Bankų atstovai tikina, kad Europos centrinio banko padidinta bazinė palūkanų norma stiprina lūkesčius, kad ir terminuotų indėlių palūkanos augs.
Indėlių palūkanų normoms po truputį didėjant, bankai siūlo klientams įvairesnes indėlių paskolų formas, kur palūkanų norma yra susieta su kokiu nors įvykiu, pavyzdžiui, krepšinio rinktinės varžybomis.
Lūkesčiai stiprėja
AB „Nordea Bank Lietuva“ investavimo produktų projektų vadovas Modestas Plakys (nuotraukoje) minėjo, kad žmonių viltis, jog indėlių palūkanos augs, skatina didėjančios paskolų palūkanos ir infliacija Lietuvoje. Taip pat Latvijos finansų sektoriaus pavyzdys, kai per metus mokamos 8 procentų ir didesnės palūkanos už indėlius, padėtus latais.
AB „Danske Bank“ filialo Lietuvoje finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė teigė, kad indėlių palūkanų normas eurais prognozuoti ir susidaryti lūkesčius yra lengviau nei litais dėl to, kad eurų pinigų rinka yra daug didesnė.
„Europos centrinis bankas nustato bazines palūkanų normas. Dėl jų kaitos atsiranda lūkesčiai, jog keisis ir visos kitos palūkanų normos“, - Verslosavaite.lt sakė G. Gečiauskienė.
Š. m. liepos 13 dieną Europos centrinis bankas 25 baziniais punktais padidino palūkanų normą iki 4,25 procentų. Tai buvo ilgai lauktas (net 13 mėnesių) bazinės palūkanų normos padidinimas.
Litų rinką prognozuoti yra daug sunkiau, nes rinka ir bendras dalyvių skaičius yra ganėtinai maži. „Dabar litų indėlių palūkanų normos kyla aukštyn. Jeigu mes lyginsime litų palūkanų normas su eurų, tai, žinoma, litų palūkanų normos yra aukštesnės. Šiuo metu lūkesčių dėl lito palūkanų normų mažėjimo nėra“, - teigė G. Gečiauskienė.
Tarpbankinėje rinkoje litų netrūksta
Indėlių palūkanų dydis nuolat kinta, nes jį veikia keli veiksniai: laikotarpis, kuriam gyventojai ar įmonės paskolina pinigus bankui, egzistuojanti rizika, kad lėšos gali būti negrąžinamos ir svarbiausia – pinigų pasiūlos ir paklausos tarpbankinėje rinkoje pusiausvyra.
„Kai tarpbankinėje rinkoje lėšų yra pakankamai – tai siūlančių skolintis lėšas yra daugiau nei besiskolinančiųjų – tuomet bankų poreikis skolintis iš gyventojų sumažėja, tai pasireiškia per siūlomas mažesnes palūkanas, - teigė M. Plakys.
Pasak pašnekovo, lygiai taip pat yra, kai gyventojai skolinasi daugiau – auga pinigų paklausa, kylant tarpbankinėms palūkanoms, siekiama pritraukti lėšas iš gyventojų už didesnes indėlių palūkanas.“
AB „DnB Nord“ banko mažmeninės bankinkystės departamento vadovas Ričardas Butkus sakė, kad praėjusių metų antroje pusėje jautėsi litų trūkumas rinkoje, todėl padidėjo palūkanos tarpbankinėje rinkoje ir dauguma bankų, norėdami pritraukti lėšų nacionaline valiuta, keletą kartų didino indėlių palūkanas.
„Situacijai rinkoje pasikeitus, praėjusių metų pabaigoje įtampa palaipsniui atslūgo. Dabartiniu metu rinkoje litų yra pakankamai“, - Verslosavaite.lt sakė R. Butkus.
Pasak R. Butkaus, jei tarptautinėms finansų grupėms priklausantiems bei turintiems aukštus patikimumo reitingus didiesiems bankams trūksta pinigų, jie gali palankiomis sąlygomis pasiskolinti tarptautinėje rinkoje ar tiesiai iš patronuojančių bankų. Kitiems reikia pritraukti lėšas iš gyventojų, o tai infliacijos ir lėtėjančios ekonomikos sąlygomis yra brangiau.
„Indėliai yra ne vienintelis būdas pritraukti lėšas. Pavyzdžiui, bankai tai daro pasiūlydami savo klientams struktūrizuotus investicinius produktus“, - sakė R. Butkus.
Lietuva – unikali
Lietuvoje galioja Valiutų valdybos modelis, pagal kurį centrinis bankas neturi savarankiškų pinigų politikos priemonių, todėl jis negali daryti įtakos litų palūkanų normai.
„Tiesiog nėra instrumentų, kuriais centrinis bankas galėtų „pernešti“ infliaciją į palūkanų normas arba atitinkamai veikti infliaciją keisdamas palūkanų normas, - teigė G. Gečiauskienė. – Lietuva yra unikali, nes turi Valiutų valdybos modelį ir fiksuotą valiutų kursą. Viena vertus, fiksuotas valiutų kursas suteikia stabilumo valiutų srityje, kita vertus jis atima iš mūsų galimybę veikti lito palūkanų normas.“
Bankų atstovai teigė, kad infliacija tiesiogiai neveikia indėlio palūkanų dydžio, tačiau ji turi įtakos pinigų cirkuliacijai rinkoje.
„2007 metų antroje pusėje, kai nekilnojamojo turto kainos pasiekė aukščiausius taškus, gyventojai ir toliau skolinosi, stengdamiesi sumokėti didesnę kainą, o bankai buvo priversti kelti indėlių palūkanas tam, kad turėtų pakankamai lėšų finansuoti gyventojus. Buvo siekiama brangiau pasiskolinti iš gyventojų ir šiuos pinigus perskolinti už didesnes palūkanas.
Kai infliacija ir skolinimas auga – tikėtina, kad ir indėlių palūkanos kils, tačiau kai infliacija auga, o skolinimasis mažėja – tikėtina, kad indėlių palūkanos gali išlikti tokios pačios arba kristi“, - aiškino M. Plakys
Palūkanos gali keistis
„Paprasto terminuoto indėlio palūkanos kisti negali, tačiau bankai turi pačių įvairiausių schemų, kampanijų, programų, leidžiančių klientams pasiūlyti indėlius, kurių palūkanos sutarties metu gali keistis. Pavyzdžiui, dabar „AB DnB Nord“ indėlių palūkanų norma tiesiogiai susieta su krepšinio rezultatais“, - teigė G. Gečiauskienė.
UAB „Hansabanko“ iždo departamento direktorius Viktoras Baltuškonis teigė, kad be paprasto terminuoto indėlio yra ir kitų jo atmainų, kurios gali turėti tam tikrais atvejais klientui patrauklių savybių.
„Pavyzdžiui, palūkanos gali būti išmokamos iš anksto, palūkanų norma gali būti peržiūrima periodiškai arba indėlio suma gali būti keičiama. Visi šie indėlio „pagerinimai” yra skirti kliento patogumui, tačiau visais jais klientas gali pasinaudoti ir pats – tiesiog geriau planuodamas savo pinigų poreikius, t.y. dėdamas skirtingų terminų, bei skirtingų sumų indėlius ir be to neprarasdamas lankstumo“, - Verslosavaite.lt sakė V. Baltuškonis.
Pasak M. Plakio, daugelis žmonių pasidėję paprastąjį terminuotą indėlį yra ramūs, nes žino, jog nepriklausomai nuo sąlygų rinkoje jie atgaus tokias pačias palūkanas kaip ir termino pradžioje.
„Kylant palūkanoms Lietuvoje buvo pasiūlyti indėliai, kurie garantuoja tokias palūkanas, kurios galiojo laikotarpio pabaigoje. Tikėtina, kad pradėjus mažėti palūkanų normoms – šie indėliai nebebus tokie populiarūs“, - sakė M. Plakys.
Aistė Liudvinaitytė
