Kol lietuviai tenkinasi 400 eurų minimalia alga, Graikijoje ji siekia 683 eurus, o Ispanijoje dar didesnė – 756 eurai. Šios dvi Pietų Europos šalys Lietuvą lenkia ir kitais ekonominiais rodikliais, tačiau nepaisant to, Lietuva priversta kasmet skirti milijonus eurų remti šioms šalims.
Finansų ministerija informuoja, kad Europos Sąjungos valstybė narė, įstodama į Euro zoną, tuo pat metu turi tapti ir Europos Stabilumo Mechanizmo (ESM) nare su visomis teisėmis ir pareigomis.
Dar 2014 m. Lietuva įsipareigojo per 5 metus sumokėti į ESM kapitalą 327 mln. 200 tūkst. eurų (po 65 mln. 440 tūkst. eurų per metus). Per 4 metus Lietuva jau yra įmokėjusi 261 mln. 760 tūkst. eurų.
ESM suteikė finansinę pagalbą Graikijai, Ispanijai ir Kiprui, o anksčiau pagalbos sulaukė ir Airija bei Portugalija.
Mokėti privaloma
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė komentuoja, kad šios įmokos būtų atliekamos nepriklausomai nuo to, ar ESM teiktų Graikijai finansinę pagalbą, ar ne.
„Lietuva tiesiogiai Graikijai nėra skyrusi ar išmokėjusi jokių lėšų. Graikijai finansinė pagalba teikiama per Europos Stabilumą Mechanizmą (ESM). ESM teikia finansinę pagalbą Euro zonos valstybėms, kurios susiduria su finansavimo problemomis, keliančiomis grėsmę visos Euro zonos finansiniam stabilumui. Finansinė pagalba Euro zonos valstybėms teikiama tik sutarus dėl makroekonominės politikos koregavimo sąlygų. Pažymėtina, kad ESM parama Euro zonos šalims nėra neatlygintina. Ji teikiama kaip paskola, už kurią šalys paramos gavėjos moka palūkanas“, – paaiškina M. Tuskienė.
2015 m. ESM valdytojų taryba pritarė pasiūlymui dėl – su finansiniais sunkumais susidūrusios Graikijos – finansinės pagalbos programos, kuriame numatytas iki 86 mlrd. Eur finansavimas, o programos trukmė – iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. Iki šiol ESM suteikta finansinė parama Graikijai siekia 40,2 mlrd. eurų. Šalies pasiskolinos sumos grąžinimas numatomas tik 2034–2059 m.
Paradoksas: bet kokiu atveju naudos maža
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas dar 2015 metais, kuomet pradėta mokėti į fondą, komentavo, kad Lietuvai už eurą teks susimokėti. Tuo labiau fondas išlaiko šalis, kurios savo finansus tvarko visiškai neatsakingai.
„Tokio fondo rinkoje niekada nebūtų – jis yra valdžios kūrinys. Draudimas rinkoje pagrįstas principu, kad draudiminis įvykis yra atsitiktinis. O šio fondo esmė, kad iš jo naudą gauna tos šalys, kurios savo veiksmais ir neatsakingu finansų planavimu atsiduria blogoje finansinėje padėtyje.
Todėl iš esmės dalyvavimas tokiame fonde yra naudingas toms šalims, kurios turi problemų su atsakingu valstybinės finansų planavimu ir vykdymu. Ir jis nenaudingas toms, kurios į šį fondą moka, tačiau iš kurio naudos gavimo tikimybė mažesnė – tai yra toms šalims, kurios finansiškai atsakingos. Todėl ESM sukuria iškreiptas paskatas. Jei išlaidausi, neatsakingai planuosi ir vesi valstybinės finansus – tave parems ir išgelbės atsakingesnės šalys“, – fondą kritikuoja V. Žukauskas.
Taip ir susikuria paradoksas. Pasak jo, jei Lietuva savo finansus vers ir planuos atsakingai, įmokos į šį fondą neatsipirks, nes iš jo nė nereikės skolintis. Tačiau, jei fondu naudosimės, vadinasi būsime ne kokioje situacijoje.
„Atsipirktų tik tokiu atveju, jei valdžia nebesugebėtų susitvarkyti ir tektų skolintis. Tai abejais variantais padėtis nėra ideali – arba įmokos į fondą neatsiperka, nes pagalbos nereikia, arba jei jos reikia, tuomet valstybės finansai netvarūs ir neatsakingi“, – paaiškina V. Žukauskas.
Tiesa, dėl sumokamos 327 mln. eurų sumos, analitikas priekaištų neturi. Kadangi didesnės ir turtingesnės šalys sumoka daugiau, mažesnės ir skurdesnės – mažiau.
Garantinis fonas, kurio Lietuvai tikrai prireiks
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taipogi pakartoja, kad lėšos iš šio fondo niekam neatiduodamos už „ačiū“ ir tai nėra Lietuvos subsidijos kažkokioms konkrečioms valstybėms.
Jo nuomone, nepagrįsta piktintis, kad Lietuva finansuoja turtingesnes už save šalis. „Populistinis net piktinimasis“, – prideda N. Mačiulis.
Jis primena, kad Lietuva pati nekaupia jokio rezervo ir primena 2009 metus, kuomet atsidūrusi krizėje Lietuva stovėjo „tuščiomis kišenėmis“. Beliko didinti mokesčius ir mažinti socialines išmokas. Dėl to jis įsitikinęs, kad kai ateis laikas, jog šaliai vėl prireiks finansinės paramos, buvimas šiame fonde atsipirks su kaupu.
„Tai yra rezervinis fondas, kurio lėšomis gali naudotis tos valstybės, kurios kažkuriuo momentu negali pasiskolinti finansų rinkose už priimtiną kainą. Šiuo metu tokių valstybių nėra Euro zonoje. Prieš kelis metus buvo Graikija, po kelių metų galbūt bus Lietuva ar kažkuri kita vasltybė. Tai yra tas principas, kuris užtikrina viso regiono ekonominį stabilumą. Tai būtent narystė Euro zonoje ir įmokos į ESM suteikia instrumentą krizės atveju turėti pigų prieinamą finansavimo šaltinį, kuris nesukeltų perteklinio streso vasltybės finansams ir nereikalautų drastiškų priemonių“, – sako ekonomistas.
Pasak jo, diskutuoti ar sumokama suma į šį fondą yra adekvati – neverta, nes ji paskaičiuota atsižvelgus į šalies bendrąjį vidaus produktą, ekonominį išsivystymą.
„Tai nėra kažkokios Lietuvos įmokos, kad mes kažkam atiduodame. Į šias lėšas reikia žiūrėti, kaip į rezervą, kurį mums patiems gali tekti kažkada panaudoti ir greičiausiai reikės panaudoti“, – prideda N. Mačiulis.
