Analitikai teigia, kad ekonomikos lėtėjimo reikia nesibaiminti, o tiesiog racionalizuoti savo veiklą, susikoncentruoti į vieną sritį ir susiveržti diržus. Pasak analitikų, Lietuvai ekonomikos augimo lėtėjimas – sveikas ir reikalingas procesas.
Lietuvoje ekonomika stabilizuojasi
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnysis ekspertas Vytautas Žukauskas teigė, kad ekonomikai augant vidutiniškai po 8 procentus per metus nebekyla klausimas, ar augimas sulėtės, susimąstome, kada jis bus.
„Ekonomikos plėtra pastaraisiais metais buvo „išpūsta“, dabartinis jos sulėtėjimas yra ne kas kita kaip ekonomikos stabilizavimasis“, – Verslosavaite.lt teigė V. Žukauskas.
Pasak jo, klausimas „Ką daryti?“ iškyla tada, kai esama padėtis darosi nepakenčiama, tačiau šis klausimas turėjo būti klausiamas gerokai anksčiau – vos prasidėjus sparčiai Lietuvos ekonomikos plėtrai – ir kiek kitaip: „Ar darome teisingai?“.
Specialistams jaudintis nereikia
Gintas Umbrasas, „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų grupės“ direktorius, teigė, kad per pastaruosius 15-16 metų mes jau pergyvenome antrą, o gal jau ir trečią tokį sunkų ekonominį susvyravimą, krizę, bet gyvenimas dėl to nesustojo tekėti, todėl nereikia savęs gąsdinti, tai bus tarsi „šaltas dušas“.
„Šiuo metu reikia į savo veiklą pasižiūrėti kritiškai ir pabandyti ją racionalizuoti. Reikia atsisakyti pašalinių veiklų, trukdančių
susikoncentruoti ties pagrindiniais uždaviniais, tikslais“, – Verslosavaite.lt sakė G. Umbrasas.
Pasak jo, ar krizė, ar ne, niekada stipriai nenukenčia tie, kurie yra savo darbo specialistai, kurie daro kažką geriau nei vidutinis darbuotojas.
Paprastai tokių ekonominių svyravimų, krizių metu labiausiai kenčia vadinamosios „barbės devyndarbės“ – tie, kurie išmano visko po truputį, bet niekur nėra asai, savo sferos žinovai.
Reikia ruoštis Ignalinos AE uždarymui
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigė, kad Lietuvos padėtį artimiausiu metu ženkliai apsunkins Ignalinos AE uždarymas 2010 m., lemsiantis elektros energiją brangimą 2-3 kartus.
Prognozuojama, kad dėl to infliacija 2010 m. sugrįš į šių metų lygį – 11–12 proc., o BVP augimas sulėtės iki 3 proc. punktų.
„Dėl to jau dabar reikia mąstyti, kaip sumažinti gresiantį šoką tiek verslininkams, tiek namų ūkiams. Akivaizdu, kad visiems kompensuoti elektros brangimą bus neįmanoma. Šioje situacijoje daug receptų nėra ir negali būti. Pagrindinis jų – taupyti“, – Verslosavaite.lt sakė V. Klyvienė.
Pasak jos, valstybėje reikėtų paskubinti būstų renovacijos procesą, daugiau dėmesio skirti atsinaujinančiai elektros energijos gamybai. Tai turi būti prioritetiniai tikslai. Renovaciją paspartinti galėtų tik automatinio elemento šioje programoje įvedimas.
Valdžiai reikia susiveržti diržus
Pasak G. Umbraso, šiuo metu valstybė yra išsikėlusi be galo daug tikslų, įsipareigojimų, kurių negali nei ekonomiškai, nei praktiškai įgyvendinti, nes to nemoka. Jie patys supranta, kad jų tikslai neįgyvendinami, bet ir toliau tvirtina įvykdysiantys pažadus. Reikia ne tik išsikelti tikslus, susiplanuoti veiklą, bet ir ryžtingai priimti sprendimus.
V. Žukausko teigimu, valdžia turi suprasti, kad ekonomikos augimo lėtėjimas – neišvengiamas ir jokiais reguliavimais jo nesustabdysi.
„Reikia nustoti auginti pinigų masę subalansuojant biudžetą, ribojant ES pinigų „injekcijas“, taip pat mažinti valstybės išlaidas bei mokesčius“, – teigė V. Žukauskas.
Pasak jo, valdžia turėtų padėti Lietuvos verslui paspartindama darbuotojų atleidimo, turto perleidimo ir projektų nutrukimo procedūras.
V. Klyvienė teigia, kad dabartinėje situacijoje visų pirma reiktų susiveržti diržus išlaidų srityje.
„Valstybė turėtų „pamiršti“ visas mokestines nuolaidas, kurios tik iškreipia rinkos santykius, – sakė V. Klyvienė. – PVM, GPM, socialinio draudimo lengvatos kamuoja mūsų mokesčių sistemą. Šių problemų mūsų valstybei nepavyksta išspręsti daugiau nei 10 metų.“
Verslo persiorientavimas ženkliai padidins nedarbą
AB „SEB bankas“ vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė teigė, kad dabartinį Lietuvos ekonomikos plėtros lėtėjimą gerokai apsunkintų ženklesnis gyventojų lūkesčių nuosmukis, įmonių nesėkmės persiorientuojant nuo vidaus rinkos į užsienio pirkėjus, netinkami valstybės ekonominės politikos sprendimai, – Verslosavaite.lt sakė V. Tauraitė.
Ekonominės diplomatijos kluptelėjimai, ypač su Rytų valstybėmis, taip pat gali turėti neigiamos įtakos ekonomikos plėtrai.
G. Umbraso manymu, privatus verslas greitai persitvarkys ir prisitaikys prie esamų sąlygų, bet šis persitvarkymas iššauks vieną didelę problemą – nedarbą. Paskutiniais metais šalyje buvo ypatingai žemas nedarbo lygis, buvo gyvenama idealaus darbo jėgos deficito sąlygomis.
„Verslininkai neturėdami iš ko rinktis į visas galimas vietas pasamdė ir ne visai tam darbui tinkamus darbuotojus. Lėtėjant ekonomikai kiekvienas racionalizuojame savo veiklą. Versle pirmas mūsų žingsnis bus pagalvoti apie darbuotojus ir kurių nereikia – atleisti“, – sakė G. Umbrasas.
Ši tendencija aiškiausiai pasimatys statybų sektoriuje.
Visą pasaulį yra apgaubusi krizė, tai atleisti lietuviai turėtų suprasti, kad jų nebereikia nei Airijai, nei Ispanijai, nei kitoms išsvajotosioms šalis.
„Dar viena opi problema – vaikų užimtumas. Tėveliai pajutę, kad jiems darosi sunkiau gyventi, pradės taupyti vaikų sąskaita. Jie nebemokės už būrelius, nebeduos kišenpinigių ir panašiai. Taigi, vaikai ir paaugliai nebeturės ką veikti ir pradės grupuotis, o susigrupavus galima visko sugalvoti, – mąstė G. Umbrasas. – Šioje vietoje biudžetas neturėtų gailėti pinigų.“
Lėtėjimas – sveikas procesas
V. Klyvienės manymu, padėtis Lietuvoje pagerės ir šis ekonomikos lėtėjimas yra sveikas procesas.
Ekonomikos lėtėjimui įgavus pagreitį, pradės veikti ir kainų korekcijos mechanizmas, t. y. kainos natūraliai pradės mažėti, nors jo dar kurį laiką reiks palaukti.
Taip pat ims mažėti ir valstybės einamosios sąskaitos deficitas – vienas iš pagrindinių nerimą kėlusių Lietuvos rodiklių.
„Manau, jog dabar labai svarbu nebandyti gaivinti ekonomikos didinant valstybės išlaidas, nes toks gaivinimas gali sukelti dar didesnį neigiamą poveikį“, – sakė V. Klyvienė.
Aistė Liudvinaitytė
