vytautas žukauskas

Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje ekspertai iškėlė užduotis naujam Seimui: mažinti biurokratiją, įvykdyti pažadus dėl mažų ir skaidrių mokesčių, stiprinti įstatymų leidybos kultūrą.  Lietuvos laisvos rinkos instituto organizuotoje spaudos konferencijoje ekspertai pristatė įžvalgas, kokių sprendimų šaliai reikia kuriant gerovę gyventojams.

Prastos žinios rūkaliams. Dyzelino akcizus nusprendusi pakelti valdžia nusitaikė branginti ir tabako gaminius. Visos cigaretės, cigarilės ir cigarai - brangs, taip valdžia biudžetą papildys keliolika milijonų eurų. Kol valdžia teisinasi, kad taip siekia sumažinti rūkančiųjų skaičių, rinkos analitikai aiškina, kad politikai eina lengviausiu keliu ir kelia tuos mokesčius, kurie gyventojus piktina mažiausiai. Marius sostinės parduotuvėje perka cigaretes.

Valdančiųjų kova griežtinant prekybą alkoholiu atsirūgo – statistika rodo, kad auga šešėlinė alkoholio prekyba. Tai patvirtina ir viešojoje erdvėje aktyvėjantys skelbimai, siūlantys įsigyti alkoholio draudžiamu laiku, bei vis dažniau policijos sulaikomi nelegalaus alkoholio gamintojai. Šiemet įsigaliojo valdančiųjų inicijuotas prekybos alkoholiu griežtinimas – sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas bei padidintas pardavimo amžius. Taip pat uždrausta alkoholio reklama.

Lietuvai prisijungus prie Euro zonos, teko prisiimti ir finansinius įpareigojimus šelpti tokias šalis, kaip Graikija ar Ispanija. Sumokama suma įspūdinga, tačiau tikinama, kad šis fondas ateityje padės ir Lietuvai. Žinoma, tik jei to prireiks. Kol lietuviai tenkinasi 400 eurų minimalia alga, Graikijoje ji siekia 683 eurus, o Ispanijoje dar didesnė – 756 eurai.

Naujausi tyrimai parodė, kad nuosekliai mažėjęs šešėlis tiek alkoholinių gėrimų, tiek cigarečių rinkoje keičia tendenciją ir ima didėti. Dėl to kaltinama valdžios įvykdyta akcizų politika. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenis, remiantis ekonomisto Friedrich Schneiderio sudarytu metodu, bendras šešėlio lygis Lietuvoje mažėja. Tai lemia auganti ekonomika. Mat gerėjant žmonių gyvenimui, žmonės tampa paprasčiau legaliai įpirkti produktus.

Vyriausybė šiandien svarsto įstatymo projektą, kuriuo siekiama žemės ūkyje ir miškininkystės srityje pasiteisinusį projektą pritaikyti ir namų ūkio paslaugoms. Kitaip tariant, pavyzdžiui, už trumpalaikę vaikų priežiūrą ar namų tvarkymą būtų atsiskaitoma išrašant kvitus ir priskaičiuojant socialinio draudimo mokestį.

Šių metų pradžioje imta viešinti vidutinį atlyginimą mokamą daugiau nei 3 darbuotojus turinčiose įmonėse. Dabar ruošiamasi žengti žingsnį toliau, tačiau darbdaviai abejoja tokio sprendimo tikslu. Šią savaitę Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Seimo narių Aušros Maldeikienės ir Ingridos Šimonytės įstatymo projektui, kuriuo siūloma skelbti ne tik įmonėse mokamų atlyginimų vidurkius, bet ir medianą, imties standartinis nuokrypį bei 25 proc. kvantilį ir 75 proc. kvantilį.

Pamačius, turbūt sunku patikėti – konkurencingumo reitinge Lietuva aukščiausią vietą pelnė pagal kainų kategoriją. Tai reiškia, kad Lietuva priskiriama prie pigių šalių. Pasaulio šalių konkurencingumo tyrime IMD World Competitiveness Ranking, kurį kasmet nuo 1989 m. atlieka Šveicarijos Tarptautinis vadybos institutas, Lietuva užima 33–čią poziciją tarp 63 šalių. Aukščiausią – 12 vietą – Lietuva užima pagal kainas. Pažvelgus į šią kategoriją labiau aiškėja, kaip buvo skirtas toks įvertinimas.

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės. Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos.

Finansų ministras Vilius Šapoka žada, jog rudenį Lietuvoje startuos čekių loterija. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kol kas yra numačiusi 13 tūkst. eurų mėnesio prizinį fondą. Laisvosios rinkos instituto (LRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas sako, kad čekių loterija gali turėti nebent labai mažą poveikį šešėlio stabdymui. „Dauguma žmonių, kurie perka iš nelegalių tiekėjų arba legalių, bet kurie neapskaito pajamų, pagrindinė to priežastis yra ta, kad jie nori nusipirkti prekę pigiau.

Ina Dambrauskaitė vaikystėje tapti policininke nesvajojo. Paklausta, kada vis dėlto nusprendė rinktis būtent šią profesiją, mergina pasakoja trumpai ir paprastai: „Pamačiau žuliką bėgantį gatve, tai galvoju, reikia pasivyti. Tada greitai prišoko policijos ekipažas, sako – būk pareigūnė. Sakau, gerai, būsiu“, – savo apsisprendimo istoriją TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ jau šį vakarą papasakos Ina. Inos kolega Vytautas Žukauskas atskleis, kad jį labiausiai traukia darbas kriminalinėje policijoje.

Vyriausybė paskelbė savo programos priemonių plano projektą. Jame visko daug. Nuo siekių mažinti biurokratiją ir pritraukti investicijas, iki pažadų didinti išmokas už vaikus ar subsidijuoti pirmąjį būstą. Kad ir koks galutinis priemonių planas bus priimtas, tiek valdantieji, tiek mokesčių mokėtojai turės prisiminti vieną labai paprastą principą – kiekvienas biudžeto išleistas euras į jį patenka iš mokesčių mokėtojų pinigų. Bet koks pažadas, jei jis iš tikro vykdomas – kainuoja.

Lietuva pagal ekonomikos laisvę nusmuko per 3 vietas į 16-ą vietą ir gerokai atsilieka nuo Estijos, tačiau lenkia Latviją ir Lenkiją. Estija reitinge užima 6 vietą, Latvija - 20 vietą, o Lenkija - 45 vietą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas pranešė, kad pagal JAV tyrimų centro „Heritage Foundation“ indeksą, nors Lietuva ir nukrito į žemesnę poziciją, tačiau laisvės šalyje daugėja.

Pasaulio banko kasmet skelbiamas „Doing business” indeksas atskleidė, kad bendros sąlygos verslui veikti per metus Lietuvoje nepagerėjo. Pagal verslo sąlygas Lietuva pasaulyje yra 21-a. Vertinant pagal atnaujintą metodologiją, praėjusiais metais Lietuva buvo toje pačioje vietoje. „Dauguma šalių supranta, kaip svarbu yra užtikrinti palankias verslo sąlygas norint pritraukti ir išlaikyti investicijas, tad įgyvendina įvairias reformas ir didina savo patrauklumą.

Kadenciją baigianti valdžia visą savo valdymo laiką deklaravo kovą su šešėline ekonomika. Apie būtinybę mažinti, naikinti šešėlį kalba ir dabar į Seimą išrinktos partijos. Tačiau nepaisant garsios retorikos, veiksmų ir pažadų – šešėlyje vis dar skendi ketvirtadalis ekonomikos. Tai nepasikeis, kol priimant sprendimus nebus atsižvelgta į tikrąsias šešėlinės ekonomikos priežastis.

Visos pagrindinės Lietuvos partijos pripažįsta, kad investicijos Lietuvai svarbios. Visi supranta, kad investicijos skatina produktyvumą, o produktyvumas – didesnes pajamas. Tačiau iš politinių partijų rinkiminių programų aišku, kad dalis partijų investicijų Lietuvoje didinimą ir pritraukimą iš užsienio įrašė tik dėl vaizdo, kad įsiteiktų rinkėjams. Pagrindinių partijų rinkimines programas galima suskirstyti į tris kategorijas.

Po „kalafiorų skandalo“ dalis lietuvių nusprendė boikotuoti prekybos tinklus ir keliauti į turgavietes. Anot jų, turgavietėse galima rasti pigesnių prekių, tačiau susiduriama su kita problema – pardavėjai neduoda čekių. Naujausiais Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, šešėlyje vis dar yra daugiau kaip ketvirtadalis šalies ekonomikos, o tai reiškia, kad nelegalioje rinkoje sukuriama 26 proc. visos pridėtinės vertės.

Pareigūnams giriantis, kad kontrabandos mastai mažėja, paprasti lietuviai to nejaučia ir toliau laisvai perka kontrabandines cigaretes, kurą ir net įvairius Europos Sąjungoje neleistinus vaistus. Pagrindinis šių „gėrybių taškas“ yra turgus, kuriame ne tik lietuviški saldūs obuoliai, bet ir Lietuvos ekonomiką ant kelių klupdanti kontrabanda. tv3.lt atliko tyrimą, skirtą išsiaiškinti, ar vis dar klesti kontrabanda ir ar lengva įsigyti kontrabandinių prekių.

 Trečią mėnesį iš eilės Lietuvoje fiksuojant defliaciją ir Statistikos departamentui džiaugiantis, kad kainos Lietuvoje mažėja, dažnas gyventojas tų kainų kritimų nepastebi. Lietuvos Laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad tai vyksta dėl dviejų priežasčių – psichologinės ir prekių pasirinkimo įvairovės. „Nepastebime (kainų mažėjimo – red.) dėl to, kad esame žmonės.

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Šiandien dėl euro įvedimo Lietuvoje balsuoja Europos Parlamentas, o galutinį sprendimą Europos Sąjunga priims kitą savaitę. Tai, kad sprendimas bus teigiamas – beveik niekas nebeabejoja. Bet diskusijų apie eurą bus, o labiausiai – apie kainas. Žmonės bijo, kad kainos įvedus eurą kils, o valstybinės institucijos bando šią baimę sumažinti įvairiomis priemonėmis.

Ketvirtadalis šalies gyventojų per mėnesį gauna vos iki 1000 litų pajamų, rodo naujausi „Sodrai“ pateikti įmonių duomenys. Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekonomistas Vytautas Žukauskas sako, kad šis skaičius dažnai neteisingai interpretuojamas:   „Visada pamirštamas tas faktas, kad į šitą darbuotojų skaičių įtraukiami ir tie darbuotojai, kurie dirba ne pilną darbo dieną.

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet išliks panašus kaip ir pernai, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas kasmetinis tyrimas. Remiantis apklausos rezultatais prognozuojama, kad 2013 m. Lietuvos BVP turėtų augti panašiu tempu – apie 3,4 proc., nedarbo lygis mažės gana lėtai. Kainos turėtų augti apie 3–4 proc. Ekspertų teigimu, neigiamos minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimo pasekmės gali pakoreguoti nedarbo lygio prognozes.

Dauguma lietuvių kontrabandą ne tik pateisina, bet ir pasitiki nelegalių prekių kokybe. Tai atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto antrą kartą atliekamas tyrimas Baltijos šalyse apie gyventojų požiūrį į kontrabandą ir nelegalių prekių pardavimą ir vartojimą. Tyrimas parodė, kad visų trijų Baltijos šalių gyventojai nurodo panašias kontrabandos priežastis ir panašius kovos su ja būdus.

Nelegalūs alkoholiniai gėrimai, cigaretės ir kuras sudaro pakankamai stambią rinkos dalį, todėl atsakingos institucijos tam skiria daug dėmesio. Situacija suprantama, juk vartotojai sunkiu metu stengiasi sutaupyti bet kokia kaina. Todėl niekam ne paslaptis, kad akcizinės prekės yra neatsiejamos nuo kontrabandos. Papildyta 11.25 val. Prarasti biudžeto pinigai Labiausiai paplitusi šešėlinės ekonomikos kryptis yra kontrabandinės akcizinės prekės, kurios sudaro 35 proc.

Artėjant vieno svarbiausių verslo reitingų „Doing Business 2013“ paskelbimui vyriausybė ėmė girtis pagerintomis verslo sąlygomis ir prognozuoti Lietuvos kilimą reitinge. Vis dėlto ekspertai sako, kad realiai Lietuvoje verslo sąlygos per metus pagerėjo menkai, o reitingai ne visuomet atspindi tikrą situaciją. Pernai Lietuva vienuose autoritetingiausių Pasaulio Banko (PB) rengiamų verslo reitingų „Doing Business“ užėmė 27-ąją vietą iš 183 valstybių.

Lietuva šiemet nusmuko per 2 pozicijas ir buvo įvertinta 27 vieta iš 183 valstybių, rodo naujausias verslo sąlygų tyrimas „Doing Business“, kurį kasmet atlieka Pasaulio bankas. Palyginti su praeitų metų vertinimu, Lietuvą lenkia jau ir Latvija (21 vieta), kuri iki šiol nuo mūsų atsilikdavo. Estija įvertinta 24 vieta.

Vyriausybė neretai pasigiria didėjančiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis, tačiau vengia kalbėti apie tai, kad užsieniečiams Lietuvoje teikiamos didžiulės lengvatos. Rytų Europos šalys pradėjo įnirtingai konkuruoti dėl tiesioginių užsienio investicijų.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas pajudėjo iš mirties taško. Bankai gąsdina aukštesnėms palūkanoms, kiti ragina į grasinimus nekreipti dėmesio. Praėjusią savaitę Fizinio asmens bankroto įstatymas prasiskynė kelią Vyriausybėje ir buvo išsiųstas svarstyti Seimui. Įstatymo šalininkai baiminasi, kad dėl bankų įtakos parlamentarams įstatyme gali atsirasti naujų, gyventojams ne itin palankių saugiklių. Nepatraukli procedūra „Noriu priminti, kad tai sunki ir nepatraukli žmogui procedūra.

Pablogėjus šalies ekonominei situacijai žmonių, negalinčių grąžinti savo skolų, vis daugėja, kaip ir atidėjimų bankuose. Nagrinėjant nelaimingas įsiskolinusių žmonių situacijas dažniausiai pamirštama, kokia buvo skolinimosi nauda. Tūkstančiai žmonių naudojasi daiktais, kurių įsigyti be skolinimosi tiesiog būtų neturėję galimybės. Šios naudos kaina yra akivaizdi, ir nors ji nėra maža (tiek palūkanų, tiek rizikos prasme), tačiau buvo aiški ir sutarta iš anksto.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto rugsėjį atlikto Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, šiais metais nusiritome į 2005 m., kitais metais būsime 2006-uosiuose. Rinkos dalyvių pesimizmą kiek mažina viltys, kad kitąmet eksportas vėl ims augti. Kaip rodo Lietuvos ekonomikos tyrimas, 2009 m. daugelis ekonomikos rodiklių staigiai ir žymiai blogės.

Vienas didžiausių mitų ekonomikos teorijoje ir prakeiksmas ekonominės politikos praktikoje, - manymas, kad didinant pinigų kiekį ir taip „stimuliuojant“ ekonomiką galima paspartinti ekonomikos augimą. Kitas panašaus lygio mitas yra susijęs su infliacijai atvirkščiu reiškiniu – defliacija. Terminas „defliacija“ nėra vienareikšmis. Senoji, tačiau dar naudojama „defliacijos“ reikšmė yra pinigų kiekio mažėjimas.

Stringant šalies ekonomikai ir didėjant mokesčiams Lietuvoje įregistruojamų įmonių mažėja, tačiau pasiryžusieji verslą pradėti ekonominiu sunkmečiu tiki jo sėkme. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, per pirmajį šių metų pusmetį Lietuvoje įregistruotos 2937 įmonės (UAB ir IĮ), tai yra 19,4 proc. mažiau nei tuo pačiu 2008–ųjų laikotarpiu (3646). Šių metų pirmąjį pusmetį lyginant su 2008–ųjų, įregistruojamų įmonių labiausiai sumažėjo Klaipėdos apskrityje – 24,5 proc., Kauno – 20,6 proc.

Po Marijampolę atvykėliui pravartu pasivaikščioti su istoriku - daugybė faktų priverstų kitaip pažvelgti į įprastą ir kasdienišką miesto veidą. Sukilimai ir karai, gaisrai ir kitokios negandos brėžė jame raukšles, o atkaklaus žmonių darbo metai jas lygino ir glaistė... Po miestą reikėtų pasivaikščioti su poetu. Gal jis geriau mokėtų paaiškinti, kaip šis miestas, jo atmosfera veikė Vincą Mykolaitį-Putiną ir Vincą Pietarį, Kazį Borutą ir Salomėją Nėrį.

Jau beveik mėnesį vyksta 100 mln. litų dalybos tarp smulkiųjų verslininkų, kuriuos skyrė Ūkio ministerija. Ar tokia parama smulkiajam verslui gali skatinti kurtis naujas įmones ir  taip padėti sumažinti bedarbystę? Bedarbių skaičius išaugo Ekonomikos sunkmečiui atėjus į Lietuvą, mūsų šalyje gerokai šoktelėjo bedarbių skaičius. „Eurostat“ duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje balandį siekė 16,8 proc. ir buvo trečias didžiausias visoje Europos Sąjungoje.

„Balsas.lt savaitėje“ skelbiama, jog šalies valdžiai padidinus mokesčius, akivaizdžiai matyti, kad norėdami išlikti verslininkai slepiasi šešėlyje ir grįžta prie vokelių politikos. Ekonomika ir aritmetika – ne tas pats Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį į valstybės biudžetą mokesčių surinkta 15 proc. mažiau nei planuota.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) surengtoje spaudos konferencijoje optimistinių gaidų  nebuvo girdėti. LLRI prezidentė RūtaVainienė ir ekspertas Vytautas Žukauskas pristatė 23-iojo Lietuvos ekonomikos tyrimo išvadas ir prognozes 2009-iesiems.

Seimas svarsto sumažinti maksimalų kasmetinių atskaitymų iš pensijų fondų turto dydį ir uždrausti atskaitymus nuo įmokėtų pensijų įmokų. LLRI nuomone, toks mažinimas itin skaudžiai atsilieptų mažoms pensijų kaupimo bendrovėms, priverstų pensijų fondų rinką koncentruotis, mažintų konkurenciją tarp pensijų kaupimo bendrovių. LLRI ragina valdžią nesinaudoti esama finansine padėtimi, nesivadovauti emocijomis ir negriauti galimybės kaupti alternatyvios valstybinei privačios pensijos.

Daugiau nei pusę pajamų būtiniausioms prekėms išleidžiantys žmonės sako neplanuojantys nei poilsio, nei galimybės susitaupyti. O ekspertai prognozuoja, kad šiemet būtiniausios išlaidos tik augs. „Buto išlaikymas: nuoma, komunalinės paslaugos, kabelinė televizija, internetas, mokestis už vaikų lopšelį darželį, telefonas – susidaro apie 1,5 tūkst. litų pe r mėnesį. Be to, dar yra isipareigojimai bankui, t.y. vartojamoji paskola, dar 340 litų per mėnesį.

Sulaukėme ilgai lauktų bet visiškai kitokių naujųjų, 2009-ųjų, metų. Lietuva nubudo kitokia - viskas pabrango, o kas nespėjo, pabrangs vėliau, bet dar šiemet. Laimingi tie, kurie Naujųjų išvakarėse sulaukė palinkėjimų „į piniginės storumą“, rašo „Respublika“. Mokėsime, kiek reikės Nors Lietuvos energetikos bendrovė LEO LT buvo prašiusi elektros kainą didinti 7 ct/kWh su PVM, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vienašališkai nusprendė kainą didinti 4 ct/kWh.

Jau aštuntus metus Lietuvos, Armėnijos, Čečėnijos, Baltarusijos ir Latvijos menininkai plūsta į Veisiejų miestelį. Čia rengiamas pleneras „Veisiejų pavasaris“, jį pristatė gausus antradienio pavakarę į Vilniaus mokytojų namus sugužėjusių veisiejiečių būrys.

Analitikai teigia, kad ekonomikos lėtėjimo reikia nesibaiminti, o tiesiog racionalizuoti savo veiklą, susikoncentruoti į vieną sritį ir susiveržti diržus. Pasak analitikų, Lietuvai ekonomikos augimo lėtėjimas – sveikas ir reikalingas procesas. Lietuvoje ekonomika stabilizuojasi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnysis ekspertas Vytautas Žukauskas teigė, kad ekonomikai augant vidutiniškai po 8 procentus per metus nebekyla klausimas, ar augimas sulėtės, susimąstome, kada jis bus.