• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) surengtoje spaudos konferencijoje optimistinių gaidų  nebuvo girdėti. LLRI prezidentė RūtaVainienė ir ekspertas Vytautas Žukauskas pristatė 23-iojo Lietuvos ekonomikos tyrimo išvadas ir prognozes 2009-iesiems.



Prognozuojamas neigiamas BVP

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) surengtoje spaudos konferencijoje optimistinių gaidų  nebuvo girdėti. LLRI prezidentė RūtaVainienė ir ekspertas Vytautas Žukauskas pristatė 23-iojo Lietuvos ekonomikos tyrimo išvadas ir prognozes 2009-iesiems.



Prognozuojamas neigiamas BVP

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tyrime dalyvavusių rinkos dalyvių buvo klausiama, kokia dalis ekonominės veiklos susitraukimo (pajamų mažėjimas, sąnaudų mažinimas, darbuotojų skaičiaus mažinimas) yra įtakota valdžios veiksmų, ir kokia – rinkos aplinkybių. Tyrimo duomenimis, rinkos aplinkybės lėmė 66 proc., valdžios veiksmai – 26 proc. ekonomikos susitraukimo.

REKLAMA

Pagal tyrimą, ekonomikos augimas lyginant su 2007 metais sulėtėjo jau praėjusiais metais. 2009-aisiais prognozuojamas staigus daugelio makroekonomikos rodiklių blogėjimas ir ekonomikos susitraukimas. Šiais metais bendrasis vidaus produkto augimas (BVP) bus neigiamas: -2,8 proc., skelbiama tyrimo išvadose.

Plėsis šešėlinis verslas

Pasak R.Vainienės, Lietuvos ekonomiką 2009 metais smarkiai paveiks mokesčių reforma.  Ji, ekspertų nuomone, paskatins pajamų nuslėpimą, nelegalią gamybą ar paslaugų teikimą, kitą veiklą bandant nuslėpti mokesčius.

REKLAMA
REKLAMA

Priklausomai nuo to, ar mokesčiai bus dar didinami, ar mažinamos išlaidos, reformos pasekmės išryškės balandžio mėnesį arba dar greičiau. „Tai bus tikrasis „šešėlio renesansas“. Verslas ypatingai neigiamai vertina mokesčių reformą. Mokesčius moka „baltasis“ verslas, o jis bus apkrautas dar didesne mokesčių našta, – sakė LLRI prezidentė. – Dabar labai svarbu mažinti išlaidas, o ne kelti mokesčius, tačiau Saulėtekio komisijoje, kuriai ir pati kol kas dar priklausau, kiekvieną litą „nukirpti“ – Sizifo darbas.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Instituto tyrimo išvadomis ketvirtadalis ekonomikos susitraukimo įvyks būtent dėl valdžios sprendimų. Tyrimo išvadose rašoma, kad prastėjanti ekonominė situacija bei mokesčių naštos kėlimas padidins šešėlinės ekonomikos mastus. Praėjusiais metais šešėlinės ekonomikos dalis nuo BVP išliko tokia pati, kaip ir 2007-aisiais (18 proc.), o 2009 metais prognozuojamas šešėlinės ekonomikos augimas 5 proc. iki 22,7 proc. BVP. „Kas ketvirtas litas šalyje bus šešėlyje. Tai yra labai daug“, – sakė V.Žukauskas.

REKLAMA

Tyrime skelbiama, kad 2008 metais šešėline veikla užsiėmė 28 proc. ūkinių subjektų. Prognozuojama, kad 2009 ja užsiims net 40 proc.



Galimas dviženklis nedarbas

Lėtėjant ekonomikos augimui didėja nedarbo lygis, lėtėja kainų augimas. LLRI tyrimo duomenimis, 2008 metų pabaigoje metinis vartotojų kainų augimas buvo 9,9 proc., 2009-ųjų pabaigai prognozuojama, kad sieks 6,1 proc. Gamintojų kainų pokytis atitinkamai – 7,4 ir 3,8 proc.

REKLAMA

2008 metų pabaigoje nedarbo lygis Lietuvoje buvo 6,6 proc. Kitų metų pabaigoje prognozuojamas nedarbo lygis – 10,8 proc. „Be to, neaišku, kiek to nedarbo taip pat bus šešėlinio. Gali būti, kad žmonės registruosis Darbo biržoje kaip bedarbiai, pretenduos į pašalpas, tačiau gaus neoficialias pajamas“, – prognozavo R.Vainienė.



Tyrimo duomenimis, 2008 metų mokestinė našta buvo 32,4 proc. BVP. Instituto tyrimo išvadose skelbiama prognozė, kad 2009 metais mokesčiais valstybei sumokėsime 36,7 proc. šalyje sukurto BVP.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Biudžete trūks milijardų

Tyrime dalyvavusių ekspertų teigimu, didinama mokesčių našta nepadės surinkti planuojamų nacionalinio biudžeto bei socialinio draudimo fondo. Nacionalinio biudžeto pajamų įvykdymas, anot prognozių, šiemet sieks 87 proc., o „Sodros“ pajamų surinkimas sieks tik 84 proc. Įvertinus planuojamus šių metų nacionalinį biudžetą ir socialinio draudimo fondą, tai reikštų 5,3 milijardo litų nesurinkimą.

REKLAMA

Trauksis ir namų ūkiai

Lietuvoje vis prasčiau vertinamos gyventojų galimybės užsidirbti ir sutaupyti. Tyrimo duomenimis, 2008 metais vidutinės piniginės namų ūkio pajamos sudarė 3180 litų, o 2009-aisiais jos sumažės 152 litais ir sieks 3029 litus. Pajamos vienam namų ūkio nariui sumažės 5 proc., t.y. 2008 ir 2009 metais atitinkamai sieks 1325 ir 1262 litus.

REKLAMA

Prognozuojama, kad mažės ir darbo užmokestis po mokesčių. 2008-aisiais buvęs 1797 litų vidutinis darbo užmokestis nuskaičiavus mokesčius 2009 metais mažės 5 proc. ir sieks 1701 litą.

Tyrimo išvadose skelbiama, kad mažėjančios namų ūkio pajamos žmones vers taupyti ir mažiau investuoti. 2008 metais namų ūkis per mėnesį vidutiniškai sutaupė 390 litų, į ilgalaikius stambius vartojimo pirkinius investavo 283 litus, o pagal prognozes 2009 metais namų ūkis vidutiniškai sutaupys 265 litus ir investuos tik 172 litus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prastės įmonių padėtis

LLRI prognozuoja ir prastėjančią įmonių padėtį. 2008 metais įmonių pelningumas siekė 5,7 proc., šiemet prognozuojamas – 3,1 proc. Remiantis tyrimo išvadomis teigiama, kad 2008 metais vienam įmonės savininko litui per metus teko 10,1 cento pelno, o 2009 metais nuosavybės grąža tebus 6,1 proc.

Mažėjant įmonių pelningumui, įmonės bus priverstos ir mažiau investuoti. Tyrimo duomenimis, 2008 metais įmonių pelno dalis, skirta investicijoms, siekė 34 proc., o kitais metais sieks 31 proc. Mažiau bus investuojama ir į mokslą bei naujoves. 2008-aisiais įmonės tam skyrė 4,2 proc. savo išlaidų. Prognozuojama, kad šiemet skirs 3,3 proc.

REKLAMA

Skolinimosi kaina beveik nekis

Instituto tyrimo duomenimis, šiemet žymaus skolinimosi kainų mažėjimo nesitikima. 2008 metais ir iki vienerių, ir virš penkerių metų skolinimosi kaina siekė 10,7 proc., o 2009-aiais vis dar išliks aukšta ir sieks 10,1 proc.

Apie tyrimą

Lietuvos ekonomikos tyrimą LLRI pradėjo 1997 metais. Jo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams.

23-ajame Lietuvos ekonomikos tyrime dalyvavo 45 ekspertai. Respondentų atranka nėra reprezentacinė: tyrimo dalyviai neskirstomi pagal jų atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus – dalyvauti apklausoje kviečiami įmonių vadovai ir analitikai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų