danske bank

2010 m. Danske Bank A/S Lietuvos bankinės veiklos pelnas prieš atidėjinius ir pelno mokestį siekė 53 mln. litų ir buvo penkiskart didesnis nei 2009 m. 2010 m. bankinės veiklos, apimančios ir banko dukterinės bendrovės UAB „Danske lizingas“ teikiamas lizingo paslaugas, bendras pelnas prieš atidėjinius ir pelno mokestį siekė 53 mln. litų. Suformavus 51 mln. litų dydžio atidėjinius paskoloms ir nebalansiniams straipsniams, 2010 m. bankinės veiklos pelnas prieš mokesčius buvo 2 mln. litų.

Baltijos regiono ekonomikų atsigavimas vis akivaizdesnis ir šiemet šios tendencijos dar labiau sustiprės. Antrojo 2010-ųjų metų pusmečio rezultatai parodė, kad ekonomikų atsigavimas pernai buvo spartesnis nei tikėtasi. Pagrindinės priežastys – įspūdingi eksporto rezultatai ir teigiamas atsargų pokytis. Vis tik vidutinio laikotarpio prognozių Baltijos šalims „Danske Bank“ analitikai iš esmės nepakeitė: 2011-2012 metais Lietuvos BVP turėtų didėti po 3,6 proc., Estijos – po 3,9 proc.

Prancūzijos ekonomika pasaulyje yra penktoji pagal dydį – iš karto už Vokietijos – ir generuoja maždaug penktadalį visos eurozonos BVP, rašoma „Danske Bank“ analitikų apžvalgoje. Šios šalies ekonomika pasaulinės krizės laikotarpį išgyveno geriau nei kai kurios stipresnės ekonomikos – pagrindine to priežastimi tapo ne tokia atvira (lyginant su ta pačia Vokietija) šalies rinka. Taip pat prisidėjo ir solidus šalies valstybinis sektorius, išplėtotas viešasis sektorius bei fiskalinė stimuliacija.

„Danske bank„ analitikai atnaujintose prognozėse kitąmet žada spartesnę infliaciją bei šiek tiek lėtėsnį BVP didėjimą. Po gana reikšmingos ketvirtinių BVP duomenų korekcijos, banko analitikai mano, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis ir didina bendrą šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 0,8 proc. (spalio pabaigoje buvo prognozuotas 0,5 proc. augimas); tuo tarpu prognozė 2011-iesiems metams mažinama iki 3,6 proc.

Pasaulio finansų krizė Ispanijai smogė gana skaudžiai – sprogusio NT kainų „burbulo“ sukelta grandininė reakcija pavertė šią šalį didžiausios bedarbystės Europos Sąjungoje valstybe (bendras nedarbo lygis didesnis nei 20 procentų, o jaunimo nedarbas viršija 35 proc.). Ispanijos NT rinkos apimtys per mažiau nei dešimtmetį iki finansų krizės patrigubėjo.

„Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Kęstutis Celiešius apžvelgia svarbiausius ateinančios savaitės įvykius. Ketvirtadienį vyksiančiame Europos Tarybos susirinkime planuojama svarstyti ES biudžeto klausimus. Keblumų gali kilti tvirtinant Tarybos pasiūlymą 6,8 proc. didinti 2013 m. biudžeto išlaidas. Spręs Graikijos klausimus Dar viename Eurogupės susirinkime šią savaitę turėtų būti nutarta dėl einamosios išmokos dydžio Graikijai.

Lietuvos ekonomika atsigauna gana sparčiai, tačiau trečiojo ketvirčio rezultatai rodo, kad atsigavimas praranda pagreitį. Tokią nuomonę penktadienį pateikė „Danske" banko analitikai. Vertindami trečioji ketvirčio BVP įvertį, jie pastebėjo, kad geresnius rezultatus rodė tik pramonės ir paslaugų sektoriaus bendrovės, tuo tarpu statybos, žemės ūkio ir mažmeninės prekybos sektoriai geresniais rezultatais pasidžiaugti negalėjo.

Banko „Danske Bank“ vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas teigė, kad pasaulyje šiuo metu ne skolų krizė, o pinigų politikos žlugimas. Be to, jis juokavo, jog nepavydi finansų ministrei Ingridai Šimonytei, mat Lietuvos likimas – Europos rankose. „Nemanau, kad Europoje šiuo metu yra skolų krizė ar finansų krizė pasaulyje. Aš manau, kad turime rimtą pinigų politikos nesėkmę.

NASDAQ OMX Vilniaus biržoje antra diena vyravo neigiamos emocijos ir indeksas krito 0,79 proc. Vilniaus vertybinių popierių biržos apyvarta – 1,7 mln. litų, sudaryti  695 sandoriai. Didžiausia apyvarta išsiskyrė Ūkio banko akcijos, kuriomis suprekiauta daugiau nei 553 tūkst. litų. Jos pigo 2,54 proc. iki 1,15 lito. Taip pat pigo „Snoro“ banko akcijos – 3,45 proc. iki 1,12 lito, o apyvarta viršijo 195 tūkst. litų.

Vyriausybė teikia Seimui įstatymo projektą, kuriuo siūloma sustiprinti vartojimo kredito gavėjų teisių apsaugą, tiksliau, reglamentuoti kredito išdavimo priežiūrą ir kontrolę, skatinti konkurencingumą tarp kredito davėjų. „Paprasčiau skolintis nei iš draugo“, – skelbiama vienos greitąjį kreditą išduodančios finansinės įmonės puslapyje.

Keletą mėnesių kritusi pastaruoju metu infliacija Lenkijoje vėl padidėjo, balandį ji siekė 4 proc., tuo tarpu kovo mėnesį buvo 3,6 proc. Anksčiau buvo prognozuota, jog infliacija sieks 3,8 proc. Labiausiai vartojimo prekių indekso padidėjimą lėmė maisto ir degalų kainų kilimas, - praneša Danske Bank. Infliacija, paremta stipriai susilpnėjusio zloto, Lenkijoje didėja jau trečią mėnesį iš eilės ir šiuo metu yra daug aukščiau, nei Nacionalinio Lenkijos banko planas - 2,5 proc. +/- 1 proc.

Eilės išsinuomoti socialinį būstą Lietuvoje ilgėja, tuo tarpu tokių būstų pasiūla gerokai atsilieka nuo paklausos. Statistikos departamentas pranešė, kad išsinuomoti socialinį būstą Lietuvoje pernai pageidavo apie 23,76 tūkst. šeimų, o iš savivaldybių jį pavyko išsinuomoti 821 šeimai - atitinkamai 17 proc. daugiau bei 11 proc. mažiau nei 2007 metais. Daugiausia gyvenamųjų patalpų savivaldybės išnuomojo jaunoms šeimoms (26 proc.) bei šeimoms iš bendrojo (24 proc.) ir neįgalių asmenų (21 proc.

Nepakeldami slegiančios finansinės naštos JAV gyventojai griebiasi ginklo. Lietuvos bankai ramina, kad tokio scenarijaus tikėtis nėra pagrindo. Aplink pasaulį ir toliau skrieja šiurpios žinios iš JAV - šalies ekonomikai nusiritus žemyn, būsto paskolų įmokų bankams neišgalinčius mokėti amerikiečius apniko masinė psichozė. Prasidėjo masinės savižudybės ir ištisų šeimų žudynės.

Lietuvos valdžios atstovams deklaruojant, jog būtinybės skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) nebėra, analitikai neabejoja, kad jei ekonomikos būklė prastės sparčiau nei laukta, pasibeldimas į TVF duris neišvengiamas.

Estijos statistikos departamentas šiandien pranešė, kad infliacija šalyje šių metų sausio mėnesį sumažėjo iki 4,1 proc., palyginus su 2008 metų sausiu. Dar praėjusių metų gruodžio mėnesį metinė infliacija Estijoje sudarė 7 procentus. Tokia infliacija Estijoje buvo išties netikėta. „Danske Bank“ analitikai prognozavo, kad sausį infliacija sumažės iki 5,3 procento. Tokį infliacijos mažėjimą labiausiai nulėmė naftos kainų kritimas bei drabužių bei avalynės pigimas.

Du Lietuvoje veikiantys bankai šiandien paskelbė finansines metų ataskaitas. SEB ir „Danske“ bankų pelnai gerokai sumažėjo. Preliminariais duomenimis, SEB banko grupė Lietuvoje pernai uždirbo 257,8 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, t. y. 49,4 proc. mažiau negu 2007 metais, kai SEB banko grupės audituotas grynasis pelnas buvo 509,7 mln. litų. Tarptautinės SEB grupės 2008 metų veiklos pelnas buvo 12,471 mlrd. Švedijos kronų (2007 metais – 17,018 mlrd.

Jei būtų surengtas referendumas dėl prisijungimo prie euro zonos, tai net 64 proc. Didžiosios Britanijos piliečių pasisakytų prieš bendros Europos Sąjungos valiutos įsivedimą. „YouGov“ ir Mokesčių mokėtojų aljanso apklausa parodė, kad už euro įsivedimą pasisakytų vos 24 proc. britų. Atskira „Danske Bank“ apklausa parodė, kad Danijoje euro įsivedimui pritartų 41,5 proc. piliečių. Ketvirtadienį dėl prisijungimo prie euro zonos bus diskutuojama Danijos parlamente.

Talinas, Ryga, Vilnius... O ne, tai ne Baltijos kelias, beveik prieš 20 metų gyvąja grandine sujungęs tris į nepriklausomybę žengusias valstybes. Tuomet tai buvo galingas jų vienybės ir laisvės siekių simbolis. Dabar, ko gero, ta vienybė pasireiškia tik smurto veiksmais, kurie nuošė per tris regiono šalis ir turi bendrų bruožų. 2007-ųjų pavasarį Estijos valdžia iš Talino centro pašalino paminklą Antrajame pasauliniame kare žuvusiems raudonarmiečiams – Bronzinį karį.

Vokietijos ekonomika atsidūrė „laisvojo kritimo“ stadijoje. Nauji pramonės užsakymai šalyje lapkričio mėnesį krito 6 proc., o spalį kritimas sudarė 6,3 procentus. Palyginus praėjusių metų lapkritį ir 2007 metų lapkritį pramonės užsakymų lygis sumažėjo net 24 procentais. Tai rodo, kad bėdų turi ne tik Vokietija bet ir visa likusi Europa. „Danske Bank“ analitikai teigia, kad tokių dramatiškų skaičių Vokietijos ekonomikoje nebuvo nuo 1962 metų kuomet buvo pradėti skaičiuoti duomenys.

Lietuvoje didėjant interneto skvarbai, taip pat ir aptarnavimo mokesčiams bankuose, auga ir poreikis dažniau naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis, rašo „Respublika“. Internetas gali padėti tiems, kurie smarkiai pašokus aptarnavimo mokesčiams nori sutaupyti. Ir nors daugėja elektronine bankininkyste besinaudojančių žmonių - neseniai „Swedbank“ internetiniame banke buvo sulaukta milijonojo vartotojo, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

Jau kelias savaites spaudoje ir rinkose sklando kalbos apie galimus pasikeitimus Skandinavijos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bankų sektoriuje. Spekuliacijų centre – „Hansabanko“ savininkė „Swedbank“. Šiaurės šalių bankų sektoriuje dominuoja švedų „SEB“, „Swedbank“, „Nordea“, „Svenska Handelsbanken“, danų „Danske Bank“ bei norvegų „DnB NOR“. Jie visi, išskyrus „Handelsbanken“, turi vieną bendrą bruožą: kiekvienas vienokiu ar kitokiu būdu bandė užkariauti Baltijos šalių rinkas.

Esant ne pačiai geriausiai situacijai pasaulinėse finansų sektoriuose, kai kurios valiutos, auksas pradeda atsigauti. JAV dolerio kurso kreivė paskutiniu metu žengia aukštyn. JAV doleris įgauna „saugios valiutos“ statusą AB „SEB bankas“ finansų rinkų departamento rinkos tyrimų skyriaus vadovas Kristupas Manstavičius Verslosavaite.lt teigė, kad esant suirutei finansų rinkose JAV doleris įgauna saugesnės valiutos statusą, todėl ganėtinai išaugo dolerio paklausa.

JAV vyriausybės gelbėjimo planas yra ne pirmas istorijoje. Pinigines „injekcijas“ savo rinkoms suteikė Švedija ir Japonija nekilnojamojo turto krizių metu. Analitikai mano, kad nepatvirtinus JAV gelbėjimo plano pasaulinėms rinkoms būtų suduotas dar vienas stiprus smūgis.

Taip mano „Respublikos“ infliacijos orakulai: Violeta Klyvienė, vyresnioji „Danske Bank“ analitikė Padidėjusios energijos kainos metinę infliaciją vėl kilstelės 11,1 % „Danske“ banko prognozėmis, rugsėjis visose trijose Baltijos šalyse pasižymės kaip infliacijos kreivės krypties žemyn mėnuo. Pagrindiniu infliacijos varikliu pastaruosius metus (maždaug nuo 2007 m. vidurio) šiose valstybėse buvo naftos ir maisto produktų kainų augimas.

Lėtėjant ekonomikai, bankams griežtinant skolinimosi sąlygas, vis daugiau mažų įmonių savininkų ieško išeičių, kaip pritraukti lėšų į savo įmonę. Todėl įmonių vadovai renkasi alternatyvią priemonę – obligacijas. Pasak analitikų, šiuo metu yra nepalanki situacija naujų akcijų emisijų leidimui.

Lėtėjant ekonomikai, bankams griežtinant skolinimosi sąlygas, vis daugiau mažų įmonių savininkų ieško išeičių, kaip pritraukti lėšų į savo įmonę. Todėl rinkoje atsiranda vis daugiau obligacijų, turinčių didelę palūkanų normą. Pasak analitikų, šiuo metu yra nepalanki situacija naujų akcijų emisijų leidimui.

Analitikai teigia, kad ekonomikos lėtėjimo reikia nesibaiminti, o tiesiog racionalizuoti savo veiklą, susikoncentruoti į vieną sritį ir susiveržti diržus. Pasak analitikų, Lietuvai ekonomikos augimo lėtėjimas – sveikas ir reikalingas procesas. Lietuvoje ekonomika stabilizuojasi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnysis ekspertas Vytautas Žukauskas teigė, kad ekonomikai augant vidutiniškai po 8 procentus per metus nebekyla klausimas, ar augimas sulėtės, susimąstome, kada jis bus.

„Rusija planuoja peržiūrėti savo prekybinius santykius su penkiomis valstybėmis, įskaitant ir JAV“, – pareiškė Rusijos delegacijos derybose su PPO vadovas Maksimas Medvedkovas. „Danske Bank“ analitikų manymu, tai rimtas signalas, verčiantis sunerimti. „Danske Bank“ analitikai Larsas Christensenas ir Larsas Rasmussenas trečiadienį paskelbtoje prezentacijoje skelbia apie grėsmes, kurios netolimoje ateityje laukia daugelio valstybių, o taip pat ir Lietuvos.

Lėtėjant ekonomikai euro zonoje JAV doleris pradeda atsigauti. Jau beveik du mėnesius JAV dolerio kursas kyla į viršų. Pasak analitikų, pasaulyje vyksta lenktynės, kur blogiau, stebimos makroekonominės naujienos ir laukiama, kuri pusė pirma atsigaus.

Liepą metinė infliacija neaugo ar net sumažėjo - taip mano „Respublikos“ infliacijos orakulai. Violeta Klyvienė „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Lėtesnį kainų augimą vasaros mėnesiais lemia sezoniniai veiksniai PROGNOZĖ: 12,5 proc. Mūsų prognozėmis, liepos mėn. metinis vartojimo kainų pokytis išliks toks pat kaip ir birželį - 12,5 proc., mėnesinė infliacija bus apie 0,6 proc., vidutinė metinė paskutinių 12 mėn. infliacija - 9,7 proc.

Bankų atstovai tikina, kad Europos centrinio banko padidinta bazinė palūkanų norma stiprina lūkesčius, kad ir terminuotų indėlių palūkanos augs. Indėlių palūkanų normoms po truputį didėjant, bankai siūlo klientams įvairesnes indėlių paskolų formas, kur palūkanų norma yra susieta su kokiu nors įvykiu, pavyzdžiui, krepšinio rinktinės varžybomis.

Dėl Lietuvos finansų stabilumo kol kas nerimauti nebūtina, tačiau dabartinė nekilnojamojo turto sektoriaus padėtis leidžia kalbėti apie bankų sistemos riziką. Lietuvos finansų sistema stabili, teigia Lietuvos bankas naujoje Finansinio stabilumo 2008 m. apžvalgoje. Apžvalgoje pažymima, kad Lietuvos finansų sistema ir jos reikšmingiausia dalis - bankų sistema - vertintina kaip stabili ir pajėgi atlaikyti vidaus ir išorės šokus.

Nuo birželio 1 dienos, SAMPO bankui tapus didelės tarptautinės finansinės grupės „Danske Bank“ dalimi, kiekvieno kliento indėlis Danske banke draudžiamas beveik dvigubai didesne suma, nei buvo iki šiol. Lietuvoje draudžiamo įvykio atveju maksimali kompensuojama indėlio suma yra 69,5 tūkstančio litų. Danske banke laikomi indėliai dabar draudžiami didžiausia suma Lietuvoje – iki 138 tūkstančių litų.

Vienos didžiausių Šiaurės Europoje finansinių paslaugų grupių „Danske Bank“ valdomas „Sampo“ bankas Lietuvoje turi naują pavadinimą - „Danske“ bankas. Vakar „Sampo“ bankas užvertė paskutinį savo itin sėkmingos septynerių metų veiklos istorijos puslapį ir nuo šiandienos visus savo klientus pasitinka kaip „Danske“ bankas. Danske Bank A/S Lietuvos filialas perėmė visas „Sampo“ banko teises ir įsipareigojimus. Nuo birželio 1-osios taip pat pasikeitė „Sampo“ banko dukterinių įmonių pavadinimai.

Statistiniai duomenys apie didėjančius atlyginimus skatina vartojimą tikintis, kad pajamos nesiliaus didėjusios. Analitikai pabrėžia, kad kylanti infliacija „suvalgo“ didžiąją dalį gyventojų gaunamų papildomų lėšų, o didėjantis atlyginimas pastebimas tik „ant popieriaus“. Skelbiama, kad sunkėja gyventojų skolų našta.

Vieno didžiausių Skandinavijos ir Vakarų Europoje „Danske Bank“ valdomos „Sampo“ grupės įmonės Lietuvoje nuo birželio 2 dienos jau oficialiai turės naujus pavadinimus. „Sampo“ banko atstovas spaudai Rolandas Kajokas BNS sakė, jog Lietuvos „Sampo“ bankas taps „Danske Bank“ Lietuvos filialu, bendrovė „Sampo lizingas“ - „Danske lizingu“, įmonė „Sampo pensijų fondų valdymas“ - „Dankse Capital investicijų valdymu“. „Danske Bank“ Lietuvos filialas užregistruotas balandžio viduryje.

Neramumai globalioje rinkoje euro įsivedimui turi mažiau įtakos nei netvarka Lietuvos vidaus rinkoje. Slovakija yra puikus pavyzdys, kaip šalies užsidegimo įsilieti į euro zoną nenumalšina net visą pasaulį pasiekusios audros, rašo „Lietuvos žinios“. Analitikai kalba, kad euro įsivedimas Lietuvai jau tampa nebe tikslu, o vizija, ir tolina bendros Europos Sąjungos valiutos įsivedimo datą.

Analitikų prognozės gali nudžiuginti tuos, kurie dar neturi įsigiję būsto, - šiais ir kitais metais prognozuojamas iki 30 proc. nekilnojamojo turto kainų mažėjimas. Kita vertus, galimybes ir norą pirkti gali sumenkinti dviženklė infliacija, kurios didėjimą iš dalies nulems elektros kainų šokas, rašo „Lietuvos žinios“. Prognozuodami šalies ūkio raidą analitikai renkasi vis niūresnį tembrą. „Danske Bank“ mano, kad šiais metais Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 5 proc.

Vienai didžiausių Skandinavijos ir Vakarų Europos finansinių paslaugų grupių „Danske Bank“ priklausantis „Sampo“ bankas svarsto galimybę šių metų balandį padidinti paslaugų įkainius. Anot banko atstovo spaudai Rolando Kajoko, tuomet pavedimas internete į kitus Lietuvoje registruotus bankus kainuotų nebe 80 centų, o 1 litą, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Šiuo metu banko padaliniuose atlikti pavedimą banko klientams kainuoja 3 litus, neturintiesiems sąskaitos „Sampo“ banke - 4 litus.

JAV centriniam bankui (FED) nepaliaujamai karpant palūkanų normą, analogiškų žingsnių veikiausiai imsis ir Europos centrinis bankas (ECB).  Prognozuojama, kad priklausomai nuo ECB sprendimo paskolų palūkanos Lietuvoje sumažės 1-2 procentiniais punktais. Užvakar FED palūkanų normą apkarpė radikaliai - nuo 3 iki 2,25 proc.  Tiesa, dauguma analitikų prognozavo dar didesnį palūkanų normos sumažinimą - iki 2 proc.

„Danske Bank“ grupei (Danija) priklausantis AB SAMPO bankas nuo šio trečiadienio pradeda įgyvendinti gyventojų švietimo programą „Arbata su SAMPO“. Iki šių metų pabaigos banko specialistai kartu su kviestiniais kitų sričių ekspertais surengs daugiau nei 80 seminarų-diskusijų, kurių metu visi norintys gyventojai galės pagilinti savo žinias ir kompetenciją finansų rinkoje bei išmokti savarankiškai priimti finansinius sprendimus.

Sampo bankas pirmasis Lietuvos rinkoje pradeda aktyvią būsto paskolos refinansavimo kampaniją. Daugelis iš tų, kurie yra paėmę būsto paskolą prieš kelerius metus, pastebi, kad jų mokamos palūkanos didėja ir ... nieko nedaro! Galbūt trūksta laiko, gal bijoma galimų sunkumų tvarkant dokumentus ar paprasčiausiai numojama ranka. Sampo bankas kviečia žmones pabusti ir aktyviau pasidomėti galimybėmis sumažinti esamą būsto paskolos finansinę naštą.

Bankų nuostoliai dėl negrąžinamų būsto paskolų auga, o nekilnojamojo turto krizė pasaulyje vis dar tęsiasi. Ekspertai ženklaus pagerėjimo kol kas nežada nei Lietuvai, nei pasauliui. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique‘as Straussas-Kahnas vakar pareiškė, kad pasaulinės ekonomikos prieaugis šiais metais gali būti mažesnis, nei prognozavo TVF, o Europos bankai esą gali pranešti apie dar didesnius nuostolius, susijusius su krize hipotekos sektoriuje.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2007 metais, palyginti su 2006-aisiais, išaugo 8,7 proc., pirmadienį paskelbė Statistikos departamentas prie Lietuvo Respublikos vyriausybės.  Pernai BVP labiausiai augo dėl žemės ūkio, statybų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, sandėliavimo ir ryšių įmonėse sukurtos pridėtinės vertės augimo. Vienam gyventojui pernai teko 28 632 litai BVP – 9,3 proc. daugiau nei 2006 metais, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 8057 litai, arba 8,6 proc.

Daugiau nei milijardas litų. Tiek vien per vakar sumažėjo Vilniaus biržos bendrovių vertė. O per pastarąjį pusmetį ji sumenko beveik 10 mlrd. Lt, rašo „Lietuvos rytas“. Tuo metu vakarykštis JAV centrinio banko sprendimas drastiškai mažinti bazines palūkanas nesustabdė kainų kritimo akcijų rinkoje. Tokio smarkaus kainų kritimo Vilniaus vertybinių popierių biržoje nebuvo jau daugiau nei ketverius metus.

Analitikai ir toliau laikosi nuomonės, kad aukštyn kopiančios degalų, maisto ar komunalinių paslaugų kainos kita kryptimi judėti nepradės. Kartu manoma, kad infliaciją vargiai pamažintų kai kurių politikų ir prekybos centrų užmojai mažinti kainas, antradienį rašo „Lietuvos žinios“.Statistikos departamento duomenimis, šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, kainos Lietuvoje didėjo 7,8 procento.Vartojimo prekių kainos 2007 metų lapkritį, palyginti su spaliu, padidėjo 1,0 proc.

Užsienio finansų analitikai Estijos valiutos devalvavimą laiko visai realia galimybe, vis dažniau pateikdami Estijai Švedijos ir Suomijos nacionalinių valiutų nuvertinimo 1992 m. pavyzdį, skelbia Estijos dienraštis „Äripäev“. Pasak „Danske Bank“ vyriausiojo analitiko Larso Kristenseno, valiutų komitetas Estijoje buvo sukurtas stabiliais laikais tam, kad būtų išlaikytas stabilumas, tačiau „dabar ši sistema veikia prieš Estiją, nes stiprina nestabilumą“. Jo teigimu Estijai valiutų valdybo...

Praėjusiais metais savininkus pakeitęs „Sampo“ bankas kitais metais keis ir savo pavadinimą. Nuo kitų metų vidurio „Sampo“ iškabas pakeis „Danske“ banko vardas, rašo „Lietuvos rytas“.„Sampo“ banko atstovas spaudai Rolandas Kajokas patvirtino, kad pavadinimas turėtų būti keičiamas laikotarpiu nuo kitų metų gegužės iki liepos mėnesio.Dėl tikslesnės datos bus apsispręsta vėliau. Tuo pačiu arba panašiu laiku turėtų būti keičiamas ir „Sampo“ banko vardas kitose Baltijos valstybėse.

Rugsėjį užfiksuota didesnė infliacija nei tikėtasi. Lietuvos ekonomikos organizmas dėl dramatiškos infliacijos ima karščiuoti: rugsėjį metinė infliacija sudarė jau 7,1 proc., kai dar rugpjūtį ji buvo 5,5 proc. Danų banko „Danske Bank“ analitikams akivaizdu, kad su tokiais kainų šuoliais Lietuva yra per patrankos šūvį nuo siekiamų Mastrichto kriterijų, kurių laikymasis yra būtinas eurui įsivesti. Estijoje ir Latvijoje padėtis – dar nestabilesnė.