė į sportą ir ėmė aktyviai treniruotis pas triskart pasaulio sambo čempioną, dabartinį generolą Česlovą Jezerską.
R. Daškevičiaus šio sporto laimėjimus liudija tai, kad jis tapo Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų artimos kovos čempionu.
Pirmąsyk į policijos akiratį Daškė pateko 1990-aisiais. Su Vygantu Kalteniu buvo sulaikytas, kai iš Jonavos verslininko paėmė 30 tūkst. rublių.
1991 metų sausio 7-ąją Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija, pirmininkaujama teisėjo Vytauto Greičiaus, R. Daškevičių ir V. Kaltenį pripažino kaltais ir nuteisė kalėti septyneriems metams.
1995 metais, neatlikęs visos bausmės, R. Daškevičius išėjo į laisvę.
Didelius pinigus Daškė uždirbo 1997–1999 metais versdamasis cigarečių kontrabanda Kaliningrade.
2000-ųjų kovą R. Daškevičius buvo išrinktas Kauno „Gongo“ klubo prezidentu, o rudenį Klaipėdoje tapo Lietuvos bokso federacijos prezidentu.
Paskutiniais gyvenimo metais R. Daškevičių dažniau buvo galima sutikti ne banditų, o žinomų verslininkų, politikų, sporto, pramogų verslo veikėjų pobūviuose.
Jis garsėjo labdaros akcijomis, rėmė vaikų globos namus, už savo pinigus į varžybas siųsdavo boksininkus.
Gatvių gyvenimą pažinojęs R. Daškevičius niekada nešykštėjo pinigų vaikų globos namų auklėtiniams „Akistatos“ archyvo nuotr.
2001 metų lapkritį amžinojo poilsio R. Daškevičius atgulė prestižinėse Kauno Petrašiūnų kapinėse. Jo milžiniškas antkapis iki šiol traukia smalsuolių žvilgsnius V. Bivainio nuotr.
