tv3.lt atliko tyrimą, skirtą išsiaiškinti, ar vis dar klesti kontrabanda ir ar lengva įsigyti kontrabandinių prekių. Tai tikrinti nuspręsta Vilniuje esančiame Kalvarijų turguje.
Rezultatai nustebino
Vos atvykus į Kalvarijų turgų, jau prie vartų pasitinka trys romų tautybės moterys: dvi siūlo įsigyti cigarečių, o trečia – išburti. Pačiame turguje taip pat galima surasti ir nesudėtingai įsigyti cigarečių ar kontrabandinių vaistų iš Baltarusijos. Štai pas pirmą patikrintą pardavėją, kuri ant prekystalio išdėsčiusi įvairių prekių su rusiškais užrašais (nuo dantų pastų iki losjonų) užtikome kontrabandą. Paklausus apie Lietuvoje neparduodamą „Teimurov pastą“, jis pasiteiravo, kokio dydžio – tuomet paliko prekystalį, nukulniavo už kampo ir, netrukus grįžus su pasta, pareikalavo už ją 5 eurų.
Sunku nebuvo ir kitais atvejais – už kontrabandinių cigarečių bloką Kalvarijų turguje galima pakloti nuo 13 iki 25 eurų priklausomai nuo rūšies. Tuo tarpu už legaliai Lietuvoje parduodamų cigarečių bloką tektų sumokėti mažiausiai 25 eurus. Tiesa, po vieną pakelį Kalvarijų turguje sutiktos prekeivės nepanoro parduoti.
Kontrabandininkai su milijoninėmis baudomis
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Prevencijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Kęstutis Stelmokas teigia, kad nuo praėjusių metų su kontrabandinių cigarečių prekyba yra kovojama aktyviai, o taškai, kuriuos visi žino – nuolatos tikrinami.
„Nuo praėjusių metų galioja Policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka, kuri mums leidžianti daryti kontrolinius užpirkimus. Mes slaptai galime bandyti įsigyti kontrabandą“, - aiškina pašnekovas.
Pasak jo, slapti patikrinimai vyksta nuolatos, sulaikomi vis tie patys žmonės, kurių baudos jau siekia milijonus.
„Pakankamai dažnai vyksta patikrinimai ir pareigūnai kas ketvirtį yra skatinami, tad yra suinteresuoti šioje srityje. Sakoma, kad yra tokių kaip milijonierių, kurie eina kaip į darbą ir prekiauja kontrabanda. Bet tai, matomai, yra ne teisinės problemos, o ekonominės, socialinės“, - dėsto K. Stelmokas.
Prevencijos skyriaus vyresnysis tyrėjas tikina, kad tokių žmonių, kurių baudos yra arti milijono, yra ir Klaipėdoje, ir Vilniuje.
Statistika gerėja
Šešėlinės ekonomikos mastai Europos valstybėse smarkiai skiriasi. MAnoma, kad didžiausi šešėlinės ekonomikos mastai yra Vidurio ir Rytų Europos ir Pietų Europos šalyse. Mažiausi – Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse. Profesoriaus Friedricho Schneiderio atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad didžiausia bendrojo vidaus produkto (BVP) šešėlinės ekonomikos dalis 2015 m. buvo Bulgarijoje, Rumunijoje, Turkijoje, Kroatijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Mažiausia – Šveicarijoje, Austrijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje. Pagal 2015 metų duomenis, Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos dydį užima šeštą vietą.
Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas, nagrinėjantis šešėlinę ekonomiką, teigia, kad nelegalių cigarečių rinkos dalis Lietuvoje mažėja.
„Atliktais tuščių pakelių tyrimo duomenimis, nelegalių cigarečių dalis šalyje sudaro 20 procentų. Didžiausias lygis buvo pasiektas 2010 metais, kada kontrabandinės cigaretės sudarė 40 proc., tačiau dabar matome, kad yra sumažėję per pusę“, - teigia V. Žukauskas.
Anot eksperto, viena vertus tai yra dėl tam tikrų valstybės institucijų darbo, o kita vertus, dėl šalies ekonominės gerovės. Jeigu šalyje mažėja nedarbo lygis, didėja atlyginimai, tuomet lengviau įpirkti akcizines prekes ir mažiau ieškoma kontrabandinių prekių.
„Aišku visuomet bus žmonių dalis, kuriai parduotuvėje esančių cigarečių kaina yra per brangi ir jie ieško alternatyvių būdų patenkinti savo poreikius. Cigarečių pakelyje 80 proc. sudaro mokesčiai, tad dėl šių priežasčių tos kontrabandinės cigaretės, kurios atkeliauja iš trečių šalių yra gerokai pigesnės“, - dėsto LLRI viceprezidentas.
Pagal tai, kiek vidutinį atlyginimą gaunantis lietuvis gali įsigyti legalių cigarečių, esame grafiko apačioje. Už mus mažiau įsigyti legalių cigarečių gali tik vengrai, latviai, bulgarai ir rumunai.
Turgaus administracija: prižiūrime, kad tokių žmonių nebūtų
Kalvarijų turgaus atstovė Ingrida Talžūnienė tikina, kad turgavietėje darbo metu po teritoriją nuolat vaikšto, ją stebi ir tvarką prižiūri paskirti septyni atsakingi darbuotojai.
„Jei mūsų paskirti darbuotojai pastebi įtartinų prekių ar asmenų, nedelsiant praneša valstybinėms priežiūros ir teisėsaugos institucijoms, nes patys sulaikyti įtartinų asmenų ar apžiūrėti jų prekių neturime teisės“, - tikina UAB „KTVG“ direktoriaus pavaduotoja.
Pasak pašnekovės, rekonstruotoje turgaus teritorijoje jau yra įrengtos nuotolinio stebėjimo vaizdo kameros, padedančios užtikrinti prekybininkų ir pirkėjų saugumą.
„Įvykus įvykiui, bendradarbiaujame su policijos pareigūnais ir teikiame medžiagą. Po rekonstrukcijos nuotolinio stebėjimo vaizdo kameros visą parą veiks visoje turgaus teritorijoje. Žinoma, dienos metu tvarką prižiūrės mūsų darbuotojai“, - sako I. Talžūnienė.
